Seimui priėmus Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo nepasiturintiems gyventojams kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, svarbu užtikrinti, kad mažas pajamas gaunančių žmonių interesai būtų apsaugoti maksimaliai, tiek Vyriausybės, tiek savivaldos lygmeniu.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio, svarbu pabrėžti, kad savivaldybės ir pačios gali teikti didesnę paramą socialinei pašalpai ir kompensacijoms žmonėms, nes visose Lietuvos savivaldybėse dar liktų net 119 mln. eurų nepanaudotų lėšų, skirtų iš valstybės biudžeto teikti socialinei pašalpai ir kompensacijoms, net ir išplėtus kompensacijų gavėjų ratą. Tai reiškia, kad skatinamas nerimas dėl naujo teisinio reglamentavimo nėra pagrįstas.
2016 m. socialinei pašalpai ir kompensacijoms teikti, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, skirta 226,8 mln. eurų. Savivaldybės iš jų nepanaudojo 62,1 proc. (beveik 141 mln. eurų), ir skyrė jas kitoms socialinėms reikmėms (77,9 proc.), 16,5 proc., o 5,6 proc. lėšų apskritai liko nei panaudota, nei perskirstyta.
„Nebuvo nei vienos savivaldybės, kuri būtų šią sumą skyrusi vien tik šiam tikslui, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surinktais duomenimis, nepanašu, kad tą planuotų ir šiemet. Pavyzdžiui, Vilniui 2016 m. buvo skirta 23,46 mln. eurų, iš jų nepanaudota 15 milijonų eurų – tai yra 64,3 procentų. O iš nepanaudotų socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms lėšų 5,5 mln. eurų savivaldybė skyrė kitoms savivaldybių reikmėms finansuoti. Tai rodo, kad išteklių pagelbėti skurdžiausiai gyvenantiems išties savivalda turės“, – teigia E. Bingelis.
Šiemetinės prognozės (neatsižvelgiant į naują įstatymą) – Vilniaus savivaldybėje nepanaudota būtų apie 16 mln. eurų. Remiantis I ketvirčio tendencijomis, visos savivaldybės šiemet nepanaudotų pašalpoms ir kompensacijoms skirtų lėšų nuo 35 proc. (Kalvarijos saviv.) iki 73,5 proc. (Šilalės r. saviv.), vidutiniškai – 61,8 proc.
Taigi, išplėtus kompensacijų gavėjų ratą lėšų savivaldybėms tikrai neturėtų pristigti, o be to, šios lėšos skiriamos kartu su išlaidomis administravimui, tad neturėtų kilti sunkumų priimant naujus darbuotojus.
Svarbu pabrėžti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama geriausiai atliepti gyventojų ir savivaldos lūkesčius skubiai ėmėsi Socialinės paramos informacijos sistemos (SPIS) modernizavimo, kurią atnaujinus, visose savivaldybėse bus galima teikti prašymus ir pažymas dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų tik elektroniniu būdu. Šildymo sezono pradžiai ji jau turėtų būti modernizuota.
Seimas gegužės 23 d. priėmė Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatyta, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti ne 20, o 10 proc. skirtumo tarp šeimos (asmens) ir valstybės remiamų pajamų šeimai (asmeniui) dydžio. Šis sprendimas įsigaliotų nuo birželio 1 d.
Šis sprendimas buvo padarytas, panaikinus PVM lengvatą šildymui ir jam dėl to turint pabrangti, kad būtų apsaugoti nedideles pajamas turinčių žmonių interesai. Preliminariais skaičiavimais, tam papildomai reikėtų apie 21 mln. eurų per metus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
