Valdantieji Seime antradienį sugrįžo prie naujo Darbo kodekso, kuris nulems dirbančiųjų darbo sąlygas ateityje. Svarstymo metu už Darbo kodekso pataisas balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 4 ir 25 parlamentarai susilaikė.
Kad įstatymas įsigaliotų, Seimas turi balsuoti dar kartą, paskui jis bus siunčiamas pasirašyti prezidentei Daliai Grybauskaitei. Šalies vadovė praėjusį kartą vetavo Darbo kodeksą, nes jis stokojo socialinio jautrumo ir buvo nepalankus darbuotojams.
Pagal sumanymą naujasis Darbo kodeksas, kurį priėmė dar senoji socialdemokratų valdžia, įsigalios nuo liepos mėnesio, tačiau iki to laiko Valstiečių ir žaliųjų sąjunga norėjo pataisyti kai kurias nuostatas pagal Trišalės tarybos susitarimą. Tačiau valstiečių kritikai sako, jog Darbas kodeksas su pataisomis iš esmės liko toks pat, koks buvo priimtas socialdemokratų.
„Darbo kodeksas liko, koks buvo, tik su kosmetinėmis pataisomis. Manau, toks jis ir liks. Kodeksas liko iš esmės toks pat, koks buvo priimtas socdemų”, – sakė konservatorius Dainius Kreivys, kuris, beje, yra labai patenkintas liberaliuoju Darbo kodekso variantu ir gyrė buvusį premjerą Algirdą Butkevičių, kad jį priėmė.
Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai sprendimai buvo priimami per keletą kartų, be to, prieš premjero Sauliaus Skvernelio valią į procesą įsikišo Socialinių reikalų ir darbo komitetas – jis pritarė kai kurioms Seimo narių pataisoms, ties kuriomis susikryžiavo darbdavių ir darbuotojų kalavijai. Antradienį Seime vyko svarstymas, kurio metu parlamentarai sprendė, kurioms pataisoms pritarti, kurioms ne.
Pataisos, kurioms Seimas pritarė:
1. Numatyta, kad laikinojo įdarbinimo įmonės, kurios „nuomoja“ darbuotojus, turės atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, tačiau licencijavimo šiuo metu atsisakyta. Kriterijus Vyriausybė paruoš per metus ir šis straipsnis įsigalios 2018 m. liepą.
2. Laikinojo įdarbinimo įmonių darbo sutartyse turės būti numatyta darbo laiko norma (kiek valandų per mėnesį reikia dirbti).
3. Laikinojo darbo naudotojas turėtų teikti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį. Naudotojas yra ta įmonė, kuri „nuomojasi“ darbuotoją iš laikinojo įdarbinimo įmonės.
4. Laikinasis darbuotojas formaliai dirba laikinojo įdarbinimo įmonėje, tačiau jis „išnuomojamas“ kitai įmonei. Toks darbuotojas vieną savaitę gali būti siunčiamas padirbėti į vieną įmonę, kitą savaitę – į kitą. Tarp siuntimų kartais susidaro tarpas. Nutarta, kad per vieną mėnesį gali būti ne daugiau nei 5 darbo dienų neapmokamas laikotarpis.
5. Kai darbo santykiai pasibaigia ne dėl darbuotojo kaltės, bet darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, apsispręsta, kad darbdavys privalo mokėti netesybas. Netesybos apskaičiuojamos darbuotojo vidutinį atlyginimą padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau nei 6 mėnesių. Netesybos pridedamos prie skolos.
6. Tais atvejais, kai Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas asmenims, kurių darbas susijęs su didesne protine, emocine, ar žmonėms, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis, jiems turėtų būti apmokama kaip už visą laiką.
7. Trišalė taryba bus sudaroma iš 21 nario: po 7 profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus.
8. Darbdavys įpareigojamas mokėti 40 proc. atlyginimo dydžio kompensaciją darbuotojui, kai darbo santykių metu sudaromas susitarimas dėl nekonkuravimo, tai yra darbdavys nenori, jog darbuotojas vykdytų savarankišką komercinę veiklą ar dirbtų kitam darbdaviui. Tai taikoma specifinių žinių turintiems darbuotojams. Toks susitarimas gali būti sudaromas ir pasibaigus darbo santykiams, bet dėl to sutarta ir klausimų nekyla.
Liko susitarti:
1. Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad 25 proc. profesinės sąjungos narių gali paskelbti streiką, streiko metu streikuojantys darbuotojai negauna darbo užmokesčio. Dėl to yra sutarta. Bet komitetas dar pritarė nuostatai, kad streiko metu darbdavys negali priimti vienašališko sprendimo nutraukti įmonės ar padalinio veiklos, trukdyti darbuotojams ateiti į darbo vietas, sudaryti kitas sąlygas stabdyti įmonės ar padalinio veiklą. Darbdavys taip pat streiko metu negalėtų į streikuojančiųjų vietas priimti naujų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, jei paskelbiamas lokautas. Lokautas yra laikinas streikuojančių darbuotojų darbo sutarčių vykdymo sustabdymas. Taip elgtis galima, tik po 7 kalendorinių dienų nuo streiko pradžios.
2. Komitetas siūlo, kad darbo ginčo metu, apsauga nuo atleidimo būtų taikoma ne tik profesinės sąjungos vadovui ar darbo tarybos pirmininkui, bet ir visai darbo tarybai arba profsąjungos valdymo organo nariams.
Pirmas slystelėjimas
Valdantieji buvo pasiryžę pritarti visoms pataisoms, kurioms pritarė Trišalė taryba, ir nepritarti toms, kurioms ši taryba nepritarė. Tačiau svarstymo metu nutiko netikėtumas: Seimo nariai netikėtai atmetė valstiečių ir žaliųjų atstovo Tomo Tomilino siūlymą, kuris turėjo eliminuoti Socialinių reikalų ir darbo komiteto iniciatyvą. T. Tomiliną palaikė 42 valstiečiai, visos kitos Seimo frakcijos balsavo prieš arba susilaikė. Kitaip tariant, Seimas nepakluso Valstiečių ir žaliųjų sąjungos užsispyrimui ir nurodė, kad specifinių žinių turintiems darbuotojams turi būti mokama 40 proc. kompensacija už tai, kad darbo santykių metu darbdavys jam draudžia dirbti kitam darbdaviui arba vykdyti savarankišką komercinę veiklą. Tai buvo ir prezidentės D. Grybauskaitės siūlymas, kai šalies vadovė vetavo Darbo kodeksą praėjusioje kadencijoje, nors neatmestina, kad Seimo nariai šią pataisą paprasčiausiai pražiūrėjo.
Įsigalios liepos 1 dieną
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu kalbėjęs T. Tomilinas pabrėžė, kad valdantieji įtvirtino naują principą: tarimąsi Trišalėje taryboje. Jis pripažino, kad kodeksas nėra tobulas, bet kartu sakė, jog darbdavių ir darbuotojų interesai negali sutapti šimtu procentų. Pasak T. Tomilino, Lietuvoje reikia pradėti derybas dėl susitarimų profesijų šakose. Jis citavo Europos Sąjungos Profesinių sąjungų tyrimo centro studiją apie tai, kodėl Rytų Europoje tokia baisi emigracija.
„Čia pateiktos aiškios išvados: pagrindinė problema yra nesugebėjimas derėtis dėl atlyginimų, socialinių partnerių neįgalumas išsiderėti geresnių atlyginimų. Šitame tyrime pasakyta, kad 2008-2015 m. Lietuvoje sparčiai augo produktyvumas, tačiau algos, skaičiuojant realia verte, nepadidėjo visai, net šiek tiek sumažėjo”, – sakė T. Tomilinas.
Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjęs Algirdas Sysas pabrėžė, kad Seimas svarsto ne Darbo kodeksą, o pataisas jam, kurios galbūt padarys jį ne tokį liberalų. Politikas taip pat įgėlė valdantiesiems, kad rinkimus jie laimėjo kritikuodami Darbo kodeksą, tačiau sakė, kad kai kurios pataisos sprendžia pernelyg liberalaus Darbo kodekso bėdas. Jam nepatiko ir tai, kad politinių sprendimų priėmimas perkeltas į Trišalę tarybą, nors taryba yra patariamasis organas.
„Naujas Darbo kodeksas liepos 1 dieną vis tiek įsigalios. Jeigu mes pateiksime daugiau pasiūlymų, jis galbūt bus ne toks liberalus, kurį daugelis eidami į rinkimus stipriai kritikavote ir gavot už tai papildomų bonusų“, – sakė A. Sysas. Politikas kritikavo, kad Vyriausybės pateikti siūlymai Darbo kodeksui buvo techniniai ir nuo to darbo užmokestis tikrai nepadidės.
A. Maldeikienė: kieno naudai mes keičiame
Mišrios grupės atstovė Aušra Maldeikienė teigė negalinti balsuoti už naujausią Darbo kodekso versiją, bet sakė negalinti balsuoti ir prieš: „Taigi lieka vienintelis kelias – atsitraukti ir susilaikyti, ir tas kelias iš esmės aiškiai rodo gilų vidinį pasipriešinimą tam, kas ir kaip daroma su mano Tėvyne”.
Ji taip pat uždavė klausimą už milijoną: kodėl premjeras Saulius Skvernelis prieš rinkimus rėmė dirbančiuosius, o po rinkimų – verslo lobistus.
„Atsakymą, pritarti ar ne svarstomoms pataisoms, privalėtų nulemti atsakymas į klausimą, ar jos padidins finansinį ir emocinį dirbančių žmonių saugumą, ar tik dar kartą bandys paramstyti griūvančią netvarią esamą socialinę ekonominę tikrovę, kurios rezultatas nesustabdomai auganti šalį paliekančių žmonių minia ir tik šiemet kasdien emigruojantys 193 mūsų žmonės, o tai pusšimčiu daugiau, nei pernai”, – kalbėjo parlamentarė. „Ketvirtadienį šioje salėje skaitėme Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo gražius žodžius apie solidarumą: „Mūsų visuomenė pamiršo, ką reiškia solidarumas. Yra kovų, kurių nelaimėsime, jei stiprieji nesutiks prisiimti naštos kartu su silpnaisiais.“ Nežinau, kokios priežastys lemia, kad drąsiai ir viešai už pagarbą gyvybei ir prieš kai kurias socialine negeroves kalbanti Lietuvos Katalikų bažnyčia nutyla susidūrusi su tokia įprasta didelės dalies verslo panieka darbuotojui, kuriam, net tada, kai pelnai tikrai dideli, dažnai mokami trupiniai, ir kuris yra paliekamas gyvenimo užribiuose vos netenka darbo, suserga ar patiria negalią”, – pabrėžė A. Maldeikienė. Parlamentarė sako, kad visiems, kurie žada, jog naujai tvirtinamas Darbo kodeksas padidins šalies darbo rinkos lankstumą ir leis sukurti daugiau darbo vietų, ji nori priminti, jog pagal nešališkus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimus Lietuvos darbo rinkos lankstumas, išmatuotas, kaip BVP santykis su nedarbu, sudaro 0,49 ir yra toks pat, kaip JAV.
„Pastarosios, kaip žinia, pripažįstamos turinčios vieną lanksčiausių darbo rinkų pasaulyje”, – sako A. Maldeikienė. „Tos pačios įtakingos organizacijos tyrimas teigia, jog nors Lietuvos darbo kodeksas pagal tarptautinius standartus yra vienas griežčiausių, tačiau faktiškai jo nesilaikoma, ir tik 8-9 proc. darbo netenkančių moterų ir vos 5-6 proc. tokių vyrų gauna įstatymuose numatytas išmokas, ir beje, praktiškai visi jie iki atleidimo dirbo viešajame sektoriuje. Taigi, ką ir kieno naudai mes keičiame dabartinėmis pataisomis?” – klausė parlamentarė. Pasak A. Maldeikienės, bet kokios kalbos, kad priėmus naują Darbo kodeksą bus atlikta struktūrinė reforma, kuri suponuos daugiau naujų darbo vietų, tėra retorinis triukas, kuriuo bandoma pasakyti, kad realiai smarkiai padidės darbo vietų rotacija: kai daugiau atleidi, reikia daugiau priimti, ir tai tikrai bus esminis pokytis.
„Jis turi savo gerųjų pusių verslui, o atskirais atvejais ir didesnes derybines galias turinčiam darbuotojui, tačiau dirbantis žmogus, jeigu neteks darbo, tarkime dėl sezoninių gamybos svyravimų, įmonės bankroto ir panašiai, gaus ne daugiau kaip 3/4 vidutinės algos nedarbo draudimo išmoką. Taigi, jeigu koks žmogus šiuo metu gauna 2500 eurų darbo užmokestį ir nuo jo moka nedarbo draudimo įmokas, maksimali galima išmoka būtų viso labo apie 613 eurų, ir tai gali reikšti, kad jis gali neturėti lėšų net būsto paskolos įmokoms banke, ypač, jeigu augina daugiau vaikų”, – sakė politikė.
A. Maldeikienė sako, kad naujas Darbo kodeksas nepadarys mūsų darbo rinkos kokybiškesne, bet daugelio darbdavių, visų pirma užsienio investuotojų, teisinė padėtis sustiprės.
Politikė sako, kad dar viena gili šalies bėda, jog net Trišalėje taryboje verslo lobistus rėmė premjeras S. Skvernelis bei Investuotojų forume dainavusios Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės.
„Būtent tai, jog silpnoji, dirbančiųjų pusė, vėl ir vėl lieka be valdžios paramos, tuo tarpu, kai valdžios parama noriai ir nesibodint jokių priemonių viešai dalinama darbdaviams, irgi akivaizdžiai pademonstruoja, kodėl išties tokia vangi, tokia diskriminuojanti mūsų darbo rinka. Vieša p. S. Skvernelio parama dirbantiesiems buvo girdima tik iki rinkimų, nors būtent silpnoji derybų pusė galėjo tikėtis Vyriausybės griežtesnės pozicijos”, – sako A. Maldeikienė.
P. Urbšys įvardijo, kodėl kvalifikuoti darbuotojai išvažiuoja
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Povilas Urbšys Seime tikino, kad šiuo metu aktualiausias klausimas – socialinis teisingumas. „Seimo rinkimų metu tos politinės jėgos, kurios nebuvo parodžiusios dėmesio šiai opiai problemai, buvo nubaustos. Tai, kad atėjusi nauja politinė jėga inicijavo dialogą Trišalėje taryboje, aš manau, labai sveikintinas dalykas. Jei norime atkurti pasitikėjimą valstybe, turime atkurti santykį tarp žmogaus ir valdžios“, – aiškino jis.
P. Urbšio teigimu, kai kurie Seimo senbuviai nesuprato to reikšmės, tačiau vis tiek liko nesutarta vos dėl 3 punktų. Tiesa, jis pridūrė, kad yra tam tikrų punktų, dėl kurių niekada ir nebus sutarta.
„Aš nelabai suprantu, kokią žalą mes padarytume investicijoms, jei apsaugotume profsąjungos vadovybės narius nuo persekiojimo, neleistume darbdaviams drausti žmonėms išreikšti savo valią streikuoti“, – tikino Seimo narys.
Pasak P. Urbšio, negalime kurti liberalių santykių nesudarydami galimybių silpnesnei pusei apsiginti. „Gal ir bus investicijų, bet nebus, kas dirba. Dabar jau egzistuoja problemos, kai „ateina“ investicijos, bet nėra tos darbo jėgos. Kvalifikuotas dirbantysis išvažiuoja ten, kur yra gerbiamas tas santykis. Nesvarbu, kad ten nėra pilietis, bet jo socialinės garantijos ten yra aukštesnės nei čia, Lietuvoje“, – aiškino jis.
Konservatorius D. Kreivys: A. Butkevičius vertas apdovanojimo
Tuo metu konservatorius Dainius Kreivys tikino negalintis suprasti, apie kokį socialinį teisingumą kalbėjo P. Urbšys, kadangi kodeksas esą yra tas pats.
„Nuo pirminio varianto, kurį priėmė dar praėjusioje kadencijoje, šiandien svarstomas kodeksas iš esmės nepasikeitė. Kyla klausimas, jei buvo svarstytos tik kelios smulkmenos, ar tikrai turėjome jį atidėti, laukti pusę metų, kad vėl kalbėtume apie tą patį?“, – klausė jis.
D. Kreivio teigimu, vienas dalykas, kurio nelieka šioje Darbo kodekso redakcijoje, yra „Sodros“ lubos. Tai esą buvo vienas esminių investuotojų prašymų. „Aš balsuosiu už socialdemokratų priimtą variantą. Man jis tiesiog geresnis. Už šią reformą „Investuotojų forume“ man teko teikti apdovanojimą nuo verslo bendruomenės. Aš jį įteikiau buvusiam premjerui Algirdui Butkevičiui. Manau, kad jis yra tikrai jo vertas. Negriaukime šiandien to“, – kalbėjo jis.
Naujas ir senas Darbo kodeksai: kas keičiasi
ATOSTOGOS: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad kasmetinės minimalios atostogos – 20 darbo dienų, iš kurių 10 išnaudojama nepertraukiamai (jei dirbama penkias dienas per savaitę). Jei dirbama šešias dienas per savaitę, minimalių atostogų trukmė turi siekti 24 darbo dienas. Iki 2017 m. liepos 1 dienos sukauptos atostogos bus perskaičiuojamos. Pavyzdžiui, jei sukaupta 20 kalendorinių dienų, jos perskaičiuojamos taip: 20 x 5 : 7 = 14,28. Sename kodekse kasmetinės minimalios atostogos siekė 28 kalendorines dienas, iš kurių 14 išnaudojama nepertraukiamai. Taigi tiems darbuotojams, kurie galėjo išnaudoti likusias 14 dienų po vieną, atostogos trumpėja 4 dienomis.
ATLEIDIMAS: naujame Darbo kodekse nustatyta, jog kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jis įspėjamas prieš 1 mėnesį, jei dirbta ilgiau nei metus, arba prieš 2 savaites, jeigu dirbta trumpiau nei metus. Įspėjimo terminai dvigubinami – auginant vaiką iki 14 metų arba jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, trigubinami – neįgaliems darbuotojams arba jei iki pensijos liko mažiau kaip 2 metai. Taigi ilgiausias įspėjimo terminas gali būti 3 mėnesiai. Sename kodekse įspėjimo terminai siekia 2-4 mėnesius.
IŠEITINĖS KOMPENSACIJOS: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamam darbuotojui išmokama 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei dirbta trumpiau nei metus, ir 2 mėnesių išmoka, jei dirbta ilgiau nei metus. Dar ketinama įkurti Ilgalaikio darbo išmokų fondą, iš kurio priklausytų tokios išmokos už stažą, jei per 3 mėnesius nesudaroma nauja sutartis: 1 vidutinis atlyginimas – atidirbus 5-10 metų; 2 vidutiniai atlyginimai – atidirbus 10-20 metų; 3 vidutiniai atlyginimai – atidirbus daugiau nei 20 metų. Sename kodekse išeitinės išmokos siekė 1-6 mėnesių vidutinį atlyginimą, priklausomai nuo stažo.
GREITASIS ATLEIDIMAS: naujame Darbo kodekse atsiranda naujas atleidimo pagrindas, vadinamas darbdavio valia. Jis reiškia, kad darbdavys darbuotoją apie atleidimą įspėją prieš 3 dienas ir išmoka 6 mėnesių išeitinę kompensaciją. Sename kodekse tokio atleidimo pagrindo nėra.
VIRŠVALANDŽIAI: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad su viršvalandžiais vidutiniškai per savaitę gali būti dirbama ne ilgiau nei 48 valandas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą – 52 valandas per savaitę, o maksimalusis darbo laikas su viršvalandžiais ir papildomu darbu negali viršyti 60 valandų pr savaitę. Žodis „vidutiniškai“ šiuo atveju reiškia, kad valandos dalinamos per apskaitos laikotarpį, todėl vieną savaitę gali tekti dirbti daugiau, kitą mažiau. Profsąjungų advokatas Nerijus Kasiliauskas teigia, kad taip išvengiama brangesnio apmokėjimo už viršvalandžius. Darbuotojo viršvalandinis darbas negali viršyti 180 valandų, nors kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl daugiau viršvalandžių. Sename kodekse numatyta, kad maksimalus darbo laikas per septynias dienas su viršvalandžiais negali viršyti 48 valandų. Darbuotojo viršvalandinis darbas per metus negali viršyti 120 valandų.
TERMINUOTOS SUTARTYS: naujame Darbo kodekse nustatyta, kad maksimalus terminas vienai terminuotai sutarčiai – 2 metai, o kai su darbuotoju sudaroma terminuota sutartis skirtingoms funkcijoms atlikti, tuomet maksimalus terminas – 5 metai. Terminuotų sutarčių įmonėje negali būti daugiau nei 20 proc., tačiau jas galima sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams. Sename kodekse irgi numatyta, kad terminuota sutartis negali tęstis ilgiau nei 5 metai, bet neleidžiama sudaryti terminuotos sutarties, jei darbas nuolatinio pobūdžio.
NĖŠTUKIŲ ATLEIDIMAS: naujame Darbo kodekse įtvirtinta, kad nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai negali būti įspėta apie atleidimą ir su ja negalima nutraukti darbo sutarties, nebent darbdavys ir nėštukė dėl to susitarė, jos pačios iniciatyva, nesant šalių valios arba kai baigiasi terminuota sutartis. Sename kodekse nutraukti darbo sutartį su nėščiąja neįmanoma nuo darbdavio informavimo apie nėštumą iki laiko, kai praeina vienas mėnuo po moters nėštumo ir gimdymo atostogų. Su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.
Pataisos, dėl kurių Trišalė taryba susitarė iš pat pradžių ir kurias Seimas palaimino anksčiau:
1. Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, po informavimo ir konsultavimosi su darbo taryba ir atsižvelgus į profesinės sąjungos nuomonę.
2. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis – ne ilgiau nei 3 mėnesiai.
3. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 valandos be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.
4. Suminės darbo laiko apskaitos atveju viršvalandžiai apskaitomi po apskaitinio laikotarpio (ne ilgiau kaip 3 mėn.), kitiems režimams – po savaitės.
5. Maksimalus darbo laikas per savaitę su papildomu darbu ir su viršvalandžiais – 60 valandų.
6. Naktinio darbo laiko apskaitos laikotarpis – 3 mėnesiai.
7. Kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų.
8. Papildomos ir pailgintos atostogos (pavyzdžiui, už stažą) nustatomos Vyriausybės nutarimu, o ne Darbo kodeksu.
9. Darbo taryba darbovietėje bus privaloma, jei įmonėje dirba 20 ar daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau 3 profsąjungos kandidatų. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso vienai profsąjungai, darbo taryba nesudaroma, jos funkcijas atlieka profsąjunga. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso skirtingoms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo skirtingų profsąjungų jungtinė atstovybė.
10. Kol nepradeda veikti darbo tarybos, informavimą ir konsultavimą vykdo profesinės sąjungos.
11. Trišalės tarybos nariai bus priimami socialinių partnerių sutartais ir Darbo kodekse nustatytais kriterijais.
12. Dalinis darbas gali būti tik esant svarbioms ekonominėms priežastims, nustačius Vyriausybei.
13. Informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų, darbdavys privalo pateikti darbo taryboms pareikalavus.
14. Darbo arbitražo nevykdymas užtraukia maksimalią 500 eurų baudą už kiekvieną nevykdymo savaitę, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius, plius delspinigiai.
15. Darbo arbitražą abi kolektyvinio ginčo šalys susitarimu.
16. Įtvirtina darbinį teisnumą ir veiksnumą.
17. Kompensacija dėl kilnojamo darbo ir lauko sąlygų.
18. Nedarbo draudimui reikės 12 mėnesių stažas per paskutinius 30 mėnesių. Bedarbio išmoka bus mokama 9 mėnesius.
19. Užimtumo įstatyme turi būti įtvirtintos naujos socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės, savišvietos ir neformaliai įgytų kompetencijų vertinimo reglamentavimas, turi būti praplėstas institucijų ratas, galinčių skirti baudas už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.
Parengė Eglė Samoškaitė, Rūta Pukenė
www.delfi.lt
