Maudynės žiemą tampa vis populiaresnės – kiekvieną savaitgalį ežerų pakrantės nusėtos būriais sveikuolių, kurių negąsdina atšiaurios sąlygos, o socialiniai tinklai mirga nuo filmukų, vaizduojančių tokių maudynių akimirkas. Visa tai stebint, neretam kirbteli mintis: gal ir man reikėtų pabandyti?
Specialistai atsakė į klausimą, ar maudytis žiemą iš tiesų yra sveika, papasakojo, kaip paruošti savo kūną tokiam išbandymui, ir atskleidė, kokiems žmonėms apie maudynes šaltyje geriau net nesvarstyti.
Reikia įvertinti savo sveikatos rezervą
„Maudynės šaltame vandenyje gali būti puiki grūdinimosi forma, kuri padeda stiprinti imuninę sistemą, mažina susikaupusį stresą bei įtampą, stiprina kūną, gerina kraujo cirkuliaciją bei kūno atsaką esant ekstremalioms sąlygoms. Nors ekstremalus šaltis turi nemažai teigiamų savybių, jis tinkamas ne visiems“, – sako BENU vaistininkė Monika Maleckaitė.
Jai pritaria ir „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro sporto medicinos gydytojas Dalius Romanas Barkauskas. Pasak jo, svarstant apie maudynes šaltame vandenyje, pirmiausia reikia įvertinti savo sveikatos rezervą – kūno galimybes sugerti neigiamą emocinį, fizinės perkrovos ir aplinkos poveikį.
Eketė – ne vienintelis būdas grūdintis
„Ligos nebuvimas nėra sveikata – kuo mūsų sveikatos rezervas didesnis, tuo esame sveikesni. Tai ypač svarbu, jeigu kalbame apie tokį fenomeną kaip ilgaamžiškumas. Evoliucine prasme gamtoje nėra nenumatyta, kad turime būti sveiki kūnui po truputį dylant ir senstant. Gamta rūpinasi vienu – kad iki maždaug 40 metų pasidaugintume, pratęstume giminę ir keliautume į evoliucijos kanalizaciją. Tiek žinių. Jeigu norime gyventi ilgiau, turime kalbėti apie savo sveikatos rezervą“, – teigia D. R. Barkauskas.
Anot gydytojo, grūdinimasis nebūtinai turi reikšti lindimą į eketę, galima pradėti ir apsiprausiant šaltu vandeniu. „Ar lįsti į šaltą vandenį gamtoje? Žmogus turi atsakyti sau, ar jam to reikia. Ar tai sveika? Ne, tai nėra sveika. Tai yra išbandymas kūnui, patikrinimas, kiek neigiamo poveikio jis gali priimti be pasekmių.“
Pirmas žingsnis kelyje į žiemos maudynes – dušas
Vis dėlto, jeigu užsispyrėte išsimaudyti ežere žiemą, pasak M. Maleckaitės, pradėti siekti šio tikslo derėtų palengva. Pirmiausia reikėtų išbandyti vėsų arba kontrastinį kelių minučių dušą namuose ir palaipsniui ilginti buvimo duše laiką.
„Prisitaikius prie pokyčių, po truputį pratinkite kūną vandens telkinyje – iš pradžių negiliai įbriskite kelioms minutėms, vėliau briskite šiek tiek giliau, galite šaltu vandeniu sušlapinti rankas ir veidą, taip palaipsniui pripratinsite kūną prie temperatūrų skirtumo“, – sako vaistininkė.
M. Maleckaitė pataria neiti maudytis vienam, o prieš maudynes būtinai įvertinti oro sąlygas, vandens dugno bei prieigos į vandenį būklę. Reikėtų vengti maudynių itin atšiauriu, vėjuotu oru, atsargiai maudytis vietose, kur dugną dengia slidūs ar aštrūs akmenys.
„Prieš maudynes rekomenduojama gerai apšilti, pavyzdžiui, atlikti kardio pratimus, lengvai prasibėgti. Labai svarbi tinkama apranga tiek maudynėms, tiek po jų – šaltajam sezonui tinkamas maudymosi kostiumas, kepurė, jei reikia – specialūs vandens batai, pirštinės. Po maudynių reikėtų persirengti šiltais drabužiais, rekomenduojama atsigerti šiltos arbatos ar kitų šiltų gėrimų, pavyzdžiui, kakavos ar karšto šokolado“, – pataria M. Maleckaitė.
Kas nutinka, jei maudomės nepasiruošę?
Socialiniams tinklams mirgant nuo žiemos maudynių vaizdų, noras sekti šiuo pavyzdžiu gali kilti čia ir dabar, tačiau, pasak D. R. Barkausko, bandos jausmu vadovautis nereikėtų. Kas blogo gali nutikti, jeigu į šaltą vandenį lendame nepasiruošę?
„Kūnas gali dekompensuoti, o dekompensuoja silpniausia grandis. Vienam skaudės gerklę, kitam – sąnarius, trečias gaus inkstų uždegimą, ketvirtas dekompensuos prostata, kitam arba kitai atsiras kelio skausmai. Kiekvienas turime savo silpnąsias grandis. Kuo kūnas geriau paruoštas, tuo tos silpnosios grandys geriau apsaugotos“, – teigia gydytojas.
D. R. Barkauskas priduria, kad su šalčiu tvarkytis padeda stiprūs, stresinius hormonus išskiriantys antinksčiai: „Ši vidaus sekrecijos liauka yra atsakinga už stresines reakcijas. Stiprių antinksčių išskiriami hormonai yra pakankamai veiksmingos medžiagos visiems kūno resursams mobilizuoti. Jeigu antinksčiai silpni, laukia dekompensacijos reakcija ir kūnas per silpniausią grandį sulūš.“
Neturint laiko sau – geriau net nepradėti
Anot M. Maleckaitės, ekstremalaus šalčio reikėtų vengti esant padidėjusiam kraujospūdžiui, nereguliariam širdies ritmui, lėtinėms kvėpavimo takų ligoms, nėštumo metu. Taip pat – sergant Reino liga bei lėtinėmis odos ligomis, kurios paūmėja esant šalčiui.
Pasak D. R. Barkausko, šiandien populiarus Wimo Hofo metodas tėra viena iš sistemų, padedanti dirbti su šalčiu, tačiau metodų, kuriais galima vadovautis, esama įvairiausių. „Nepamirškime, kad kalba eina apie meną išgirsti savo kūną, o mechaninis taikymas yra neįmanomas, nes darbas su kūnu reikalauja laiko ir pastangų, turi būti suinteresuotas. Jeigu esi pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, mitybą, miego režimą, tuomet gali pradėti strateguoti ir siekti šio tikslo, tačiau, jeigu neturi laiko sau, geriau net nepradėti“, – teigia gydytojas.
Kūnui padės ir organizmą stiprinantys preparatai
Anot M. Maleckaitės, organizmą stiprinti padės žuvų taukai, vitaminai C ir D, cinkas, maisto papildai, kurių sudėtyje yra rausvažiedės ežiuolės, tikrinio blizgučio (reishi grybo), beta gliukanų.
„Taip pat galima vartoti kininio kordicepso turinčius papildus, nes šis grybas pasižymi energijos lygį palaikančiu, ištvermę gerinančiu poveikiu. Verta paminėti, kad rausvažiedes ežiuoles, priklausomai nuo maisto papilde esančios dozės, nepertraukiamai reikėtų vartoti ne ilgiau kaip 1-4 savaites. Be abejo, svarbi įvairi ir subalansuota mityba, kad vertingų medžiagų gautume ne tik iš maisto papildų, bet ir su maistu, todėl į maisto racioną verta įtraukti daugiau daržovių, vaisių, žuvies, ankštinių augalų“, – pataria vaistininkė.
Pasak M. Maleckaitės, grūdinantis derėtų nesilyginti su kitais ir būti vandenyje tiek, kiek leidžia mūsų kūnas, o vieni iš signalų, perspėjančių, kad maudynes reikia nutraukti – apsunkintas kvėpavimas bei silpnumas: „Pajutus šiuos simptomus, reikia nedelsiant išlipti iš vandens, šilčiau apsirengti, jei reikia – prisėsti ar atsigerti šiltos arbatos. Jei savijauta atlikus šiuos veiksmus negerėja, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją.“
