Miestų ir kaimų skelbimų lentos po truputį pildosi politikų veidais, šalikelėse, vidury laukų, išdygsta reklaminiai stendai su skambiais šūkiais, radijo ir televizijos reklaminėse pauzėse aidi gražiausi pažadai… taip, tai nenumaldomai artinasi rinkimų vajus…
Jau spalio 13-ąją rinksime Tautos atstovus, kurie Seime ketverius metus priiminės svarbiausius sprendimus mūsų visų vardu. Na, o tam, kad netektų skųstis naują kadenciją dirbančiais seimūnais, raginame aktyviai domėtis kandidatais.
Kviečiame kartu su „Sūduvos gidu“ apžvelgti didžiausioje mūsų regiono rinkiminėje apygardoje, Sūduvos šiaurinėje, iškeltus vienmandatininkus.
MANTAS ALEKSA (LAISVĖS PARTIJA)
Pirmasis, iš siekiančių patekti į Seimą nuo Sūduvos šiaurinės apygardos, sąraše šakietis Mantas Aleksa. Jauniausias iš apygardos kandidatų, gimęs 1994-aisiais, prieš 8 metus įgijo aukštąjį išsilavinimą Vytauto Didžiojo universitete, kur krimto viešosios komunikacijos mokslus.
Dar studijuodamas M. Aleksa dirbo atstovo spaudai padėjėju BC Kauno „Žalgiris“, vėliau ėmėsi žurnalisto darbo, kol galiausiai nuo 2019-ųjų ėmėsi renginių organizavimo verslo.
Kandidatas rinkimus bandys „šturmuoti“ kartu su Laivės partija, kurios nariu yra 4-erius metus. Partijos sąraše jis užima 59 poziciją. Tiesa, šie rinkimai M. Aleksai ne pirmieji, prieš metus jis jau siekė Šakių rajono mero posto.
Kaip ir prideda Laisvės partijos nariui, kandidatas drąsiai pasisako ne visada patogiais klausimais. „Svarbiausia man tema – LGBT teisės, šios bendruomenės jaunimo emocinė būklė. – sako Laivės partijos internetinėje svetainėje pats kandidatas. – Deja, partnerystės įstatymo vis dar nesulaukėme, tad turime į sąrašo viršų iškelti drąsius ir viską dėl LGBT bendruomenės darančius kandidatus!“
Savo kandidato anketoje M. Aleksa mini, kad viena mėgstamiausių jo veikų – protmūšiai, tad telieka tikėtis, kad „rinkimų protmūšyje“ jis nenusvils ir nepraras entuziazmo.
MINDAUGAS BASTYS (LIETUVOS KRIKŠČIONIŠKOSIOS DEMOKRATIJOS PARTIJA)
59-erių metų, iš Šakių rajono, Joginiškių, kilęs M. Bastys – vienas didžiausią politinę patirtį turinčių kandidatų Sūduvos šiaurinėje apygardoje.
Kandidatas yra baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją, zootechniko specialybę, turi daktaro laipsnį.
M. Bastys, iki atsiduodamas politinei karjerai, užėmė direktoriaus pareigas AB „Kauno audiniai“ Kriūkų skyriuje ir UAB „Agrolina“, dirbo mokslo darbuotoju Lietuvos žemės ūkio universitete.
Į Seimą M. Bastys buvo išrinktas 4 kartus – 2000-aisiais, 2008-aisiais, 2012-aisiais ir 2016 metais. Tiesa, pastaroji jo kadencija pasibaigė skandalu, žlugusia apkalta ir paties pasitraukimu iš LR Seimo.
2018-aisiais paaiškėjo, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD), atsižvelgdamas į galimus politiko ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, buvusiu Kauno mafijos autoritetu vadinamu Saturnu Dubininku ir kitais abejotinais veikėjais, nesuteikė teisės jam dirbti su įslaptinta informacija.
Atsižvelgdamas į tokius kaltinimus Konstitucinis teismas pripažino M. Bastį šiurkščiai pažeidusį LR Konstituciją ir sulaužius priesaiką. Nors pats šiuos kaltinimus neigė, tąkart jam buvo organizuota apkalta, kuri žlugo dėl per mažo Seimo narių palaikymo, tačiau kandidatas pats atsisakė Seimo nario mandato.
Iki skandalo M. Bastys net 16 metų buvo Lietuvos socialdemokratų sąjungos nariu, o nuo šių metų prisijungė prie Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos, kurioje užima 12 vietą kandidatų į Seimą sąraše.
VYTAUTAS DZINGULEVIČIUS (POLITINĖ PARTIJA „NEMUNO AUŠRA“)
Greit 32-ąjį gimtadienį švęsiantis V. Dzingulevičius pagal išsilavinimą yra elektros ir elektronikos inžinierius, yra baigęs Kauno technologijos universitetą.
Rinkimai į Seimą – tai pirmasis šio kauniečio bandymas politikoje. Iki šiol jis dirbo inžinieriumi projektuotoju ir kooperatyvo „Avininkas“, vienijančio avių augintojus, direktoriumi. Ir pats V. Dzingulevičius yra ūkininkas – augina avis.
Jaunas politikas į Seimo rinkimus eina su politine partija „Nemuno aušra“, o daugiamandatės apygardos sąraše užima 60 vietą.
Savo anketoje Vyriausiajai rinkimu komisijai V. Dzingulevičius nurodė, kad yra išsiskyręs, o jo laisvalaikio pomėgiai yra aktyvus poilsis ir laiko leidimas gamtoje.
Praėjusiais metais portalui „Mano ūkis.lt“ kandidatas sakė: „Turi patikti tai, ką darai. Ir pats turi mėgti tuos produktus, nes kitu atveju nieko gero nepadarysi, nors ir kiek plėstum ūkį. Man dabartinė veikla labai patinka, tikiu tuo, ką darau“.
Lieka tikėtis, kad nauja – politine – veikla V. Dzingulevičius taip pat tikės ir ja mėgausis kaip ūkininkavimu.
IRENA HAASE (TĖVYNĖS SĄJUNGA-LIETUVOS KRIKŠČIONYS DEMOKRATAI)
1960-aisias Vilniuje gimusi I. Haase nurodo, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Šakių rajone.
Politikė įgijo teisinį išsilavinimą Vilniaus universitete ir nuo tada dirbo teisinį darbą. Karjerą pradėjo Šakių rajono savivaldybėje, kur dirbo 17 metų, o nuo 2004-ųjų užsiėmė advokatės praktika.
I. Haase pasižymi politine ištikimybe – savo politinę karjerą prieš 2 dešimtmečius ji pradėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.
Politikė gerai pažįstama Šakių rajono rinkėjams – nuo 2007-ųjų ji renkama į Šakių rajono savivaldybės tarybą. Į Seimą I. Haase buvo išrinkta 2018-aisiais po to, kai Zanavykų apygardoje sutriuškino savo mandato atsisakiusį, į skandalą įsivėlusį M. Bastį.
2020 metais moteris taip pat buvo išrinkta į Seimą, eina Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pareigas. Į šiuos rinkimus ji keliauja TS-LKD sąraše užimdama 34 vietą. Praėjusiuose rinkimuose ji taip pat atstovavo savo partiją vienmandatėje Sūduvos šiaurinėje apygardoje, tačiau tuomet jai teko nusivilti – jai pritrūko balsų ir antrajame rinkimų ture I. Haase nusileido Giedriui Surpliui.
DARIUS JAKAVIČIUS (LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJA)
Šakių rajone gimęs ir gyvenantis D. Jakavičius šiais metais švęs savo 51-ąjį gimtadienį. Jis yra baigęs Vilniaus pedagoginį universitetą, istorijos, politologijos ir visuomenės mokslo mokytojo specialybę.
D. Jakavičius išugdė ne vieną šakiečių kartą. Vyras daugiau nei 2 dešimtmečius dirbo mokytoju Šakių rajono mokyklose.
Į Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partiją D. Jakavičius įstojo 2017-aisias, o nuo 2019 metų buvo tapo LSDP Šakių skyriaus pirmininku. Tais pačiais metais buvo išrinktas į Šakių rajono savivaldybės taryba ir iki šiol eina vicemero pareigas.
Aktyviai į politiką įsitraukęs D. Jakavičius praėjusiais metais dalyvavo ir mero rinkimuose, kuriuose, po Šakių rajono rinkėjų „teismo“, liko trečias.
Į Seimą su socialdemokratais bandantis patekti politikas partijos sąraše žymimas 59-uoju numeriu.
INGA KUPČIŪTĖ (LIBERALŲ SĄJŪDIS)
Dar viena kandidatė, kuriai galima bus atiduoti savo balsą Seimo rinkimuose – 44-erių Kaune gimusi ir gyvenanti I. Kupčiūtė. Ji 2016-aisiais baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir įgijo biomedicinos srities žemės ūkio krypties magistro laipsnį.
Kandidatė dirba UAB „Lifrania“ vadybininke, o taip pat, kaip pati nurodo, yra „mažo, bet stabilaus Kazlų Rūdos savivaldybėje veikiančio verslo vadovė“.
Į Seimo rinkimus I. Kupčiūtė veržiasi su Liberalų sąjūdžiu, kuriam priklauso nuo 2015 metų. Partijos sąraše ji užima 45 vietą.
„Kviečiu palaikyti mane visiems, kam svarbu, kad sprendimai būtų priimami pasitelkiant protą bei mokslą, o ne tuščias emocijas. Kas nori būti girdimas ir suprastas. Kas nori saugumo, vienybės ir logiškų sprendimų kuriant, o ne griaunant veikiančias sistemas“ – savo rinkėjus balsuoti skatina pati kandidatė.
Tikėkimės, kad patekusi į Seimą I. Kupčiūtė neužmirštų savo skambių frazių ir sveikas protas neužleistų vietos perdėtoms emocijoms.
RIČARDAS LEKAVIČIUS (LIETUVOS REGIONŲ PARTIJA)
Iš Šilutės rajono kilęs, 52-ejų metų kandidatas į Seimą R. Lekavičius šiuo metu gyvenamąja vieta nurodo Šakių rajoną.
Šiais metais jis įgijo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje, svetingumo vadybos srityje. R. Lekavičius yra ilgametis ūkininkas – jis savo ūkį puoselėja daugiau nei 3 dešimtmečius. Taip pat dirba Šakių savivaldybės taryboje.
Nors VRK kandidato anketoje R. Lekavičius ir nenurodo, bet savo politinę karjerą jis pradėjo Darbo partijoje, kuriai priklausė ir Šakių skyriaus pirmininku buvo nuo 2019-ųjų. Su Darbo partija kandidatas jau bandė laimę praėjusiuose Seimo rinkimuose.
Į artėjančius Seimo rinkimus kandidatas žengia jau su Lietuvos regionų partija, kurios nariu yra nuo 2022 metų, sąraše jis užėmė 45 vietą.
Tai ne pirmieji rinkimai, kuriuose R. Lekavičius atstovauja Lietuvos regionų partiją. Praėjusiais metais politikas kandidatavo į Šakių rajono savivaldybės mero postą, tiesa, liko ketvirtas.
VYTAUTAS NARUŠIS (TAUTOS IR TEISINGUMO SĄJUNGA (CENTRISTAI, TAUTININKAI)
55-erių metų kandidatas į Seimą V. Narušis yra gimęs ir gyvena Marijampolės savivaldybėje.
V. Narušis yra baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją, yra veterinarijos gydytojas. Dirba žemės ūkio bendrovės „Valavičiai“ vadovu, prieš tai toje pačioje įmonėje dirbo veterinarijos gydytoju. Nuo 2007-ųjų 3 kadencijas V. Narušis buvo išrinktas ir pareigas ėjo Marijampolės savivaldybės taryboje.
V. Narušis į Marijampolės savivaldybės tarybą buvo renkamas su politine partija „Tvarka ir teisingumas“, kurios nariu, kaip pats nurodo VRK anketoje, yra nuo 2000-ųjų.
Į šiuos rinkimus politikas keliauja su kelias politines jėgas (tarp jį ir jo ilgametę pariją) apjungusia Tautos ir teisingumo sąjunga (centristais, tautininkais).
V. Narušis savo politinės sąjungos sąraše yra 21-asis.
Verta žinoti, kad paminklas Vytautui Didžiajam prieš beveik 15 metų Marijampolėje iškilo ne be V. Narušio iniciatyvos. Jis yra Lietuvos Respublikos Vytautų klubo Marijampolės skyriaus pirmininkas ir inicijavo Didžiojo kunigaikščio paminklo atsiradimą savo mieste.
Reikia viltis, kad pavydėtina ištikimybė savo politiniams įsitikinimams, kurią kandidatas demonstruoja, nesusvyruos politikui patekus į Seimo koridorius.
LORETA SUODAITIENĖ (DEMOKRATŲ SĄJUNGA „VARDAN LIETUVOS“)
L. Suodaitienė – dar viena Šakiuose gimusi 58-erių metų kandidatė užimti mandatą Seime, atstovaujant Sūduvos šiaurinės apygardos rinkėjus.
Kandidatė yra baigusi Kauno technologijos universitetą, statybos inžinerijos studijas, antrąją – verslo vadybos, specialybę įgijo Šiaulių universitete.
L. Suodaitienė turi nemenką vadovaujamo darbo patirtį – dirbo Šakių darbo biržos Klientų aptarnavimo poskyrio vadove, užėmė regiono vadovės pareigas farmacinėje, telekomunikacijų įmonėse. Pastaruoju metu verčiasi individualia verslo konsultacijų veikla.
Savo vadybines kompetencijas ir Seime įgyvendinti L. Suodaitienė siekia su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Politinės partijos sąraše jai skirtas 39-asis numeris.
Politinę karjerą pradedanti moteris yra verslininko, laidų vedėjo, greičiausiai labiausiai viešumoje išgarsėjusio po skyrybų dramos su Viktorija Siegel, Lauryno Suodaičio mama.
Telieka tikėtis, kad L. Suodaitienei, tam, kad patektų į Seimą skandalų neprireiks – užteks darbinių kompetencijų ir ryžto.
GIEDRIUS SURPLYS (LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA)
Plungėje gimęs, 44-erių metų G. Surplys yra Sūduvos šiaurinės apygardos rinkėjų atstovas šiuo metu dirbančiame Seime.
Kandidatas Vilniaus universitete yra baigęs politikos mokslų bakalauro ir Europos studijų magistro studijas. Taip pat Birmingamo universitete (Jungtinėje Karalystėje) įgijo diplomatijos magistro laipsnį.
G. Surplys turi nemažą darbinę patirtį viešojoje sferoje – dirbo Vidaus reikalų ministerijos Viešojoje įstaigoje „Jungtinis techninis sekretoriatas“ vyresniuoju komunikacijos vadovu, užėmė viceministro pareigas toje pačioje Vidaus reikalų ministerijoje, buvo Žemės ūkio ministru, ėjo Ministro pirmininko patarėjo pareigas Vyriausybėje.
Nuo 2015-ųjų politikas yra aktyvus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Politinė partija šiuose rinkimuose jam skyrė 12 numerį. Prieš tai, 2002—2007 metais G. Surplys priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijai.
Seimo mandato politikas siekė ir 2016 metais. Tiesa, tuomet palankumo jis laukė iš Naujosios Vilnios vienmandatės apygardos rinkėjų. Tuomet G. Surplio pažadai rinkėjų neįtikino – jis liko penktas. Po ketverių metų pabandęs laimė Sūduvos šiaurinėje apygardoje vyras triumfavo – antrajame rinkimų ture jam pavyko įveikti TS-LKD kandidatę I. Haase.
Jau spalio 13-ąją sužinosime, ar G. Surpliui užteks rinkėjų pasitikėjimo taškų dar kartą atstovauti Sūduvos šiaurinės apygardos gyventojus, ar visgi teks vietą užleisti kitam kandidatui.
63-iuoju numeriu pažymėta Sūduvos pietinė apygarda apima tris savivaldybes – Kalvarijos, dalį Alytaus ir Marijampolės. Ši apygarda yra suskirstyta į 52 įvairaus dydžio apylinkes.
Daugiausiai jų yra Marijampolės rajono savivaldybėje – 20. Kalvarijos savivaldybėje yra 17 apylinkių, o Alytaus rajono savivaldybėje – 15. Lyginant su praėjusiais LR Seimo rinkimais Sūduvos pietinė apygarda pasipildė viena nauja, Miklusėnų apylinke, o į Marijampolės apygardą buvo perkelta Šunskų apylinkė.
Didžiausia apylinkė yra Marijampolės savivaldybėje – Liudvinavo, turinti 1661 registruotą rinkėją. Tuo tarpu mažiausia apylinkė, turinti 155 rinkėjus yra Valnupių.
Iš viso Sūduvos pietinė apygarda turi daugiau nei 31 tūkst. registruotų balsavimo teisę turinčių asmenų. Per 4-erius metus rinkėjų skaičius apygardoje sumažėjo ir artėja prie apatinės leistinos ribos.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
Už ką balsuosite Sūduvos Šiaurinėje apygardoje?
