Poilsis, procedūros, ramybė – šiuos elementus siūlo tiek sanatorijos, tiek viešbučiai ar SPA centrai, todėl neretai sanatorinis gydymas klaidingai tapatinamas su atostogomis. Tačiau esminis skirtumas – gydymo tikslas ir metodika: sanatorijose sveikatinimas grindžiamas gydytojų vertinimu, individualiais gydymo planais ir kompleksinėmis terapijomis, kurios padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir spręsti lėtines sveikatos problemas bei užkirsti kelią jų paūmėjimui.
„Sanatorinis kurortinis gydymas – tai specializuotas sveikatinimo ir gydymo procesas, kurio tikslas – atkurti ir pagerinti organizmo funkcijas, sustiprinti sveikatą, o neretai ir gydyti įvairias ligas bei užkirsti kelią jų paūmėjimui. Šis metodas apima ne tik poilsį, bet ir įvairias terapijas, kurios yra neatsiejama viso gydymo dalis“, – komentuoja „Eglės sanatorijos“ medicinos vadovas, neuromokslininkas dr. Kęstutis Skauminas.
Pasak jo, sanatorinio gydymo esmė – individualiai pacientui pritaikytas kompleksinis požiūris, pagrįstas sveikatos būklės įvertinimu. Todėl sanatorijose pacientai gauna ne tik atokvėpį, bet ir profesionalią medicininę pagalbą. Sanatorinis gydymas – tai daugiau nei atsipalaidavimas: tai tikslingas, į konkrečias sveikatos problemas ar jų prevenciją orientuotas ilgalaikis sveikatos stiprinimo procesas.
Gydymo procesas – prižiūrimas specialistų
Vienas pagrindinių skirtumų tarp sanatorinio gydymo ir SPA paslaugų – gydymo plano sudarymas, kuris sanatorijoje atliekamas gydytojo konsultacijos metu.
„Specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, sudaro individualų gydymo planą. Į jį gali būti įtrauktos gydomosios procedūros – fizioterapija, masažai, purvo terapija, vandens procedūros, o prireikus – ir medikamentinis gydymas bei specializuota dieta, atitinkanti konkrečius paciento sveikatos poreikius“, – sako neuromokslininkas.
Sanatorijose taikomos ir emocinį bei psichologinį poveikį turinčios procedūros: meditacija, kvėpavimo pratimai, įvairios terapijos. Šis kompleksinis požiūris padeda ne tik fiziškai sustiprėti, bet ir emociškai atsistatyti, pagerinti bendrą savijautą bei gyvenimo kokybę.
„Svarbu pabrėžti, kad sanatorinis gydymas dažniausiai yra ilgalaikis – trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o kartais net ir ilgiau. Jis apima daugybę specializuotų terapijų, dažnai pasitelkiant natūralius gamtinius veiksnius – mineralinį vandenį, gydomąjį purvą, klimatą, kraštovaizdžio ar miško terapiją“, – vardija dr. K. Skauminas.
Kuo skiriasi sanatorija nuo SPA?
Tiek SPA centrai, tiek sanatorijos siūlo poilsį, atsipalaidavimą ir sveikatinimo procedūras, tačiau jų tikslai ir veiklos principai skiriasi. SPA dažniausiai orientuojasi į greitą atsipalaidavimą, emocinės gerovės palaikymą, streso mažinimą ir komfortą. Tuo metu sanatorijose sveikatinimo procesas grįstas medicinine priežiūra, individualiai sudarytu gydymo planu ir kompleksinėmis terapijomis, kurios pritaikomos pagal paciento sveikatos būklę ir poreikius.
„Palyginus sanatorinį gydymą ir SPA paslaugas, matyti esminiai skirtumai – tiek tiksluose, tiek trukmėje, tiek poveikio intensyvume. Sanatorijoje siekiama ne tik atsipalaidavimo, bet ir gydymo, reabilitacijos bei sveikatos stiprinimo. Tuo tarpu SPA apsiriboja keliomis procedūromis ar savaitgalio poilsiu, o sanatorinis gydymas yra ilgesnis, nuoseklus ir kryptingas“, – aiškina dr. K. Skauminas.
Sanatorinis kurortinis gydymas padeda ne tik gydyti jau esamas ligas, bet ir veikia kaip efektyvi profilaktikos priemonė – padeda išvengti ligų paūmėjimų, gerina gyvenimo kokybę ir padeda palaikyti gerą sveikatos būklę.
„Sanatorijose pacientus nuolat prižiūri gydytojai ir įvairių sričių specialistai – fizioterapeutai, kineziterapeutai, dietologai. Jie individualiai sudaro ir koreguoja gydymo planą. Sanatorijos – tai medicininės reabilitacijos ir sveikatos stiprinimo įstaigos, kuriose taikomos profesionalios, moksliškai pagrįstos procedūros, nuolat prižiūrimos specialistų“, – pabrėžia dr. K. Skauminas.
Kodėl svarbi ilgesnė trukmė?
Gydomasis, giluminis masažas – viena dažniausiai taikomų sanatorinio gydymo procedūrų. Neuromokslininko teigimu, kelių dienų ar net savaičių prireikia, kad atsipalaiduotų gilieji raumenys ir sumažėtų ilgalaikis skausmas ar spazmai. Masažuojami ne tik paviršiniai, bet ir gilieji sluoksniai – tai padeda mažinti skausmą ir skatina raumenų atsikūrimą.
Hidroterapija – vonios, kontrastinės vonios, povandeninis masažas, mankštos vertikaliose voniose ar baseinuose – kartu su gydomojo purvo terapija (baltojo, juodojo, mineralinio purvo aplikacijomis) gerina kraujotaką, limfos tekėjimą, skatina detoksikaciją ir didina sąnarių lankstumą.
Purvo terapijos poveikis dažnai pasireiškia tik po kelių dienų – reguliarūs užsiėmimai leidžia pasiekti ilgalaikį raumenų ir sąnarių atsistatymą.
„Ilgesnė procedūrų trukmė leidžia kūnui geriau įsisavinti šių terapijų poveikį, o tai ypač svarbu žmonėms, turintiems lėtinių raumenų ar sąnarių problemų. Reguliarūs seansai padeda organizmui geriau reaguoti į temperatūrų pokyčius, skatina detoksikacijos procesus ir gerina raumenų bei sąnarių funkciją“, – atkreipia dėmesį dr. K. Skauminas.
Fizioterapijos procedūros padeda greičiau atsistatyti po traumų, mažina lėtinius skausmus, stiprina raumenis, gerina kraujotaką ir skatina gijimo procesus. Vis dėlto jų poveikis nėra momentinis – reikalingas nuoseklus, ilgalaikis gydymas.
„Žmonėms, turintiems raumenų ir sąnarių problemų ar sergantiems lėtinėmis ligomis, individualiai pritaikyti fiziniai pratimai padeda atkurti raumenų jėgą, lankstumą, koordinaciją. Kineziterapija veikia palaipsniui, todėl ilgesnis gydymo laikotarpis leidžia pasiekti geresnių rezultatų – sumažinti skausmą, pagerinti judėjimo funkciją, kūno laikyseną ir bendrą savijautą“, – pažymi medicinos vadovas.
