Vištyčio ežeras dažnai vadinamas „Europos Baikalu“
Vištyčio ežeras – ketvirtas pagal plotą Lietuvoje. Ežeras skiriamas prie „patvenkinio tipo” ežerų, kurie aplinkui apsupti kalvotų moreninių plotų. Vakarinėje ežero pusėje yra nemaža įlankų ir pusiasalių („Ežerynas”, „Buchta tichaja”). Ežeras priklauso Priegliaus baseinui, per jį eina Lietuvos ir Rusijos siena. Vištyčio ežero 64,7 km2 baseino ploto tenka Lietuvai, iš jų 0,4 km2užima Vištyčio ežeras. Ežeras ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius, didžiausias ežero ilgis siekia 8 km, didžiausias plotis – 4,2 km, vidutinis plotis – 2,1 km, ežeras apima 1786 ha plotą. Giliausia ežero vieta yra vakarinėje ežero dalyje ir siekia 54 metrus, vidutinis gylis – 15,5 metro. Šis ežeras yra „aukščiausiai“ Lietuvoje – jo vandens lygis pakilęs net 172,4 m virš jūros lygio.
Ežeras, kaip ir pati Suvalkijos aukštuma, yra ledyninės kilmės. Suvalkijos aukštuma – seniausiai susiformavusi Lietuvos vieta, nes jau prieš 14 tūkst. metų šioje vietoje baigėsi paskutinis ledynmetis. Likusi Lietuvos teritorija ir Baltijos jūra vis dar buvo padengta nepaprasto storio ledo ir vandens sluoksniu. Galutinai paskutinio ledynmečio Valdajaus ledynas pasitraukė iš Lietuvos 3 500 metų prieš Kristaus gimimą. Prieš 10 tūkst. metų, kai dar nebuvo susiformavusi Baltijos jūra ir didžioji Lietuvos teritorijos dalis dar buvo padengta ledo ir vandens sluoksniu, prie Vištyčio ežero įsikūrė pirmieji Lietuvos žmonės – tai patvirtina archeologiniai radiniai, rasti prie Vištyčio ežero krantų.
Vištytis – ne tik didžiausias ir giliausias Suvalkijos krašto ežeras, bet ir pats švariausias. Maitinamas keliolikos didesnių ir mažesnių upelių bei daugybės šaltinių vandens, ežeras yra milžiniškas net 258 mln. m3 švaraus ir gėlo vandens rezervuaras. Dėl ežero gylio jo vidutinė temperatūra retai pakyla virš 8 laipsnių šilumos. Dėl savo dydžio ir ypač švaraus vandens Vištyčio ežeras dažnai vadinamas „Europos Baikalu“.
Atnaujintas Vištyčio vėjo malūnas
Įvažiuojant į Vištyčio miestelį nuo Kalvarijos pusės pro akis neprasprūsta vėjo malūnas. Tai miestelio simbolis, pavaizduotas ir regioninio parko logotipe. Vos prieš mėnesį malūnas baigtas atnaujinti ir atidarytas lankytojams. Jame išlikusi autentiška vidaus įranga. Šis 1925 m. pastatytas malūnas yra vienintelis valstybės saugomas vėjo malūnas visoje Marijampolės apskrityje.
Šiandien puiki proga jį apžiūrėti ir įvertinti beveik 100 metų senumo Vištyčio krašto dailidžių, stalių, akmenskaldžių, tekintojų, malūnų statybos meistrų darbą. Pagal ikonografiją atkurti malūno sparnai, restauruota vadinamoji vėjų rožė, kraipanti sparnus, taip pat visi stalių gaminiai, metalinė sparnų galva ir sukimo ratas. Po rekonstrukcijos šis malūnas vėl gali suktis apie savo ašį. O eiliniams turistams jis pasitarnaus ir kaip apžvalgos bokštas: užlipus į malūno viršų, atsiveria nuostabi Vištyčio miestelio ir ežero panorama.
Vištyčio akmuo
Vilkaviškio rajone, ant nedidelės kalvos, stove didžiulis Vištyčio akmuo dar vadinamas pėduotuoju, stebuklinguoju,–vienas didžiausių Lietuvoje. Akmens aukštis – 4 metrai, plotis – 5 metrai, ilgis – 7 metrai. Jis yra Vištyčio regioninio parko teritorijoje Vištyčio akmuo išsiskiria savo neįprasta forma: viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40 cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris paprastai vadinamas „pėda“ ir kuriame užsilaiko kritulių vanduo.
Riedulio paviršiuje yra matomi keli įtrūkimai (viršuje išilgai, šiauriniame šone vertikaliai ir kt.), keliose vietose jis nuskaldytas. Apatinė akmens dalis buvo atkasta tvarkant greta tiestą plentą. Pasakojama, kad šis stambus riedulys kadaise buvo laikomas šventu, stebuklingu, todėl senovėje prie jo žmonės melsdavosi, jis buvęs aukuru, ant kurio degusi amžinoji ugnis ir būdavo aukojamos aukos dievams. 2000 m. Vištyčio akmuo pripažintas geologiniu gamtos paminklu.
Šventas šaltinis
Šią vietą Šilelio pažintiniame take surasti nesudėtinga – gausu nuorodų, informacinių stendų, o ir keliaujant pėsčiomis ar važiuojant automobiliu šaltinėlį tikrai pamatysite. Kalvelės viršuje, eglių ir pušų paunksmėje, šalia nedidelio kryžių kalnelio rasite iš žemės gelmių trykštantį gėlo vandens šaltinį. Įdomu tai, kad šaltinio vanduo trykšta net 25 metrais aukščiau nei lyginant su tyvuliuojančiu Vištyčio ežero vandeniu. Nors gruntinio vandens ištaka vangi, mažai vandeninga, tačiau atvykstantieji pasisemti gėlo šaltinio vandens visada randa.
Šv. Šaltinis apipintas ir įvairiais pasakojimais. Padavimai byloja, kad kitados pakakdavo šaltinėlio vandeniu pavilgyti akis ir neregiai praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Taip pat pasakojama apie neturtingą valstietį susapnavusį Švč. Mergelę Mariją, kuri jam liepusi ties šiuo šaltiniu pastatyti kryžių. Kryžius iškilo, o laikui bėgant kryželių vis daugėjo, todėl dabar ši vieta retkarčiais vadinama kryžių kalneliu.
Įsimintinas, sakralus Šv. Šaltinis ir dabartiniais laikais gausiai lankomas keliautojų, tikinčiųjų, tikima trykštančio šaltinio galiomis, o ramybę suteikianti maža, bet įsimintina erdvė kvies sugrįžti dar ne vieną kartą.
Šilelio pažintinis takas
Tai kupina įspūdžių ir atradimų kelionė pėsčiomis vaizdingu Šilelio mišku su nepakartojamo grožio kraštovaizdžiu, jam būdinga augalija ir gyvūnija. Didžiąją tako dalį keliausite vaizdinga Vištyčio ežero pakrante, kuri išsiskiria krantų įvairove – vietomis labai nuolaidūs šlaitai gali staigiai iškilti į 50 metrų aukštį. Išvysite lankytojų pamėgtą skardį, „Raganos šluotą“, drevėtus medžius, aukščiausią Vištyčio eglę, Šventąjį šaltinėlį, sufozinį cirką bei aplankysite regyklą „Vaizdas į Romintos girią“. Keliaudami šiuo taku ne tik turiningai praleisite laiką, sužinosite daug įdomių faktų, bet galėsite atsigaivinti Šventojo šaltinėlio vandeniu, atsikvėpti, pasėdėti patogiai įrengtose stoginėse.
Šilelio pažintinis takas yra žiedinis takas, kurio pradžią ir pabaigą žymi stendas, esantis prie kelio Vištytis – Vyžainis. Takas turi dvi skirtingo ilgio trasas, todėl priėję Šventąjį šaltinėlį turėtumėte apsispręsti ar žygį tęsti trumpąja, ar ilgąja trasa. Trumposios trasos ilgis siekia apie 2,4 km., ilgosios – 3,4 km. Trumpoji trasa įveikiama per pusantros valandos, tuo tarpu ilgoji trasa reikalauja daugiau ištvermės ir laiko, todėl ją įveiksite per pustrečios valandos. Pažintiniame take esančiuose stenduose rasite įdomios informacijos apie lankomus objektus. Takas sužymėtas specialiais apskritais tako žymekliais su medžio simboliu viduryje, kurie yra kaip orientyrai leidžiantys lankytojams nenuklysti nuo tako trasos.
