Ketvirtadienį Marijampolėje lankėsi garbingi svečiai – regiono verslo asociacijų posėdyje apsilankė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovai, kurie aptarė verslo situaciją regionuose.
Renginį atidarė LPK viceprezidentas, regioninės politikos komiteto pirmininkas Alvydas Stulpinas.
Viceprezidentas pasidžiaugė šiuo neeiliniu posėdžiu, kuris suteikia galimybę apžvelgti regionų situaciją iš vidaus.
Po trumpo A. Stulpino pasisakymo, savo pranešimą pristatė LPK Prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Prezidentas įsitikinęs, kad efektyvesnį regionų kuravimą būtų galima pasiekti perleidus šią sritį Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o šiuo klausimu jau yra kalbama.
Pastarieji metai verslo bendruomenei buvo sunkūs – pasaulyje siautė pandemija, prasidėjo karas Ukrainoje.
Visgi, V. Janulevičius pasidžiaugė, kad mūsų šalies verslai kartu su Vyriausybės parama atlaikė šiuos sunkumus. Statistika rodo, kad sparčiai auga BVP, o tai – fantastinis rezultatas šiuo laikotarpiu. LPK prezidentas įsitikinęs, kad verslo ir valdžios pasitikėjimas abipusis pasitikėjimas gali duoti apčiuopiamos grąžos.
Pasauliui vis labiau atsižvelgiant į ekologijos ir aplinkosaugos svarbą, V. Janulevičius pastebi, kad Lietuvos verslininkams taip pat būtina atsigręžti į žaliosios energetikos vystymą, nes tai suteikia galimybę pigiau ir efektyviau vykdyti gamybinius procesus.
Posėdžio metu trumpai apžvelgta ir situacija pasaulyje bei Lietuvos santykis su tuo. Pastarieji 4 metai atnešė nemažai sunkumų prekybai su Kinija (labiausiai dėl COVID-19 taikytų apribojimų), tačiau juos palengva pavyko išspręsti ir situaciją stabilizuoti.
Dabartiniu laikotarpiu pagrindinis iššūkis yra karas Ukrainoje.
Marijampolės regionas yra Lietuvos tiltas su Vakarais, todėl čia galima vystyti gynybinę pramonę, steigti remonto bazes. Tiesa, pramonės vystymas visoje Europoje pernai susidūrė su nemenkais iššūkiais, tačiau dabartinės perspektyvos leidžia tikėtis šio sektoriaus atsigavimo.
Suvalkijos regionui, anot V. Janulevičiaus, didelę įtaką daro ir kaimyninė Lenkija, kuri nors ir suteikia stabilumo saugumo srityje, tačiau Lietuvos verslui gali sukurti konkurencinių problemų, nes paskutiniu metu kaimynai pritraukė daug užsienio kapitalo įmonių.
Prakalbus apie 4 proc. nuo BVP skyrimą šalies gynybai, LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, jog verslai neabejotinai palaiko šią iniciatyvą, bet būtina, jog verslai ir toliau būtų aktyviai įtraukiami sprendžiant šalies gynybos klausimus, turėti žodį priimant svarbius sprendimus.
Baigdamas savo pasisakymą, Prezidentas ragino nepamiršti ir šeimos verslų, nes jie sudaro labai didelę pridėtinę vertę ekonomikai.
Po V. Janulevičiaus kalbos, savo žodį tarė Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) prezidentas Vaidas Šalaševičius, kuris pristatė asociacijos veiklą.
Šiai dienai SPIVA vienija net 46 narius, kurių bendrai siekiama apyvarta siekia net virš 400 mln. eurų. Asociacija nuolat vykdo susitikimus su įvairių sričių – politikos, verslo, krašto apsaugos, kultūros atstovais.
SPIVA prezidentas V. Šalaševičius pasidžiaugė ir pagaliau Marijampolėje įsteigta Marijampolės verslo taryba (prie savivaldybės), kuri leis dar efektyviau bendradarbiauti vietos verslams ir valdžiai.
Renginys šį kartą vyko UAB „Mantinga“ patalpose, todėl svečius pasveikino ir įmonės savininkas Klemencas Agentas. Vyras savo trumpoje kalboje pasidžiaugė, kad Suvalkijoje vis labiau plėtojamos įvairios verslo iniciatyvos, kurių naudą galime pajusti mes visi.
Posėdžio dalyviai klausėsi ir LPK ekonomistės-analitikės Eglės Stonkutės pranešimo „Lietuvos regionų vystymosi spąstai: ar įmanoma jų išvengti“.
Anot analitikės, „spąstus“ dažniausiai nulemia sukuriamas BVP ir jo struktūra, darbo našumo ir užimtumo, inovacijų ir investicijų rodikliai.
Statistika atskleidžia, kad didžiausia BVP dalis – beveik 50 proc. visos šalies dalies – sukuriama Vilniaus apskrityje, o sukuriamos BVP dalys augo tik Vilniaus ir Kauno apskrityje.
E. Stonkutė dalyvius supažindino su informacija, jog Marijampolės apskritis šalies lygiu negali pasidžiaugti įspūdingais skaičiais – sukuriama tik 3,3 proc. šalies pramonės sukuriamo BVP.
Išvengti vystymosi „spąstų“ daugeliui šalies pramoninkų, leido realūs energetikos (ypač atsinaujinančios) projektų įgyvendinimai.
Nors Marijampolės pramonė ir nesukuria didelio BVP, tačiau džiugina tai, kad būtent čia labiausiai iš visų šalies regionų augo gyventojų užimtumas. Tiesa, jei Lietuvoje vidutiniškai vienas užimtasis išlaiko 2,3 gyventojus, tai Marijampolės regione – beveik 3.
Ekonomistė-analitikė pastebi ir galimą achilo kulną – švietimo sistemą, kurioje būtinos svarbios permainos, kurioms verslas negali likti abejingas.
Prakalbus apie gyventojų pasiskirstymą šalyje, akivaizdu, kad nuolat auga mieste gyvenančių žmonių dalis. Verta akcentuoti tai, kad miestuose vyrauja didesnė konkurencija, darbuotojai dažniau keičia darbus, todėl norint išlaikyti darbuotoją, kartais dėl to tenka „išpūsti“ atlyginimus.
Baigdama savo pristatymą, LPK ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė akcentavo būtinumą mokslinių tyrimų plėtimui, produktyviųjų mokslo žinių kūrimui ir jų panaudojimui inovacijų srityje.
Paskutinysis posėdyje kalbėjo Dr. Šarūnas Keserauskas, advokatas, buvęs Konkurencijos tarnybos vadovas, kuris pristatė būdus, kaip konkurencijos teisė gali padėti priimti geresnius verslo sprendimus.
Renginys baigtas aplankant jo šeimininkų – UAB „Mantinga“ gamybines patalpas, supažindinant svečius su vystomomis inovacijomis, gaminama produkcija bei įdiegtais šiuolaikiniais sprendimais.
