Sparčiai keičiantis gyvenimo būdui, nevaisingumas per pastaruosius 20 metų tapo dar opesne visuomenės sveikatos problema. Specialistai sako, kad reikšmės turi ir aplinkos veiksniai, atidėliojamas nėštumas, ir įvairios sveikatos problemos.
Vaisingumo Centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė pažymi, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, nevaisingumas paliečia maždaug vieną iš šešių porų, o kai kuriuose regionuose šis skaičius – dar didesnis.
„Tačiau svarbu pabrėžti, kad, didėjant nevaisingumo problemai, tobulėja ir gydymo metodai: vis plačiau taikomos pagalbinio apvaisinimo technologijos, o žmonės dažniau ieško specialistų“, – sako G. Bogdanskienė.
Nuolatinis nuovargis ir įtampa mažina lytinį potraukį
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, didėjantis stresas ir psichologinės problemos turi didelę įtaką vaisingumui. Gydytojos teigimu, chroniškas stresas skatina organizme kortizolio ir kitų hormonų gamybą, o tai gali sutrikdyti tiek vyrų, tiek moterų reprodukcines funkcijas.
„Prie hormonų pusiausvyros sutrikimų prisideda dažnas perdegimas darbe, nereguliarus miegas ir nesveika mityba. Kai kurios poros dėl nuolatinio nuovargio ir psichologinės įtampos susiduria su libido sumažėjimu, kuris taip pat gali turėti įtakos pastojimui“, – kalba G. Bogdanskienė.
Be to, pasak jos, pastaraisiais metais dažniau diagnozuojamos lytiniu keliu plintančios ligos, ypač ureaplazmozė. Manoma, kad tai susiję su nesaugiais lytiniais santykiais. Šios infekcijos gali sukelti šlapimo ir lytinių takų uždegimus bei paveikti vaisingumą.
Vyrų nevaisingumui didelę įtaką daro spermos kokybės blogėjimas, kurį lemia ne tik genetiniai faktoriai, bet ir aplinkos užterštumas, prasta mityba bei žalingi įpročiai.
Žalingi įpročiai niekur nedingo
Naujausioms technologijoms įsiveržiant į visas gyvenimo sritis, vis daugiau laiko praleidžiama prie ekranų. Gydytojos teigimu, ilgalaikis sėdimas darbas ir mažas fizinis aktyvumas gali sukelti kraujotakos sutrikimus dubens srityje, padidinti sėklidžių temperatūrą ir pabloginti spermos kokybę bei tuo pakenkti vyrų vaisingumui. Ilgas buvimas prie kompiuterio ar išmaniųjų įrenginių gali būti susijęs ir su elektromagnetinių bangų poveikiu, tačiau šio reiškinio įtaka vaisingumui dar nėra iki galo ištirta.
Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, taip pat išlieka viena iš nevaisingumo priežasčių.
„Rūkymas mažina estrogeno lygį moterims, todėl gali išsivystyti menstruacinio ciklo sutrikimai, o vyrams blogina spermos judrumą ir kokybę. Alkoholis trikdo hormonų pusiausvyrą, gali sumažinti testosterono gamybą vyrams ir sutrikdyti ovuliacijos ciklą moterims. Net ir saikingas alkoholio vartojimas gali turėti neigiamą poveikį“, – kalba G. Bogdanskienė.
Nors bedūmiai tabako gaminiai gali turėti mažiau kenksmingų medžiagų nei įprastos cigaretės, jie vis tiek turi nikotino, kuris neigiamai veikia kraujotaką, hormonų veiklą ir gali pabloginti spermos bei kiaušialąsčių kokybę. Be to, gydytojos teigimu, kai kurie šiuose produktuose naudojami cheminiai junginiai dar nėra pakankamai ištirti, todėl jų ilgalaikis poveikis vaisingumui gali būti neprognozuojamas.
Gali būti naudingas kiaušialąsčių užšaldymas
„Didėjanti tendencija – moterų sprendimas atidėti nėštumą iki vėlesnio amžiaus, kai natūraliai mažėja kiaušialąsčių kokybė ir rezervas“, – sako G. Bogdanskienė.
Jos teigimu, moterų nevaisingumui didžiausią įtaką daro hormoniniai sutrikimai, kiaušintakių nepratekamumas, endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas ir uždegiminiai procesai. Tačiau vyresniame amžiuje didėja ir lėtinių ligų rizika. Tokios ligos kaip diabetas, skydliaukės sutrikimai, hipertenzija, autoimuniniai susirgimai taip pat gali turėti didelę įtaką vaisingumui. Pavyzdžiui, diabetas gali sukelti erekcijos sutrikimus vyrams ir menstruacijų ciklo nereguliarumą moterims, o skydliaukės hormonų disbalansas gali lemti ovuliacijos sutrikimus ir sumažinti pastojimo tikimybę.
Moterims, kurios dėl sveikatos ar kitų priežasčių nori atidėti nėštumą, gali būti naudingas kiaušialąsčių užšaldymas.
„Tai aktualu toms moterims, kurios dar nėra radusios tinkamo partnerio arba dėl medicininių procedūrų, pavyzdžiui, chemoterapijos ar kiaušidžių operacijų, rizikuoja prarasti vaisingumą.
Be to, moterys, kurios sulaukė 30-35 metų ir dar neplanuoja šeimos, gali apsvarstyti kiaušialąsčių užšaldymą kaip būdą išsaugoti geresnės kokybės ląsteles ateičiai“, – pažymi G. Bogdanskienė.
