Moterys, tapusios mamomis, visą savo laiką skiria savo mažyliams, tačiau dažnai pamiršta pagrindinį žmogų vaiko gyvenime – save. Gegužės 7-ąją, minint Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, visame pasaulyje siekiama atkreipti dėmesį į mamų emocinę gerovę.
„Motinystė – nuostabus etapas, tačiau kartu jis reikalauja ypatingai didelių fizinių bei emocinių resursų. Pasaulinė mamų psichikos diena primena, kad mama turi teisę rūpintis ne tik savo vaiku, bet ir savimi. Tik patenkindama savo pagrindinius poreikius, tokius kaip poilsis, laikas sau, emocinė parama ar sveika gyvensena, mama gali būti stipri, kantri ir pilnavertiškai mėgautis motinyste“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė.
Tapus mama keičiasi ne tik kūnas
Po gimdymo moters organizmas ir emocinė būklė patiria didelius pokyčius. Hormonų lygio svyravimai gali lemti nuotaikų kaitą, nuovargį ar nerimą.
„Be fizinių iššūkių, tokių kaip skausmas, miego trūkumas, organizmo atsistatymas po gimdymo, mamos dažnai susiduria ir su psichologiniais sunkumais – atsakomybe, baime dėl kūdikio sveikatos ar tapatybės pokyčiais. Svarbu suprasti, kad šie išgyvenimai yra natūrali dalis naujos mamos kelionėje. Tačiau visuomenėje vis dar vyrauja lūkestis, kad moteris po gimdymo turi jaustis laiminga. Dėl šio spaudimo daugelis mamų slepia savo sunkumus ir vengia ieškoti pagalbos“, – pasakoja vaistininkė J. Deksnienė.
Vos gimus kūdikiui, mama natūraliai pajunta stiprų instinktą visapusiškai rūpintis savo mažyliu, o, pasak vaistininkės, visuomenės lūkesčiai nuolat aukotis ir atitikti tobulos mamos idealą šį jausmą dar labiau sustiprina.
„Dėl to daugelis moterų, net skirdamos vos kelias minutes per dieną sau, jaučia kaltę, tarsi nuviltų savo vaiką ar šeimą. Nuolatinis laiko bei energijos trūkumas taip pat skatina skirti kuo mažiau laiko sau. Svarbu žinoti, kad rūpestis savimi ir savo emocine sveikata nėra savanaudiškumas, tai būtinybė, nuo kurios priklauso ne tik vaiko, bet ir visos šeimos gerovė“, – pasakoja J. Deksnienė.
Gali lemti rimtus emocinės būklės sutrikimus
Pasak vaistininkės, prasta ir nestabili mamos emocinė būklė gali tapti sveikatos negalavimų priežastimi tiek jai pačiai, tiek sukelti neigiamas emocijas kūdikiui.
„Kai mama ilgą laiką aukoja savo poreikius ir visą dėmesį skiria tik vaiko gerovei, jos organizmas ir emocinė sveikata pradeda siųsti signalus. Dažniausiai pasireiškia nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, nusilpęs imunitetas, galvos skausmai ar virškinimo problemos. Prasta mamos emocinė ir fizinė būsena taip pat gali sutrikdyti vaiko emocinį saugumą, padidinti jo nerimą ir turėti ilgalaikės įtakos vaiko psichologiniam vystymuisi“, – tvirtina vaistininkė J. Deksnienė.
Vaistininkės teigimu, mamai pamiršus savo poreikius ir visą laiką skiriant tik mažyliui, tai gali sukelti rimtų sveikatos negalavimų. Pavyzdžiui, motinystės melancholiją (angl. „baby blues“), pogimdyvinę depresiją ar net pogimdyvinę psichozę.
„Motinystės melancholiją patiria apie 80 proc. neseniai mamomis tapusių moterų. Tai natūrali, bet emociškai sunki būsena, kuri dažnai pasireiškia nuotaikų kaita ar padidintu jautrumu. Jei ši būsena užsitęsia ir tampa sunkiai valdoma, gali išsivystyti pogimdyvinė depresija, kuri pasižymi nuolatiniu liūdesiu, energijos stoka, kaltės jausmu ar net susidomėjimo gyvenimu praradimu. Sunkiausiais atvejais, kai sutrinka mąstymas, atsiranda kliedesiai ar noras žaloti kūdikį ar save, gali būti diagnozuojama pogimdyvinė psichozė“, – tvirtina J. Deksnienė.
Svarbi artimųjų pagalba
Pasak vaistininkės, svarbu ne tik gebėti atpažinti emocinės sveikatos sutrikimų požymius, bet ir keisti savo kasdienius įpročius, kurie padėtų pagerinti savijautą.
„Kiekviena mama turėtų prisiminti, kad rūpintis savimi būtina. Rekomenduojama skirti laiko poilsiui, nepamiršti sveikos mitybos, bent trumpų pasivaikščiojimų gryname ore ir, svarbiausia, drąsiai ieškoti emocinės paramos – tiek artimųjų rate, tiek kreipiantis į specialistus. Maži kasdieniai žingsniai gali padėti išvengti rimtesnių emocinės sveikatos problemų“, – tvirtina J. Deksnienė.
Ji priduria, kad naujos mamos gyvenime itin svarbų vaidmenį atlieka ir artimieji. Jie gali padėti ne tik buityje, bet ir suteikti emocinį palaikymą.
„Artimieji turėtų būti dėmesingi ir kantrūs, atkreipti dėmesį ne tik į fizinius, bet ir į emocinius mamos poreikius. Reikėtų skatinti ją kalbėtis apie savo jausmus, suteikti pagalbą buityje, pasirūpinti, kad ji turėtų laiko poilsiui. Svarbiausia, ne vertinti ar kritikuoti, o tiesiog būti šalia ir palaikyti. Kartais net paprastas klausimas „Kaip tu šiandien jautiesi?“ gali būti labai reikšmingas ir reikalingas“, – pataria vaistininkė.
