Man teko didelė garbė 25 metus dirbti Kapsuko Specialaus konstravimo biuro (SKB) kolektyve. Pradžia buvo sunki – buvau 1961 m. baigęs Kauno Politechnikos instituto (KPI) mechanikos fakultetą, jau turėjau šeimą, laukėme pirmagimio, labai reikėjo gauti butą.
Žinojau, kad Kapsuke kuriasi Maisto pramonės automatų gamykla (MPAG) ir Specialus konstravimo biuras (SKB), todėl 1962 m. pradžioje, norėdamas įsidarbinti nuvykau į Vilnių, į Liaudies Ūkio Tarybos baldų ir įrankių pramonės valdybą, kur visai atsitiktinai sutikau SKB viršininką Napoleoną Vabalį, kuris mano studijų metais mums dėstė braižybą. Pasišnekėjom ir nutarėm, kad aš atvyksiu į SKB su pervedimu ir bus galimybė gauti butą be eilės, kadangi SKB labai trūko inžinierių-mechanikų.
1962 metų gegužės mėnesį pradėjau dirbti SKB technologų skyriuje sektoriaus vadovu. Skyriaus vedėjas buvo Algis Samuolis. Biuro vyr. inžinierium dirbo Vilius Židonis. Metų pabaigoje gavau vieno kambario butą, kuriame įsikūrėme aš ir žmona su naujagimiu sūnumi.
SKB tuo metu buvo įsikūręs Vilniaus (dabar Dariaus ir Girėno) gatvėje buvusiame pašto (dabartiniame gamtosaugos organizacijos) pastate.
Tuo metu MPAG vadovavo M. Bychovskis, o vyr. inžinierius buvo Jonas Šeškevičius. Pirmaisiais darbo metais tarp besikuriančių automatų gamyklos ir SKB vyko labai glaudus bendradarbiavimas. Pradėjęs dirbti ruošiau technologinę dokumentaciją MPAG gaminamiems įrengimams.
1963 m. gavau užduotį nuvykti į Omsko (Rusijoje, Sibire) miestą ir vienoje metalo dirbinių gamykloje gauti dokumentaciją (brėžinius ir technologiją) gaminti pramoniniams vandentiekio čiaupams. Nuvykęs į Omską pagal duotą adresą radau griaunamą gamyklą. Reikėjo įdėti daug pastangų norint sužinoti, kam perduota ši čiaupų gamyba. Pasirodo, ji atiteko kitai gamyklai. Nuvykęs ten prisistačiau iš kur esąs ir šiaip taip gavau reikiamą dokumentaciją. Tai pakėlė mano autoritetą automatų gamyklos vadovų akyse.
Po pusmečio keitėsi SKB ir MPAG vadovybė. SKB viršininkas N. Vabalis išvyko dirbti į Kauno Politechnikos Institutą, o M. Bychovskis – į Vilnių dirbti Žalgirio staklių gamyklos direktoriumi. Automatų gamyklos direktoriumi skiriamas J. Šeškevičius
Vyko SKB ir MPAG bendri pasitarimai dėl SKB viršininko paskyrimo. 1963 m. pabaigoje gavau pasiūlymą dirbti SKB viršininko pareigose. Taip prasidėjo mano, kaip SKB viršininko, karjera.
Tokia buvo pradžia, buvo visko, ir sunkumų, ir lengvesnių darbų, bet netrūko entuziazmo ir polėkių.
Sunkiausi buvo 1966 m., kai, likvidavus Lietuvos Liaudies ūkio tarybą, Automatų gamykla ir SKB buvo perduotos Maskvoje naujai sukurtai TSRS Lengvosios ir maisto pramonės mašinų gamybos ministerijai (Minlegpiščiamaš). Automatų gamykla šio perdavimo metu norėjo perimti ir SKB, tačiau ministerijos 1966 m. gruodžio mėn. 17 d. įsakymu Nr. 767 po metus laiko trukusių derinimų paliko SKB kaip savarankišką vienetą su nuosavu balansu ir atsiskaitomąja sąskaita banke. Abi įmonės tapo pavaldžios Sąjunginei ministerijai.
Žinoma, SKB kuriamus įrenginius gamino Automatų gamykla, tačiau finansavimas buvo derinamas su ministerija.
Turėdavome problemų su jaunųjų specialistų įtvirtinimu SKB. Mums jų aukštosios mokyklos siųsdavo nemažai, tačiau tik dalis pasilikdavo dirbti ilgiau. Dauguma pereidavo dirbti į gamybą, nes ten reikėjo mažiau kūrybinių sugebėjimų, o ir materialinio skatinimo sistema gamyboje buvo geresnė. Problema buvo ir jauno specialisto aprūpinimas butu.
Pasirinkusieji jiems įdomų konstruktoriaus darbą SKB tapdavo kvalifikuotais specialistais, ne vienas jų, praėjus kuriam laikui, gaudavo pasiūlymą užimti ir aukštesnes pareigas kitose organizacijose.
Teko atlikti daug darbų, sukurti visą eilę automatų maisto produktų fasavimui. SKB ne tik konstravo, bet ir gamino pirmuosius pavyzdžius. Juos bandė gamybos sąlygomis, o pridavus priėmimo komisijai, koreguodavo konstruktorinę dokumentaciją pirmosios serijos gamybai.
Per 24 metus – nuo 1963 iki 1987 m. – buvo sukurti 98 naujos konstrukcijos fasavimo-pakavimo įrenginiai, 80 iš jų buvo gaminami serijiniu būdu MPAG.
Reikšmingas įvykis biuro gyvenime buvo naujo SKB korpuso statyba, kuri prasidėjo 1983 m. ir buvo baigta 1984 m. Susidarė palankiausios sąlygos tiek kūrybai, tiek gamybai plėstis, tačiau viską nutraukė reorganizacijos, pavaldumo pasikeitimai, ypatingai naujojo ministro Vasiljevo daromi potvarkiai, kurie palietė ir mane.
Aš nesigailiu, kad visą savo kūrybingą gyvenimą buvau kartu su nuostabiu SKB kolektyvu.
Noriu tarti nuoširdų ačiū SKB (Senų kolegų bendrijos) įkūrėjams ir puoselėtojams – Jokimaičių ir Bernotų šeimoms, o taip pat šio rašinių ciklo iniciatoriams bei Liusei Sakalauskaitei, dažnokai čia parašančiai apie SKB žmones ir darbus. Kitiems buvusiems SKB darbuotojams noriu palinkėti geros sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.
Džiaugiuosi, kad SKB žmonės ir toliau bendrauja, susitikinėja.
Vladas Mickevičius – Kapsuko SKB viršininkas 1963–1987 metais
Norėdami skaityti daugiau SKB darbuotojų prisiminimų spauskite čia: „Laiko dulkes nubraukus…“.
Vytauto Karsoko nuotraukos bei nuotraukos iš SKB metraščio
Parengė Ugnė Stanaitė
