Antradienį įvyko Kalėdinis Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos narių susitikimas, kuriame šį kartą dalyvavo operos solistas, marijampolietis Edmundas Seilius. Susirinkimo dalyviai siekė daugiau sužinoti bei kitu kampu apžvelgti dėl šiandieninių aktualijų primirštą, tačiau nemažiau svarbią gyvenimo dalį – kultūrą.
Susitikimą pradėjo Sūduvos verslo ir pramonės asociacijos (toliau – SPIVA) prezidentas Vaidas Šalaševičius. Jis padėkojo atvykusiems nariams ir svečiams, kurių neatbaidė siautėjantis gripas bei sudėtingos eismo sąlygos.
Svečias, operos solistas, „Šv. Jurgio meno sezonoׅ“ įkūrėjas, marijampolietis Edmundas Seilius savo kalbą pradėjo tuo, kad didžiuojasi, jog yra iš Marijampolės ir didžiuojasi šio krašto žmonėmis. Anot E. Seiliaus, organizuodamas festivalį, jis jau ne kartą įsitikino, kad Suvalkijos krašte yra daugybė aktyvių žmonių, kurie noriai prisideda prie meno rėmimo.
Dainininkas akcentavo, kad kultūra nėra apčiuopiamas produktas, tad verslininkai dažnai nesupranta realios naudos, o Lietuvoje vis dar nėra pakankamai išplitusi rėmimo kultūra, o situacija rėmimo ir savanoriavimo srityje ėmė keistis, tik įvykus karo veiksmams Ukrainoje, kai tiek paprasti žmonės, tiek verslai ėmė suprasti, jog rėmimas ne visada turi atnešti finansinę grąžą.
Edmundas Seilius iš asmeninės patirties teigė, kad Marijampolės verslai atrado suvokimą, kodėl būtina prisidėti prie kultūros ir švietimo, kurie vienas nuo kito yra neatsiejami.
Atlikti tyrimai parodo šokiruojančią žinią, jog nuo Nepriklausomybės laikų jau užaugo karta, kuri kultūriškai yra mažai „apšviesta“. Ši karta nesupranta tokių projektų naudos ir reikalingumo, neprisideda prie bendruomenės veiklų.
Kultūrinio švietimo problema ilgus metus kamavo ir Marijampolę, tačiau pastaraisiais metais situacija sparčiai gerėja, o prie to prisideda ne tik „Šv. Jurgio meno sezonas“, bet ir tarptautinio meno simpoziumo „MALONNY“, „Marijampolė Music Park“ ar kiti renginiai.
Visoje Lietuvoje žinomo operos solisto teigimu, visi mes turime suprasti, kad gyventi reikia ne tam, kad dirbtum, bet dirbti tam, kad gyventum, nes tik tada atrandamas darnumas.
Pašnekovo manymu, Sūduvos kraštas palengva, tačiau jau atranda savo tautinį paveldą, o verslas pagaliau ima suprasti, kad tai puiki erdvė išsiskirti ir tapti pastebėtiems platesniu mastu.
Krašto išskirtinumą galima pajusti E. Seiliaus organizuojame „Šv. Jurgio meno sezone“. Jame dažnai pasirodo iki tol vietoje mažai kam žinomi, tačiau didelio talento menininkai, kurie padeda sugriauti ilgus metus Marijampolę kankinusį stereotipą, jog šis miestas yra provincija, o žmonės čia nei supranta kultūrą, nei jiems jos reikia.
Ilgas ir sunkus darbas nebūtų įmanomas be verslo pagalbos ne tik finansine išraiška, bet ir suteikiant maitinimo, apgyvendinimo ar kitas paslaugas.
Baigdamas savo kalbą operos solistas dar kartą akcentavo, kad verslas turi suprasti, kad apčiuopiamos naudos negaus, o prisidėjimas yra tarsi dovana ir investavimas į bendruomenę, jos gerovės kūrimą, ką itin vertina užsienio partneriai.
SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius papildė, kad verslas privalo daugiau padėti, kalbėti apie kultūros svarbą, būti visuomeniškiems, o SPIVA galėtų prisidėti prie „Šv. Jurgio meno sezono“, padėdama rasti kelius tarp meno ir verslo.
SPIVA valdybos pirmininkas Klemencas Agentas pasidžiaugė, kad per daugybę metų Suvalkijoje verslas pirmą kartą kalba apie kultūrą. Anot K. Agento, aukščiausias verslininko lygis yra tada, kai pastarasis sugeba suderinti verslą ir kultūrą savyje. Verslininkas pasidžiaugė, jog E. Seilius yra vienas iš pavyzdžių, kuris niekada nepamiršta savo šaknų, savo krašto ir jo tradicijų, o į šią veiklą įtraukė ir savo žmoną, kuri nebūdama suvalkiete, padeda sėti gėrį mūsų krašte.
K. Agentas paminėjo, kad jo įkurta „Mantinga“ niekada nėra atsisakiusi padėti, aktyviai prisideda prie miesto ir Suvalkijos gerovės, tačiau būtinas didesnis ir kitų verslų įsitraukimas. Kartu galime įrodyti, kad suvalkiečiai nėra „skūpūs“, o atsakingi ir puoselėjantys savo krašto gerbuvį, gebantys prisidėti ne tik žodžiais, bet ir darbais.
Verslininkas teigė puikiai suprantantis, kaip sunku meno pasaulio atstovams eiti ir prašyti paramos, nes iš šono dažnai atrodo, kad parama reikalinga jam pačiam. O realybė yra kitokia – einama tam, kad mes visi galėtume per kultūrą didžiuotis savo kraštu, jo žmonėmis ir savimi pačiais.
Pritardamas K. Agentui, SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius pajuokavo, kad Marijampolė ne veltui vadinama Majamiu, nes tai šiltas miestas, kurį visi šildome gražiais pavyzdžiais ir bendruomeniškumu, aktyviu įsitraukimu į visuomeninę veiklą.
Susirinkę verslininkai diskutavo apie privačių meno mokyklų perspektyvas. E. Seilius paminėjo, kad dažnu atveju savivaldos meno įstaigos dirba profesionaliau, pagyrė ir vietos meno mokyklą.
E. Seilius pažymėjo, kad buvo pats nustebęs, kai iš turizmo atstovų sužinojo, jog vykstant „Šv. Jurgio meno sezono“ festivaliui, Marijampolės miestas sulaukia bent tris kartus daugiau turistų, atvykstama iš tolimiausių Lietuvos miestų net su užsakytais autobusais.
Anot meno atstovo, Marijampolė neturi jūros, nėra kurortas, tad vienintelis būdas išskirtini šalyje yra kultūrinis turizmas.
Renginys baigtas sutarus jau greitu metu organizuoti dar vieną susitikimą kultūros tema, kuriame SPIVA nariai detaliau įvertins galimybes aktyviai prisidėti prie kultūros ir švietimo vystymo Suvalkijos regione.
