Jau antri mokslo metai Lietuvoje vyksta esant ekstremalioms sąlygoms, kovojant su viso pasaulio gyvenimo ritmą pakeitusia COVID-19 pandemija. Apie tai, kaip žmoniją ištikusi neganda atsiliepia jaunosios kartos ugdymo procesui bei apie naujoves ir iššūkius palietusius Marijampolės savivaldybės švietimo sistemos darbuotojus, moksleiviją ir, be abejo, moksleivių tėvelius „Sūduvos gido“ interviu su Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Vazniene.
– Jums padėtis savivaldybės švietimo sistemoje žinoma nuo 1997 metų, kai pradėjote dirbti Švietimo skyriuje, nuo 2014 metų vadovaujat savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriui, tad visus, o ypač moksleivių tėvelius jaudinantis klausimas būtų toks: Kokios galimos COVID-19 pandemijos pasekmės Marijampolės savivaldybėje esančių mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo įstaigų, taip pat vaikų darželių auklėtinių ugdymo kokybei?
– Galėčiau atsakyti lakoniškai – Marijampolėje, kaip ir Lietuvoje, šiuo metu švietimo bendruomenė (mokykla, mokiniai ir jų tėvai), nesijaučia užtikrintai bei nerimaudami žvelgia į ateitį.
Kalbant konkrečiau – 2020 metų pavasarį dėl Covid-19 pandemijos paskelbus karantiną Lietuvoje, per dvi savaites turėjo persiorientuoti visa švietimo sistema, prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų. Kontaktinis mokinių ugdymo procesas buvo perkeltas į nuotolinio ugdymo organizavimo būdą. Nors nuotolinis mokymas nebuvo kažkas visiškai nauja, tačiau neplanuotas ir staigus pokytis paveikė mokinius, jų tėvus, mokytojus, ugdymo aplinką, jos turinį ir pobūdį, nes šiai ugdymo formai nebuvo iš anksto ruoštasi.
Taigi, pavasarį organizuojant nuotolinį mokymąsi mokyklos susidūrė ne vien su techninėmis, bet ir su technologinėmis problemomis. Mokiniams pritrūko kompiuterių, pas daugelį jų namuose nebuvo interneto, buvo sunku suprasti pamokos turinį, pasireiškė skaitmeninio raštingumo trūkumas ir pan. O mokytojams – elektroninio mokymo turinio trūkumas, nuotolinio ugdymo įgūdžių neturėjimas, smarkai išaugo darbo krūvis, net pasitaikė patyčių atvejų iš mokinių pusės pamokų metu, pašalinių asmenų prisijungimas, dalijimasis netinkamo turinio vaizdo medžiaga ir kitų nepageidautinų veikų. Todėl tenka pripažinti, jog nuotolinis mokymas neigiamai paveikė mokymosi procesą ir kaip to išdavą, mokymosi rezultatus. Tai liudija ir prastesni brandos egzaminų rezultatai…
Atrodo, jog praėjusio pavasario nuotolinio ugdymo pamoką išmoko ir mokytojai, ir mokiniai bei jų tėvai. Problemas spręsti padėjo ministerija, savivaldybė, policija, kitos įstaigos, bet, suprantama, didžiausias krūvis teko mokyklai. Išmokta naudotis ir susitarta mokyklose dėl tam tikrų programų naudojimo, susitarta dėl komunikacijos su tėvais, kolegomis, pagerėjo savitarpio pagalba. Nustatytos probleminės sritys ir rasti būdai joms pašalinti.
Vasara – atostogų metas, tačiau mokyklų kolektyvai ilsėjosi nedaug. Stengtasi pasiruošti kitam, jei prireiktų, nuotolinio ugdymo etapui. Naujus mokslo metus pradėjo ramiau, kur kas labiau pasitikėdami savo jėgomis. Jau galima pabandyti apžvelgti teigiamas ir neigiamas nuotolinio ugdymo puses. Apie tai daug diskutuojama spaudoje, tyrimus atlieka mokslininkai, psichologai. Marijampolė, žinoma, ne išimtis. Mes matome ir teigiamus, ir neigiamus nuotolinio ugdymo padarinius.
Teigiama nuotolinio ugdymo pusė būtų ta, kad jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai gali ilgiau pamiegoti ir dalyvauti pamokoje net su pižama. Juokauju. Na, o jei kalbėti rimtai, tai apie nuotolinį ugdymą teigiamai atsiliepia gerai besimokantys ir motyvuoti mokiniai. Taip pat pagerėjo moksleivių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių – nedrąsių, uždaro būdo vaikų, kurie klasėje jautė gėdą, todėl nenorėdavo atsakinėti rezultatai. Geriau įsisavina dalyką ir silpniau besimokantys vaikai, kuriems namuose pagelbsti tėveliai. Pastebime, kad pagerėjo mokinių, jų tėvų, mokytojų skaitmeninis raštingumas. Tėvai labiau domisi atžalų ugdymo procesu, pagerėjo bendradarbiavimas tarp jų ir mokyklos.
Deja, pandemijos sukeltos „revoliucijos“ neigiamų pusių, ko gero daugiau, o jų įtaka asmenybės ugdymui bei žinių kokybei didesnė. Nuotolinis mokymas, kaip ugdymo forma sukėlė mokymosi sunkumų mokiniams iš socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų. Problemų padaugėjo kai kuriems specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams, silpniau besimokantiems mokiniams ir ypač pirmokams. Mokiniams trūksta gyvo bendravimo su draugais, apribotos socialinio gyvenimo galimybės, o tai blogina vaikų emocinę savijautą, silpnina mokymosi motyvaciją, ilgina sėdėjimo prie kompiuterio ekrano laiką, tad mažėja vaikų fizinis aktyvumas, vadinasi, gali atsirasti sveikatos sutrikimų ir kitų nepageidautinų dalykų.
Kada visi moksleiviai sugrįš į mokyklas priklausys nuo epidemiologinės situacijos Lietuvoje. Vyriausybė sudarė galimybę grįžti į klases pradinukams, tačiau su sąlyga, kad būtų privalomai ištirti dėl COVID-19 viruso mokinių namų ūkiai ir mokytojai. Beje, Marijampolėje tik viena mokykla pasiryžo tokiam žingsniui. Tenka apgailestauti, jog likusių mokyklų bendruomenes išgąsdino privalomas visos šeimos tyrimas ir kassavaitinis tyrimas kaupinių metodu…
Žinau, kad visiems neduoda ramybės klausimas: Ar sugrįžę į mokyklas mokiniai sugebės likviduoti atsiradusias mokymosi spragas? Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi Pagalbos priemonių planą. Vykdant šį planą, nuo sausio mėnesio, jei vaikai ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir neturintys sąlygų mokytis namuose arba dėl kitų objektyvių priežasčių jiems reikalinga kita pagalba, mokantis nuotoliniu būdu, mokyklos vaiko gerovės komisijos sprendimu gali mokytis mokykloje nuotoliniu būdu. Tokių mokinių Marijampolėje turime per 122.
Tarp kitko, kiekviena mokykla ruošia gerai apgalvotus mokymosi spragų likvidavimo planus ir laukia grįžtančių į klases mokinių. Tačiau labiausiai nerimaujama dėl abiturientų, kurie, deja, jau nebeturės galimybės „užtaisyti“ mokymosi spragų. Gyvenimas kinta nepriklausomai nuo mūsų norų bei diktuoja savo taisykles ir, kad ir kiek mokymosi spragų ar kitų neigiamų padarinių paliks, manau, nuotolinis ugdymo organizavimo būdas išliks ir karantinui pasibaigus, kaip atitinkantis laiko dvasią, patogus, suteikiantis moksleiviui mobilumo, savarankiškumo siekiant žinių.
Dėl neformaliojo švietimo galiu pasakyti, jog neformalusis vaikų švietimas nėra privalomas, todėl jeigu vaikas neįsisavins programos per šiuos metus, tai galės padaryti kitais metais. Dauguma neformaliojo ugdymo užsiėmimų Meno mokykloje, Moksleivių kūrybos centre, taip pat vyksta nuotoliniu būdu, tačiau mokinių skaičius sumažėjęs.
Mažiausiai nukentės ikimokyklinukai, apie pusė jų kaip kareivėliai žygiavo į darželį viso karantino metu. Mažiesiems dar viskas prieš akis, ugdymo spragų tikrai nejaus.
– Teko girdėti, jog netrukus Marijampolės mokyklų valgyklose bus sumontuoti automatai, tad už perkamą maistą bus atsiskaitoma specialiomis kortelėmis. Tai kelia tam tikrų nuogąstavimų mokyklų vadovams. Žinau, jog jie tokiai tvarkai net prieštaravo ankstesniais metais, bet dabar savivaldybės valdžia nusprendė šią naujovę vis tik įgyvendinti. Pasak kai kurių vadovų, nerimaujama dėl pailgėsiančio pinigų kelio už nupirktas valgykloje prekes, nes pinigai iš pradžių bus pervedami atsiskaitymo automatų savininkui, o jau tik po to į mokyklos sąskaitą. Beje, kuomet tie aparatai ims gesti, ar operatyviai jie bus taisomi ir kas mokės už tai?
– Atkreipiu dėmesį, kad tai bus ne maisto kortelės, o daugiafunkcis mokinio pažymėjimas. Mokinio pažymėjimo išdavimo ir naudojimo sąlygos reglamentuotos LR Švietimo ir mokslo įsakymu patvirtintame Mokinio pažymėjimo išdavimo ir naudojimo tvarkos apraše. Apraše nustatyta, jog „Mokinio pažymėjimas yra mokinio identifikavimo dokumentas, kuris gali būti popierinis arba elektroninis (daugiasluoksnė plastikinė kortelė su integruotu nekontaktiniu lustu)“, ir leidžiama mokyklai pasirinkti kokį popierinį ar elektroninį Mokinio pažymėjimą naudoti.
Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigose šiuo metu naudojamas popierinis pažymėjimas yra nepatvarus, atliekantis tik vieną funkciją, jis neatitinka šiuolaikinės mokyklos ir mokinių poreikių, stabdo ir riboja inovacijų plėtrą mokykloje. Dėl minėtų priežasčių mokyklų vadovams buvo pasiūlyta iniciatyva pereiti prie elektroninio Mokinio pažymėjimo, nes pastarasis suteiktų papildomų galimybių tobulinant mokymo procesą ir didinant saugumą, būtų patikimas, oficialus asmens dokumentas, kuris ateityje bus naudojamas kaip daugiafunkcinė kortelė.
Mūsų bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai pažangiai ir ne vienoje šalies savivaldybėje jau senokai įgyvendintai tvarkai pritarė. Be to, Marijampolės savivaldybės administracija įsipareigojo kiekvienam mokiniui pirmąjį elektroninį pažymėjimą išduoti nemokamai, kitaip sakant, padidinti kiekvienos mokyklos biudžetą lėšomis, reikalingomis mokinio pažymėjimams įsigyti.
Mokyklų vadovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostata, informavo mokinius ir tėvus apie planuojamą perėjimą prie elektroninių pažymėjimų, supažindino su jo sąlygomis. Platesnių svarstymų, diskusijų su mokyklų bendruomenėmis nebuvo, nes pagal Mokinio pažymėjimo išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašą sprendimą priima pati mokykla. Elektroninis mokinio pažymėjimas tai galimybė mokiniams, mokyklai, tėvams, galiausiai pačiai savivaldybei.
Mokiniams įsigijus elektroninį mokinio pažymėjimą gali būti pradėtos diegti ir specializuotos funkcijos, būtent: Atsiskaitymo mokyklos valgykloje sistema, nemokamo maitinimo apskaita, neformalaus ugdymo apskaita, e-piniginė, elektroninio užrakto sistema (patekimas į mokyklą), bibliotekos abonementas ir kt. Pažymėjimo funkcionalumo poreikį formuoja mokykla. Dalis šių sistemų aktualiausios mokyklai, kita dalis – savivaldybei ir tėvams.
Pirmoji į elektroninį mokinio pažymėjimą bus įdiegta atsiskaitymo mokyklos valgykloje sistema (EAS). Mokykla teisės aktų nustatyta tvarka įsigijo fiskalinį kasos aparatą, terminalinį kompiuterį ir galimybę naudotis EAS. Šiuo metu mokyklose diegiama įranga, vyksta terminalinio kompiuterio sisteminis sutvarkymas, dokumentų tvarkymas bei kiti darbai reikalingi EAS įdiegimui. Mokykla, įsigydama galimybę naudotis EAS, sudarė su paslaugos teikėju bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatė bendradarbiavimo tvarką, sąlygas diegiant ir aptarnaujant EAS sistemą. Sutartyje, be daugelio kitų sutartinių dalykų, mokykla ir paslaugos teikėjas turėjo susitarti dėl programinės įrangos gedimų pašalinimo ir pinigų pervedimo į mokyklos sąskaitą. Kita techninė įranga turi garantinį aptarnavimą, jam pasibaigus remontuojama bus įprastine tvarka. EAS palengvins darbą valgyklos darbuotojams, mat įdiegta valgiaraščių sistema leis greitai juos koreguoti, vyks automatinis parduotų prekių nurašymas iš sandėlio pagal technologines korteles, automatinis kainų atnaujinimas kasoje ir t.t.
Mokiniams, jų tėvai perves pinigus į virtualią mokinio sąskaitą, o mokiniai paprastai ir greitai galės atsiskaityti mokyklos valgykloje už perkamą maistą. Tuo pačiu elektroninė piniginė leis tėvams stebėti ir kontroliuoti mokinio mitybos racioną, neliks pinigų pametimo galimybės, ar jų naudojimo ne pagal paskirtį…
Mes manome, kad įdiegus elektroninę atsiskaitymo galimybę valgykloje jos apyvarta išaugs net iki 20-30 proc., nes mokiniai neturės galimybės išleisti pinigų kitur. Mokytojams ir kitiems darbuotojams bus skirti žetonai, pakabukai arba kortelės su prisijungimo kodais (kaip ir mokinių kortelės). Lėšos į mokyklos sąskaitą įplauks sutinkamai su sutartyje aptartu terminu ir už ženkliai mažesnį nei bankų mokestį.
– Pastaraisiais metais šalies centrinė žiniasklaida praneša, jog žmonių grįžtančių iš emigracijos yra daugiau nei emigruojančių. Emigrantai, suprantama, sugrįžta su vaikais gimusiais ir jau pradėjusiais mokytis užsienyje, tad jie, be abejo, skiriasi nuo savo bendraamžių Lietuvoje. Sakykite kokios jų adaptavimosi Lietuvos mokyklose problemos atsiranda ir kokia tokių moksleivių skaičiaus dinamika Marijampolės savivaldybės mokyklose?
– Per pastarąjį penkmetį į Marijampolę iš užsienio grįžo 56 mokiniai, iš jų net 26 – 2020 metais. Iš užsienio parvykęs vaikas į Marijampolės bendrojo ugdymo mokyklų klases integruojamas atsižvelgiant į jo amžių ir mokosi kartu su kitais bendraamžiais. Reikia pastebėti, kad vaikai adaptuojasi pakankamai greitai, tad bent iki šiol ypatingų problemų su jų įsiliejimu į kolektyvus nebuvo.
Lietuvių kalbą mokantis vaikas mokyklą renkasi pagal gyvenamąją vietą, žinoma, jei yra laisvų vietų toje mokykloje, taip pat jis gali rinktis ir kitą ugdymo įstaigą, kurioje norėtų mokytis. Jeigu parvykęs iš užsienio vaikas visiškai nemoka lietuvių kalbos, jis turi, (turėtų), mokytis Marijampolės „Ryto“ pagrindinės mokyklos išlyginamojoje grupėje. Lietuvių kalbos mokymui šioje grupėje skiriama iki 25 valandų per savaitę. Užsienyje baigtą pradinio, pagrindinio ugdymo programą, ar jų dalį, taip pat baigtą vidurinio ugdymo programos dalį vertina mokykloje dirbantys pedagogai.
– Dėkoju Jums už pokalbį. Manau jis bus naudingas tiek moksleiviams, tiek ir jų tėveliams.
Kalbėjosi Vytautas Karsokas
Nuotraukos iš Marijampolės savivaldybės archyvo
