Informuojame, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose suaugusiems asmenis yra galimybėpasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės valstybės biudžeto lėšomis.
Dėka efektyvios skiepijimų programos – šiai dienai difterija yra reta liga, tačiau vis dar kelia pavojų visuomenės sveikatai Europoje. Pastaraisiais metais toksigeninės difterijos atvejai buvo nustatyti Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje. Latvijoje sergamumas difterija išlieka didžiausias visame Europos regione. Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, priskirta prie difterijos rizikos šalių. Per pastaruosius dešimt metų difterijos ligos atvejai registruoti 2008 m. – 2 atv. (iš jų 1 baigėsi mirtimi.) ir 2011 m. – 1 atv.
Kitos pavojingos ligos – stabligės susirgimų, dėka visuotinės vakcinacijos, Lietuvoje registruojami atvejai tarp vyresnio amžiaus žmonių. Ši infekcija pasižymi dideliu mirštamumu. Kasmet Lietuvoje registruojami 2-3 stabligės atvejai, iš jų 1-2 baigiasi mirtimi. Š. m. jau registruoti 3 stabligės atvejai, iš jų vienas mirties. Didžiąją dalį sergančiųjų sudaro 60 m. ir vyresni asmenys, kurie nebuvo skiepyti vakcina, turinčia stabligės komponento ar jų imunizacijos būklė buvo nežinoma.
Didesnę riziką susirgti difterija ir stablige turi asmenys neskiepyti nuo šių infekcijų, asmenys ne pilnai paskiepyti, ar gavę pilną vakcinacijos kursą, tačiau kuriems laiku neįskiepyta palaikomoji vakcinos dozė. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo difterijos ir stabligės yra skiepijami 2, 4, 6 ir 18 mėnesių bei 6–7 ir 15–16 metų vaikai. Po skiepų įgytas imunitetas nuo difterijos ir stabligės palaipsniui silpnėja, todėl suaugusiems kas 10 metų reikėtų skiepus pakartoti.
Vakcinacijos reguliariai neatliekant, tarp suaugusiųjų atsiranda daug imlių difterijai ir stabligei asmenų. Nuo stabligės ypač patartina pasiskiepyti žmonėms, kurie turi daržus, sodus, nes juose didžiausia galimybė susižaloti ir užsikrėsti stabligės sukėlėju. Šiuo metu, kai vykdoma planinė vakcinacija nuo difterijos ir stabligės, pasinaudoti galimybe nemokamai pasiskiepyti gali vyresni nei 26 metų asmenys, kurie per pastaruosius 10 metų nebuvo skiepyti nuo difterijos ir stabligės. Skiepijama viena kombinuota vakcina nuo abiejų ligų.
Gyventojai, norintys pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją!
Plačiau apie difteriją ir stabligę:
Difterija– tai viena sunkiausių oro lašeliniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, pasireiškianti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimu: žiočių ir kitų gleivinių uždegimu, ryškia viso organizmo intoksikacija, vidaus organų bei nervų sistemos pažeidimu. Ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigia mirtimi dėl toksino sukeltų komplikacijų. Ligos sukėlėjas – atsparios aplinkai, stiprų toksiną gaminančios difterijos lazdelės, užsikrečiama nuo ligonio ar bakterijų nešiotojo jam kalbant, kosint, čiaudint, rečiau per apkrėstus aplinkos daiktus. Infekcijos šaltinis gali būti ir nuo difterijos paskiepyti asmenys, kadangi po skiepų susidaro imunitetas prieš difterijos toksiną, tačiau tai neapsaugo nuo difterijos sukėlėjo nešiojimo. Skiriamos klinikinės difterijos formos: žiočių, kvėpavimo takų (nosies, gerklų, trachėjos, bronchų), kitų organų (akių, odos, žaizdų ir kt.). Priklausomai nuo to, kur difterijos sukėlėjas patenka, simptomai gali skirtis. Labiausiai paplitusi žiočių difterija. Difterijos simptomai pasireiškia po 2–7 dienų nuo užsikrėtimo, gali iki 39–40°C pakilti temperatūra, jaučiamas bendras silpnumas, skauda gerklę, ypač ryjant, sumažėja apetitas, pykina, gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio, kurias mėginant nuimti – kraujuoja. Apnašos nuo žiočių lankų gali leistis į žemesnius kvėpavimo takus, nuslinkti į kvėpavimo takus ir juos užkimšti. Kartais patinsta kaklas, padidėja limfmazgiai. Mirtis gali ištikti dėl toksinio šoko, uždusimo, širdies pažeidimo.
Stabligė – tai anaerobinė žaizdų infekcija, pasižyminti bendra organizmo ir ypač centrinės nervų sistemos intoksikacija, pasireiškiančia toniniais raumenų traukuliais, sukelia lazdelės formos bakterijos, gaminančios stiprų nuodą (egzotoksiną). Stabligės sporos paplitusios gamtoje. Ligos sukėlėjas dauginasi gyvulių ir žmonių žarnyne, natūraliomis sąlygomis išsiskiria su išmatomis ir užteršia dirvožemį. Žmogui grėsmė susirgti stablige kyla tada, kai stabligės sporos patenka į pažeistą odą, ypač į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Šiuo atžvilgiu pavojingos traumos, atviri kaulų lūžiai, bet kokios žaizdos, kurias gali užteršti dirvožemis. Kartais stablige užsikrečiama stipriai nušalus, nudegus ar sužalojus gyvūnams. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti egzotoksiną, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Pirmieji klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia po traumos praėjus 4–15 dienų, retesniais atvejais – praėjus keletui mėnesių. Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje. Toksinui pasiekus centrinę nervų sistemą, didėja skersaruožių raumenų tonusas, dažniausiai pradedant kramtomaisiais ir kaklo raumenimis. Per 1–2 ligos dienas raumenų spazmai gali išplisti po visą kūną, apima liemens ir galūnių raumenis, išryškėja kramtomųjų raumenų spazmas, veido raumenų spazmai, dėl galingų nugaros raumenų spazmo ligonis išsilenkia, būna labai įtempti pilvo raumenys. Šiuos spazmus gali sukelti įvairūs dirgikliai. Spazmai labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Ligai progresuojant spazmų priepuoliai dažnėja, būna ilgesni ir skausmingesni. Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu plyšta raumenys, lūžta kaulai. Žmogus dažniausiai miršta dėl širdies paralyžiaus arba uždūsta dėl sutrikusio kvėpavimo.
Romualda Danilaitienė
Vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė
