Ir aš trenkiaus į mūro šaltą sieną,
Grasino, šaipėsi apsupę svetimi –
Nes troškau laisvės savajai tėvynei
Ir vardą jos išgarsint dainomis,
( J. Ardzijauskas. Mama)
2019 metais sukanka devyniasdešimt metų kai gimė Kazlų Rūdos krašto poetas Juozas Ardzijauskas. Lietuvos rezistencijos poetas, būsimasis Atgimimo dainius, politkalinys iš mokyklos suolo, Taišeto lagerių katorgininkas gimė 1929 m. birželio 16 d. Kazlų kaime (Kazlų Rūdos savivaldybė).
Juozas Ardzijauskas augo gausioje, darnioje, darbščioje ir religingoje šeimoje. Tėvai vaikams įskiepijo meilę tėvynei, gimtajai kalbai, tėviškei, suteikė dvasinės kultūros vertybių pagrindus visam gyvenimui. Keturis pradžios mokyklos skyrius poetas baigė Krūvelių kaimo mokykloje, vėliau mokėsi Kazlų Rūdos vidurinėje. Eiliuoti pradėjo labai anksti. Mokyklą lankė pačiais juodžiausiais okupantų ir jų talkininkų siautėjimo laikais. Naktimis tratėjo šūviai, degė tėvynės gynėjų sodybos, patvoriuose tysojo numesti sudraskyti miško brolių ir sesių kūnai, raudojo žudoma tauta. Regėdamas neišmatuojamą tautos skausmą ir būdamas nepaprastai jautrios sielos, visa tai jis sudėjo į pirmuosius moksleiviškų eilių rankraštinius rinkinėlius „Žydint obelims“ ir „Aš mačiau, kaip verkė žemė“. Už šiuos rinkinėlius karo tribunolas 1948 m. moksleiviui atseikėjo dešimt katorgos metų ir penkis „be teisių“.
Iš tremties grįžo 1953 metais, baigė mokslus, apsigyveno Kaune, vedė, dirbo įvairiose gamyklose. Rašė eilėraščius, kurie stiprino į laisvės kovą kylančios tautos dvasią, tapo dainomis ir dažnai traktuojamos kaip liaudies dainos. Iki pat Atgimimo buvo saugumo akiratyje, rašė į „stalčių“. Publikuoti eiles pradėjo Atgimimo metais, buvo aktyvus tautinių renginių dalyvis, pasinėrė į Sąjūdžio, Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, knygnešio draugijos veiklą. Juozo Ardzijausko poezijos orientyras visada buvo Tėvynė, Laisvė ir Teisingumas. Poetas išleido tris eilėraščių rinkinius: „Tau, Tėvyne“ (1989), „Vilties erškėtis“ (1994) ir „Vakarės skliaute“ (1998).
Lapkričio 15 d. Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos Kazlų filialas ir Jūrės kaimo bendruomenė pakvietė į popietę, skirtą Juozo Ardzijausko 90-osioms gimimo metinėms paminėti, „Kad Lietuva čia vis gyventų…“.
Į renginį atvyko poeto dukros Vilija ir Virginija, anūkai Ugnė, Paulius, mažoji proanūkė, poeto sesuo Levutė, buvę kaimynai iš gimtojo Kazlų kaimo.
Juozo Ardzijausko eilės, artimųjų atsiminimai, dainų parašytų pagal jo žodžius įrašai ir Jūrės kaimo kapelos „Medlieva“ koncertas leido susirinkusiems pajusti, kad Lietuva, kurią nepaprastai mylėjo ir gražiai apdainavo kraštietis Juozas Ardzijauskas, yra ir bus čia visada.
Rita Sliserienė