Vasaros keliones lėktuvais į šalis už ES ribų besirenkantys poilsiautojai beveik visuomet susiduria su muitinės patikra, kuri yra itin griežta. Egzotinėse šalyse pabuvęs TV prodiuseris ir žymus keliautojas Martynas Starkus sako, kad patirtys oro uostuose kupinos įdomių istorijų, o kai kurios jų – net ir pamokančios.
„Keliauju daug, apie nuotykius ir patirtis pasakoju ir savo laidose. Štai, prieš kurį laiką vykau į Naująją Zelandiją. Nors esu pratęs prie oro uostų patikrų, ten ypač griežta muitinės tvarka. Žinojau apie tai, buvau pasiruošęs, tad problemų nekilo.
Dėl ten esančios unikalios floros ir faunos bei išaugusio turizmo, vietinė valdžia stengiasi užtikrinti gamtos apsaugą nuo nepageidaujamų gyvybės formų invazijos. Pavyzdžiui, gali tekti palikti kuprinėje gabenamus purvinus žygio batus, jei tokius nusprendėte atsivežti. Pasirodo, būtent purve gali būti nepageidaujamų bakterijų bei įvairių parazitų. Jiems išplitus, būtų padaryta milžiniška žala ten vyraujančiai mikroflorai.
Manau, tai svarbu žinoti. Pasaulis mažėja, invazinės formos atsiranda ir pas mus šalyje. Liūdna, kad jos, būdamos stipresnės, pradeda dominuoti prieš iki šiol egzistavusias gyvybės rūšis“, – sako Egzotinėse šalyse pabuvęs TV prodiuseris ir žymus keliautojas Martynas Starkus.
Pridėdamas, kad su panašaus griežtumo patikra teko susidurti daug kur, pavyzdžiui, keliaujant Pietų Amerikoje. Argentinoje, net vykstant sausuma, kertant valstijų sienas, automobiliai tikrinami ne dėl narkotikų, o būtent dėl nelegalaus maisto produktų ar augalų gabenimo, tokiu būdu stengdamiesi apsaugoti natūralią, tai vietai būdingą, aplinką.
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Simonas Pusvaškis teigia, kad tokios patikros už ES ribų įprastos. Žmonės dažnai nesusimąsto, kas atkeliauja su gabenamu kroviniu.
„Vasarą žmonės itin aktyviai keliauja į užsienio šalis, tad labai svarbu ugdyti sąmoningumą, ypač jei lankomasi už ES ribų. Dažnai, atostogaujant, žmonės atsainiai žvelgia į tai, jog keliauja į visai kitokį gamtinį foną, kuriam būdingi ir tam tikri kenkėjai. O norėdami parsigabenti „suvenyrą“, pavyzdžiui, augalo ūgelį ar sėklas, nežinodami Lietuvon gali pargabenti neaptiktų parazitų, kuriems išplitus būtų padaryta milžiniška žala vietinei augmenijai“, – aiškina S. Pusvaškis.
Anot jo, nors ir savo reikmėms parsigabentas tokio pobūdžio „suvenyras“ gali lengvai išplisti visoje Lietuvoje. Kenkėjai sugebėtų negrįžtamai pažeisti Stelmužės ąžuolą ar Kuršių Nerijos pušynus.
Valstybinė augalininkystės tarnyba primena, jog siekiant apsaugoti nuo augalų kenkėjų Lietuvoje yra įvestas atskiras draudimas. Norint iš trečių šalių, nors ir savoms reikmėms, įsivežti augalus ar augalinius produktus, sėklas, sodinukus, skintas gėles, vaisius, daržoves – reikalingas sertifikatas.