Rudenį sulaukiame ne tik krentančių ir spalvą keičiančių lapų, bet ir ilgų vakarų. Deja, bet pastarieji neretai lemia ir padažnėjusius eismo įvykius keliuose, kuriuose nukenčia eismo dalyviai.
„Sūduvos gidui“ Marijampolės apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gintarė Navickaitė teigė, kad Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje, kol kas nepastebima įvykstančių eismo įvykių pagausėjimo, kuriuos įtakotų pablogėjusios eismo sąlygos.
Specialistė informuoja, kad vertinant statistiškai, pažymėtina, kad per šių metų rugsėjo 1-19 d. visoje apskrityje buvo užregistruota 35 įskaitiniai eismo įvykiai. Lygiai tiek pat eismo įvykių užregistruota ir per 19 pirmųjų spalio dienų. Praėjusiais metais, per 19 pirmųjų spalio dienų buvo užregistruoti 26 įskaitiniai eismo įvykiai.
Pareigūnai akcentuoja, kad pats nepalankiausias periodas eismo dalyviams, atsižvelgiant į eismo sąlygas, būna lapkričio-gruodžio mėnesiais.
Statistika byloja, kad šiuo laikotarpiu, lyginant su vasaros mėnesiais, eismo įvykių kiekis vidutiniškai padidėja net apie 20 proc.
Marijampolės apskr. VPK atstovė, atsižvelgiant į tai, pateikė keletą naudingų patarimų ar pastebėjimų susijusių su rudens periodo eismo specifika.
1. “Nematomi pėstieji”. Nors statistiškai yra paskaičiuota, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai jau yra išdalinta apie 10 atšvaitų, vis dar susiduriama su „nematomumo“ problema. Vis dar pasitaiko atvejų kai atšvaitai nenešiojami, taip pat per didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir tamsių spalvų drabužių dėvėjimas sumažina pėsčiųjų matomumą iki minimumo bei didina riziką patekti į eismo įvykį. Važiuojant įjungus artimąsias šviesas, žmogus be atšvaito kelyje paprastai pamatomas iki jo likus vos 40–50 metrų atstumui, jei su atšvaitu – apie 150 metrų. Tolimosios automobilio šviesos pėsčiųjų matomumą padidina bent porą kartų, tačiau miestuose jos nenaudojamos, o užmiesčio keliuose įjungiamos tik tuomet, jei priešpriešine eismo juosta neartėja automobiliai. Analogiški patarimai galioja ir dviratininkams.
2. Meteorologinės eismo sąlygos. Reikia įvertinti ir oro sąlygas. Lietus, šlapdriba, rūkas ir kiti rudeniniai faktoriai mažina eismo dalyvių matomumą, didina transporto priemonės sustabdymo laiką ir atstumą. Primintina ir tai, kad prasidėjus šalnoms keliuose gali būti slidu.
3. Žmogiškieji faktoriai. Per vasaros periodą įgautas per didelis vairuotojų pasitikėjimas savo jėgomis taip pat įtakoja eismo saugumą. Vairuotojai dar nepersiorientavę iš per vasarą įgytų vairavimo įgūdžių geromis eismo sąlygomis. Greitas mastymas ir sugebėjimas prognozuoti kitus eismo dalyvius- viena svarbiausių vairuotojų savybių. Kuo didesnis greitis, tuo mažiau laiko lieka stebėti situaciją, prognozuoti ir numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus. Protingas vairuotojas, tai toks vairuotojas, kuris moka pasirinkti ne leistiną, bet saugų važiavimo greitį. Atsižvelgiant į eismo sąlygas- važiuoja greičiau, kai galima, lėčiau, kai būtina.
4. Transporto priemonė. Būtina įvertinti transporto priemonės technines galimybes. Jei sinoptikai prognozuoja šalnas, ar sniegą ir šlapdribą, nebūtina laukti lapkričio pirmosios, kad pasikeisti vasarines padangas. Reikia įvertinti ar žieminės padangos atitinka joms keliamus reikalavimus. Taip pat būtina įvertinti ar automobilio valytuvai ir stiklo plovikliai po vasaros sezono pilnai atlieka jiems skirtas funkcijas, ar tinkamai sureguliuotos automobilio žibintų šviesos. Dar viena rekomendacija pasikeisti salono filtrą, taip labiau sumažinant vidinį stiklų rasojimą tinkamai nupučiant automobilio langus iš vidaus bei pagerinant matomumą. Ir esminis patarimas esant šalnoms ar apledėjusiems automobilio langams, tinkamai juos nuvalyti prieš pradedant važiuoti.
Kiekvienas kelyje saugus, tiek kiek saugo save ir kitus, todėl būkime atidūs!
