Kol vieni nerimavo dėl augančių kainų, kiti džiaugėsi prasidėjusiu Pasaulio futbolo čempionatu, dalis kosmoso entuziastų savaitės pradžioje viltingai žvelgė į dangų. Šią savaitę, po dviejų nesėkmingų bandymų NASA paleistas Artemis Orion erdvėlaivis praskriejo pro Mėnulį apie 130 kilometrų atstumu.
Prieš daugiau nei 50 metų žmonija pirmą kartą žengė ant Mėnulio paviršiaus. Tai buvo neįtikėtinas pasiekimas tiems laikams. Dabar NASA vėl pasiryžo keliauti į mūsų Žemės planetos palydovą. NASA planuose ne tik įspausti žmogaus bato pėdą paviršiuje, bet ir įrengti nuolatinę Mėnulio kosminę bazę. Ši misija bus išskirtinė ir tuo, jog planuojama Mėnulyje išsilaipins ir pirmoji moteris. Tiesa, retas iš lietuvių žino, kad ir mes turėjome savo kosmonautus. O pirmasis lietuvis kosmonautas, pilotavęs kosminius erdvėlaivius, buvo marijampolietis Rimantas Stankevičius.
Rimantas Antanas Stankevičius gimė 1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje. 1962 m. baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Černigovo aukštąją aviacijos mokyklą, kurią baigė 1966 m. Nuo tada tarnavo lakūnu. 1971-1972 m. buvo vyresniuoju atskirojo aviacijos būrio lakūnu. Jam teko net sudalyvauti karo veiksmuose prieš Izraelį, Sovietų sąjungos sąjungininko Egipto pusėje. Po karo 1973 m. marijampolietis buvo išleistas į atsargą, o už nuopelnus kovos lauke, jam suteiktas SSRS KOP (Karinių oro pajėgų) majoro laipsnis.
Rimantas, atsikandęs karo lakūno profesijos, pasirinko lakūno bandytojo kelią. 1975 m. jis baigė TSRS Aviacijos pramonės ministerijos skrydžių tyrimo instituto lakūnų – bandytojų mokyklą. Atlikdavo bandomuosius aukščiausio sudėtingumo skrydžius. Dalyvavo bandant naikintuvą MiG-29 suktuko sąlygomis. Iš viso per karjerą R. Stankevičiui teko paskraidyti 57 tipų lėktuvais. Jis buvo sukaupęs didesnį nei 4000 valandų skrydžio stažą. Aukščiausios klasės lakūnas – bandytojas kilo profesinės karjeros laiptais, kol 1982 m. jam buvo suteikta 1-os klasės lakūno-bandytojo kvalifikacija.
Gabų lakūną pastebėjo ir tuometinė Sovietų sąjungos valdžia. Dar 1977 m. Rimantas Stankevičius buvo paskirtas į specialaus pasirengimo grupę skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Buran“. Nuo tada prasidėjo jo, kaip lakūno – kosmonauto kelias.
1980 m. R. Stankevičius jau mokėsi pagal bendrą kosminės parengties programą Jurijaus Gagarino kosmonautų rengimo centre. 1980 m. rekomenduotas į kosmonautų – tyrėjų grupę ir įtrauktas į kosmonautų – tyrėjų būrį. 1981 m. įtrauktas buvo į Skrydžių tyrimo instituto kosmonautų – bandytojų būrį. 1982 m. išlaikęs visas bendrosios kosminės parengties įskaitas ir egzaminus gavo kosmonauto – bandytojo kvalifikaciją. Rimantas Stankevičius buvo parengtas skrydžiams į kosmosą.
Deja pakilti į kosmosą pirmuoju bandymu R. Stankevičiui nepavyko. Nors 1982-1983 m. rengėsi kosminiam skrydžiui kaip rezervinės įgulos narys. Tačiau pakeitus skrydį į OS „Saliut-7“ programą, Rimantas Stankevičius buvo atšauktas iš įgulos.
Nors toks Sovietų sprendimas buvo politiškai motyvuotas, lakūnas nenukabino nosies ir uoliai kilo karjeros laiptais. 1987 m. jis buvo paskirtas Ryšių skrydžio instituto kosmonautų būrio vadu. 1988 m. tapo kosmonautų – bandytojų komplekso viršininko pavaduotoju ir po septynerių metų pertraukos jam vėl sužibo viltis pakilti į kosmosą. 1989 m. atkaklus sūduvietis rengėsi kosminiam skrydžiui į orbitinę stotį „Mir“. Tačiau netikėtai buvo pakeisti „Mir“ eksploatacijos planai ir rugsėjo mėnesį pasirengimas buvo nutrauktas.
Deja, trečio šanso pakilti tarp žvaigždžių kosmonautas nesulaukė. Po metų, Lietuvos nepriklausomybės atgavimo priešaušryje įvyko tragedija. 1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje, Trevizo provincijos Salgareda aerodrome, vyko aviacijos šou. Rimantui atliekant mirties kilpą su naikintuvu Su-27, lėktuvas tapo nevaldomas. Filmuota medžiaga dar parodė paskutinius drąsaus piloto bandymus išlyginti lėktuvo priekį. Deja nesėkmingai. Lėktuvas palietė žemę „pilvu“ ir sprogo, taip nusinešdamas vienintelio Lietuvos kosmonauto gyvybę.
Nepamirštas ir po mirties
Rimantas Stankevičius palaidotas Kaune. Tačiau jo asmuo neliko pamirštas ir po mirties. 2002 metais Marijampolės 2-ajai vidurinei mokyklai, kurią kosmonautas baigė, suteiktas Rimanto Stankevičiaus vardas. Šiuo metu ji yra perkvalifikuota į Rimanto Stankevičiaus progimnaziją.
Garsus lakūnas – bandytojas neliko užmirštas ir Rusijoje. Nors politinė šios šalies valdžia dažnai ignoruoja lietuvišką palikimą, tačiau Rimantui vis tik buvo padaryta išimtis Žukovskio mieste, kuriame lakūnas praleido dalį savo gyvenimo metų. 2017 m. buvo atidengta memorialinė lenta žyminti nedidelę gatvelę, kuria pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.
Nors Rimantas Stankevičius buvo pirmasis lietuvių kosmonautas istorijoje, tačiau pikta lemtis ir sovietinės valdžios politinis nusistatymas lėmė, kad Žemės orbitos gabus lakūnas taip ir nepaliko. Visgi vėl užgimstantys kosmoso užkariavimo planai suteikia vilties. Vilties jog vieną dieną kitam lietuviui pasiseks įgyvendinti Rimanto Stankevičiaus svajonę. Per aspera ad astra.
Giedrius Iškauskas
