Birželio 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente įvyko seminaras „Gaisrinė sauga daugiabučiuose: iššūkiai ir sprendimai“.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai, daugiabučių administratoriai, savivaldybių atstovai seminare aptarė problematiką, galimybes, kaip gerinti gaisrinę saugą daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose. Seminaro dalyviai dalijosi žiniomis, ką reikia žinoti apie saugos reikalavimus savivaldybių, pastatų administratorių bei gyventojų atstovams, taip pat diskutavo aktualiomis gaisrinės saugos temomis.
„Kiekvienais metais daugiabučiuose įvyksta apie 600 gaisrų. Ir tas skaičius nemažėja. Per paskutinius dvejus metus, palyginus su ankstesniais metais, žuvusiųjų skaičius šiuose gaisruose netgi padidėjo. Todėl šis seminaras bendram dialogui apie šiuos iššūkius subūrė įvairių institucijų atsakingus asmenis. Sieksime kartu paieškoti sprendimų, kaip išvengti kuo daugiau tų skaudžių nelaimių, įvykstančių daugiabučiuose kiekvienais metais“, – akcentavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Vytas Vaičaitis savo pranešimą „Gaisrinė sauga daugiabučiuose šiandien: ką sako teisės aktai ir kokia praktika?“ pradėjo nuo skaudžios statistikos: ne vienerių metų statistika rodo, kad daugiausia žuvusiųjų gaisrų metu yra gyvenamajame sektoriuje. Vien šiemet šalyje daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 288 gaisrai, jų metu žuvo 6 gyventojai.
„Žūčių tokiuose gaisruose skaičiai kelia didelį susirūpinimą, todėl šią problemą bandome spręsti pirmiausia tiesiogiai bendraudami su visuomene, gyventojais, bendruomenėmis. Vykdoma aktyvi prevencinė veikla ir viena iš tikslinių prevencinių akcijų yra „Daugiabučiai namai be gaisrų“. Jos metu gyventojai supažindinami su saugiu elgesiu buityje, teikiama visapusiška informacija gaisrinės saugos klausimais. Matome, kad tiesioginis bendravimas su gyventojais yra viena iš tikslingiausių priemonių siekiant progreso mažinant žūtis gaisruose. 2024 m. šios akcijos metu buvo įrengta apie 1500 autonominių dūmų detektorių, o visų prevencinių akcijų metu bendradarbiaujant su savivaldybėmis, kitomis organizacijomis, dalyvaujant įvairiuose projektuose, buvo įrengti 3623 autonominiai dūmų detektoriai“, – sakė. V. Vaičaitis.
Jis priminė, kad 2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose turi būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai, išskyrus atvejus kada gyvenamuosiuose namuose yra įrengta stacionarioji gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Bet gyvenimas rodo liūdną statistiką – autonominių dūmų detektorių skaičius gyvenamuosiuose būstuose siekia tik 50 procentų.
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimonas Kivilius pasidalijo patirtimi likviduojant gaisrus daugiabučiuose. Dažniausiai pasitaikančius gaisrinės saugos pažeidimus ir gerąją praktiką daugiabučiuose apžvelgė Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkė Regina Bartkutė, o Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Osvaldas Vladarskis kalbėjo apie gaisrinės technikos privažiavimo prie daugiabučių problematiką ir aptarė jos sprendimo būdus.
Seminare išryškinti dažniausiai pasikartojantys pažeidimai daugiabučiuose: bendro naudojimo koridoriuose savavališkai įrengtos pertvaros, evakuacinių laiptinių ir avarinių išėjimų durys užrakintos, arba užkrautos įvairiomis medžiagomis ir daiktais, techniškai netvarkingi ir periodiškai netikrinami vidaus gaisrinis vandentiekis, dūmų šalinimo sistemos, palėpėse ir pastogėse laikomos degiosios medžiagos ir daiktai, rūsio patalpose užkrautos prieigos, netvarkinga elektros instaliacija, neveikia gaisrinės saugos sistemos, balkonuose savavališkai pašalinti avariniai išėjimai kopėčiomis.
Apibendrindamas seminarą A. Gudžiauskas pažymėjo, kad šalyje yra nemažai gerų pavyzdžių ir išspręstų įsisenėjusių gaisrinės saugos problemų daugiabučiuose. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai yra pasirengę teikti metodinę pagalbą ir konsultuoti daugiabučių namų administratorius, siekiančius pagerinti gyventojų saugumą.