„Sūduvos gidas“ tęsia kandidatų į Marijampolės savivaldybės mero pareigas pristatymą. Šiandien kalbiname Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatą Kęstutį Traškevičių. K. Traškevičius yra TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys, Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto narys, Kontrolės komiteto pirmininkas. Politikas į Marijampolės savivaldybės tarybą renkamas nuo 2007 m. K.Traškevičius nuo 1994 m. yra TS-LKD narys, priklauso Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijai, dirba Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto dekano pareigose.
Kodėl siekiate mero posto ir kuo Jūsų buvimas meru gali būti naudingas mums, rinkėjams, Marijampolės savivaldybės gyventojams?
Marijampolei reikalingi pokyčiai, nes 17 metų trunkantis socialdemokratų valdymas privedė prie to, kad miestas baigia išsivaikščioti, jame telikę 35 tūkst. gyventojų. Žmonės iš čia išvyksta ne vien dėl ekonominių priežasčių. Jie išvažiuoja, nes Marijampolėje pasijunta svetimi, nes mūsų savivaldybėje regi daug neteisingumo, kurį lemia vietos valdžios sprendimai. Marijampolė kuo toliau, tuo labiau panašėja į vienpartinės sistemos „oazę“, kurioje laukiami ir pageidaujami tik vienos partijos nariai – socialdemokratai. Kitų partijų nariams arba nepartiniams įsidarbinti savivaldybės administracijoje, viešajame sektoriuje nėra beveik jokių galimybių. Kadangi savivaldybės įstaigų vadovais beveik visur yra socdemai, todėl net į kai kurias mokyklas mokytoją priima dirbti su sąlyga, kad įstos jų partiją. Šia prasme mūsų savivaldybė labiau primena ne Lietuvos, bet Baltarusijos ar Kaliningrado srities administracinį vienetą. Viešajame sektoriuje pretenduojantis užimti darbo vietą žmogus vertinamas ne pagal kompetenciją, o pagal partiškumą, todėl ši neteisybė žmones skatina išvykti ir ieškoti laimės Vilniuje, Kaune ar užsienyje, nes jų galimybės gauti darbą Marijampolėje dažniausiai yra siauresnės ir apima tikdarbo vietas privačiame sektoriuje.
Jaučiuosi turintis pakankamai patirties: esu 48 metų, turiu 25 metų darbo stažą, iš kurių paskutinius 19 metų dirbu vadybinį darbą – 3 metus buvau mokyklos direktoriumi, 16 metų iki dabar dirbu kolegijos fakulteto dekanu. Turiu pakankamai politinės patirties. Trečią kartą iš eilės esu išrinktas į savivaldybės tarybą, dirbu joje jau 10 metų, esu Kontrolės komiteto pirmininkas, praėjusią kadenciją vadovavau Etikos komisijai. Taigi esu gerai perpratęs tarybos veiklos niuansus ir pasirengęs teisingai bei nuoširdžiai spręsti Marijampolės savivaldybės gyventojams svarbias problemas.
Kokių darbų pirmiausia ketinate imtis?
Pagrindinį dėmesį skirsiu gatvių, kelių, šaligatvių tvarkymui bei remontui miesto pakraščiuose ir kaimiškose seniūnijose. Čia dar viena vietos valdžios neteisybė, kai milijoninės lėšos buvo investuotos į miesto centrą po valdininkų kabinetų langais, o miesto pakraščiai buvo pamiršti, mikrorajonuose, kaimiškose seniūnijose, žmonės turi važiuoti duobėtais keliais ir gatvėmis, vaikščioti suklypusiais šaligatviais.
Kitas svarbus darbas – rūpinimasis, kad marijampoliečiai už centralizuotą šilumą mokėtų teisingą kainą, o ne 40 procentų daugiau negu vidutiniškai Lietuvoje. Už šią neteisybę vėl atsakingi socialdemokratai, kurių vadovaujama savivaldybės taryba pratęsė šilumos ūkio nuomos terminą nuo 2015 iki 2025 metų UAB „Litesko“ ir taip leido šiai bendrovei dar 10 metų tikrąja žodžio prasme apiplėšinėti mūsų gyventojus.
Skirsiu ypatingą dėmesį viešųjų pirkimų skaidrinimui, kad juose neliktų landų korupcijai, iš anksto sutartiems konkursams ir sandoriams. Nėra teisinga ir kelia daug įtarimų, kai viena dvi įmonės laimi beveik visus savivaldybės skelbiamus statybos darbų konkursus.
Kiti prioritetiniai darbai bus 2018 metų savivaldybės biudžeto projekto rengimas, kuriame turės būti numatytas teisingas ir racionalus lėšų paskirstymas atskiroms sritims, ir pasirengimas kitais metais Marijampolėje vyksiantiems Lietuvos kultūros sostinėms renginiams.
Kokius projektus sieksite įgyvendinti turėdamas omenyje ilgalaikę perspektyvą?
Ilgalaikėje perspektyvoje sieksiu, kad būtų parengtas ir įgyvendintas žmonių sugrąžinimo į Marijampolę projektą, nes mažėjantis gyventojų skaičius sukuria daug problemų, apimančių ir mokinių mažėjimą švietimo sistemoje, ir dirbančiųjų stygių verslo sektoriuje
Yra svarbus ir krepšinio arenos atsiradimo Marijampolėje projektas. Būtina rasti kitų finansavimo šaltinių arenos statybai, kad vieninteliu šaltiniu netaptų savivaldybės biudžetas. Reikia įdėti nemažai pastangų, kad šis projektas bei atsirasiantis sporto kompleksas netaptų savivaldybės mokesčių mokėtojams finansine našta ir dėl to nepablogėtų gatvių, šaligatvių tvarkymas ir remontas, nenukentėtų švietimo, kultūros,aplinkos ir kitos sritys Iki šiol nepastatyta krepšinio arena – tai dar vienas „simbolis“, liudijantis apie daugiau kaip 10 metų valdančiųjų socialdemokratų neįgyvendinamus pažadus, praleistas galimybes pasinaudoti Europos parama ir valstybės investicijų programa.
Siūlysiu svarstyti pramogų parko įkūrimo Marijampolėje projekto idėją, kad būtų galima pritraukti turistų, paskatinti ekonomiką, kad miestas taptų patrauklesnis įvairaus amžiaus žmonėms.Galbūt tai galėtų būti mažasis Disneilendas ar kažkas tokio, ko dar nėra kituose Lietuvosmiestuose.
Gal ką nors žadate keisti, reorganizuoti?
Visų pirma, reikia keisti savivaldybės administracijos vadovų ir darbuotojų požiūrį į savo pareigas. Jie dažnai dar jaučiasi valdininkais tikrąja to žodžio prasme, o ne valstybės tarnautojais, kuriems pridera tarnauti mūsų gyventojams teikiant viešąsias paslaugas. Kai kuriems iš jų bus privalu atsisakyti kai kurių jau priklausomybėmis tapusių ir net darbo vietoje praktikuojamų „tradicijų“, kurios žemina savivaldos institucijų autoritetą.
Mažėjant gyventojų skaičiui nekaip atrodo savivaldybės administracijos struktūra su šešiais departamentais, nes beveik visose savivaldybėse tokių struktūrinių padalinių nėra. Jie likę tik sostinėje ir Klaipėdoje, tačiau šie miestai yra daug didesni negu Marijampolė. Departamentų atsisakė net Kaunas. Sieksiu, kad būtų pereita prie efektyvesnio savivaldybės administracijos valdymo apsieinant be departamentų.
Švietimas – tai sritis, reikalaujanti ne tik daugiausiai dėmesio, bet lėšų savivaldybės biudžete. Kokias gaires nubrėžtumėte savivaldybės švietimo politikoje?
Švietimo sričiai tenka maždaug pusė savivaldybės biudžeto lėšų, todėl jos svarba neabejotina. Pagrindiniai šios srities prioritetai – ugdymo kokybės bei pedagogų darbo sąlygų gerinimas. Sunku užtikrinti gerą ugdymo kokybę ne tik jungtinėse klasėse, bet ir tuomet, kai klasėse mokosi po 30 mokinių, o kartais jų būna ir daugiau. Šiais atvejais kenčia ir vaikai, ir mokytojai. Ši problema išryškina mokinio krepšelio sistemos ydingumą. Manau, kad kuo greičiau turėtų būti pereita prie klasės krepšelio.
Bet tai jau Švietimo ir mokslo ministerijos veiklos baras. O esant dabartinei sistemai, savivaldybėje didesnės kaip 25 mokinių klasės turėtų būti formuojamos tik išimtinais atvejais, jungtinių klasių taip pat reikėtų vengti.
Kita savivaldybės švietimo problema – pedagogų darbo apmokėjimas. Jis atskirose savivaldybės švietimo įstaigose vis dar skiriasi. Yra neteisinga, kai pedagogai už tą patį darbą atskirose įstaigose gauna skirtingą atlygį: vienose mokama pagal vidutinius tarnybinių atlyginimų koeficientus, kitose – pagal minimalius.
Gal dar kokių nors investuotojų matyti horizonte? Kaip žadate pritraukti investuotojų? Kokių priemonių imsitės šioje srityje?
Sudarant sąlygas naujoms investicijoms pirmiausia reikia sutvarkyti Marijampolės laisvosios ekonominės zonos dalį, esančią prie cukraus fabriko P.Armino gatvėje. Šios vietos patrauklumas priklausys nuo to, kiek finansinių išteklių galėsime panaudoti vystydami joje reikiamą infrastruktūrą. Manau, kad čia galėtų kurtis tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo įmonės. Teritorija nėra didelė – apie 10 ha, todėl ir investicijų kiekis joje bus kur kas mažesnis už danų „Dovistos“ jau suplanuotas investicijas.
Užsienio investicijų pritraukimui siekčiau išnaudoti Marijampolės savivaldybės bendradarbiavimą ir esamus kontaktus su susigiminiavusiais Vokietijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos miestais. Kiekviena savivaldybės atstovų kelionė į užsienio šalis turi būti vykdoma ne pasivažinėjimo ar ekskursijos tikslais, bet siekiant surasti naujų investuotojų. Manau, reikia nemenkinti ir Lietuvos investuotojųbei dirbti su mūsų šalies, Marijampolės verslininkais.
Miestas be jaunimo – miręs miestas. Kaip žadate pritraukti ir išlaikyti jaunimą Marijampolėje?
Kaip jau minėjau, jaunimas bėga iš Marijampolės, nes be socialdemokratų partijos bilieto turi labai siauras galimybės gauti darbą viešajame sektoriuje. Atlyginimai privačiose įmonėse taip pat nėra dideli lyginant su Lietuvos vidurkiu, o centralizuotai tiekiamos šilumos kaina – viena didžiausių respublikoje. Tad pragyvenimo galimybės tampa nepatrauklios.
Jaunimą pritraukti ir išlaikyti Marijampolėje tegali du dalykai: užsienio investuotojų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos ir socialdemokratų partijos narių bei jų giminaičių protegavimo tradicijų sunaikinimas. Tam jau pažadėjau skirti ypatingą dėmesį.
Papasakokite plačiau, kaip Jūs matote Marijampolę ateityje? Kokia Jūsų miesto vizija?
Ateityje matau Marijampolę, kaip miestą, kuriame vietos valdžia gerbia kiekvieną žmogų, o dirbantieji vertinami ne pagal partiškumą, bet pagal kompetenciją. Savivaldybės viešieji pirkimai vykdomi skaidriai ir sąžiningai, žmonės už centralizuotą šildymą moka tiek, kiek vidutiniškai šalyje, kuriasi nauji investuotojai su gerai apmokamomis darbo vietomis, sugrįžta jaunimas ir kuria savo šeimas, miestą, kuris garsėja tvarkingomis gatvėmis ir viešosiomis erdvėmis, yra tapęs turistų traukos centru dėl savo pramogų parko ir žymių lankytinų vietų, o sporto komandos savo laimėjimais garsina Marijampolę Lietuvoje ir pasaulyje, miestą, kuriame nemažėja gyventojų ir jie nebijo būti nubausti už tai, kad viešai reiškia savo nuomonę, nes jame plėtojamos demokratinio gyvenimo tradicijos ir daugiapartinė sistema.
Parengė Neringa Bridžiuvienė
