Išėjo Šakių rajono garbės pilietis, Vilniaus zanavykų bendrijos vienas iš steigėjų ir ilgametis jos pirmininkas, kultūros istorikas, literatūros tyrinėtojas, kritikas, biografas, spaudos bendradarbis, visuomenininkas, kraštotyrininkas, politinis kalinys, didelės inteligencijos ir erudicijos žmogus Albinas Vaičiūnas.
Mums paliko savo didžiulį turtą – dvasios švytėjimą, didelę meilę gyvenimui, praeičiai, pagarbą žmonėms, tautinėms vertybėms. Paprastas ir nuoširdus, mokėjęs išklausyti, padėti ir pradžiuginti, kūręs ir puoselėjęs grožį Jis tiesiog sugrįš atgal prie savo taip mylėtų ir puoselėtų Zanavykijos šaknų – šalia kuklios Ilguvos bažnytėlės. Šis kraštas, jo sielos ir kraujo tėvynė, buvo ir liks tauriausias gyvenimo vėrinys su gimtuoju Gegužių kaimu.
Albinas Vaičiūnas gimė 1933 m. liepos mėn. 15 d. Mokėsi Kriūkų progimnazijoje. 1950 m. su draugais įkūrė slaptą jaunimo organizaciją. Vyčių sąjungos laikraštyje „Laisvės keliu“ paskelbė patriotinių straipsnių. 1951 m. nuteistas 25 metams ir išvežtas į Vorkutos lagerius. Grįžęs 1956 m. į Lietuvą, tęsė bendradarbiavimą periodinėje spaudoje, radijuje, televizijoje. Jo straipsnius spausdino laikraščiai „Vakarinės naujienos“, „Apžvalga“, „Lietuvos aidas“, „Mokslo Lietuva“, žurnalai „Metai“, „Suvalkija“, „Knygnešys“, „Naujos knygos“, „Kultūros barai“, „Varpas“, Šakių, Sintautų kalendoriai ir kt. 1961 m. baigė prekybos technikumą, 1970 m. – VU ekonomiką. Dirbo turistinėse organizacijose, Vilniaus centrinio knygyno direktoriaus pavaduotoju. 1994 m. pradėjo vadovauti Beatričės Grincevičiūtės memorialiniam muziejui. A. Vaičiūnas ne kartą pagerbtas. 1996 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu. 2005 m. Lenkijos ambasada už nuopelnus plėtojant kultūrinius Lietuvos ir Lenkijos ryšius apdovanojo Lenkijos Respublikos Aukso kryžiaus ordinu. 2008 m. apdovanotas Marijampolės Garbės piliečio ženklu ir medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ ir kt.
Mūsų atmintyje liks jo – knygų leidėjo ir įvairių iniciatyvų sumanytojo – paveikslas. Išleido knygas „Kriūkų apylinkės praeitis“, „Amžininkų atsiminimai apie Ilguvą“, „Kriūkų kalendoriai“ (1997, 1998, 1999), Kriūkų valsčiaus žmonės“, „Kriūkų autorių knygos“, „Stasio Šilingo gyvenimo kelias“, „Paežerėliai: praeitis, bažnyčia, parapija, žmonės“, „Kriūkų krašto poetai“, „Mūsų kaimas Gegužiai“, „Kriūkų seniūnijos piliakalniai“, „Kriūkų krašto šviesuoliai“, „Kriūkų seniūnijos kultūros paminklai“ ir kt. Sudarė monografijas „Kriūkų valsčius“, P. Lemberto „Šaukiu, o Nemune“, „Tėvynės drobės“, „Menu birželį“, „Širdis skambėjo dainomis“, St. Šilingo „Tautos dainų genezė“.
Pr. Vaičaičio draugijos pirmininkas organizavo mokytojo Petro Dumčiaus, Lietuvos kariuomenės kapeliono Jono Vyšniausko, valstybės veikėjo Stasio Šilingo, vaikų literatūros klasiko Vytauto Tamulaičio, poetės Gražinos Tulauskaitės ir kt. atminimo įamžinimą, poeto Prano Lemberto perlaidojimą gimtinėje.
Atsisveikiname su Žmogumi, kurio šviesiausi bruožai yra kultūrinė kompetencija, tolerancija, pareigingumas, intelektualumas. Tai gimtojo krašto gyvenimo enciklopedija, istorinės atminties siela, ąžuolas, ant savo tvirtų šakų auginęs Tiesą, Meilę, Kalbą, Meną, Mokslą, Bičiulystę…
Sielos dosnumas telieka mums kaip pats geriausias palikimas, o nenuilstančio zanavyko darbų sąrašas it gerumo tiltas, jungiantis Jį mylėjusius žmones.
Zanavykijos žemė priglaus ištikimai jai tarnavusią širdį. Nuoširdžiai liūdime kartu su artimaisiais.
Atsisveikinimas su Albinu Vaičiūnu Vilniaus laidojimo paslaugų centro 2-oje salėje, Kalvarijų g. 329, birželio mėn. 13 dieną 16–22 val. ir 14 dieną 8.30–12 val. Šv. Mišios aukojamos Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje birželio mėn. 14 dieną 15 val. Laidotuvės Ilguvos parapijos kapinėse.
In memoriam, ALBINAS VAIČIŪNAS, 1933 07 15–2023 06 09
