Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje šiandien vyko Tarnybos atstovų susitikimas su Vilniaus miesto Krizinio nėštumo centro atstovais.
Aptartos bendradarbiavimo galimybės siekiant kuo geriau užtikrinti vaiko teisių apsaugą šiandien ir po liepos 1 dienos įvyksiančios vaiko teisių apsaugos centralizacijos, kada įsigalės vieninga vaiko teisių apsaugos praktika visoje Lietuvoje.
Susitikimo metu kalbėta apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus, atvejus, kurių metu būtina kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrius ar į centrinę Vaiko teisių apsaugos Tarnybą. Diskutuota apie tai, kokia pagalba yra užtikrinama ir kaip galima patobulinti pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų vaikams.
Kalbėta apie tai, kokias paslaugas teikia nevyriausybinė organizacija Krizinio nėštumo centras, kokias kompetencijas turi pagalbą teikiantys organizacijos savanoriai, kokie reikalavimai jiems yra keliami, kokiomis veiklomis jie užsiima. Tarnybos ir Krizinio nėštumo centras aptarė tolimesnes bendradarbiavimo galimybes, būdus kuo geriau užtikrinti Vaiko teisių apsaugos teisės aktų laikymąsi.
Šiuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pagal kompetenciją užtikrina vaiko teisių apsaugą bei bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir užsienio valstybių centrinės valdžios arba jų akredituotomis institucijomis vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo klausimais.
Tarnyba, siekdama susipažinti su savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių ir Krizinio nėštumo centrų bendradarbiavimu, 2017 metų rugpjūčio mėnesį atliko apklausą. Apklausoje dalyvavo 47 savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. Iš apklausos rezultatų matyti, jog 45 savivaldybių Vaiko teisų apsaugos skyriai nurodė, jog su Krizinio nėštumo centrais nebendradarbiauja, į Krizinio nėštumo centrus nenukreipia besilaukiančių moterų (nepilnamečių/pilnamečių), kurios neigia nėštumą, ketina atsisakyti vaiko, ar moterų jau susilaukusių kūdikio, kurios galimai serga pogimdyvine depresija, turi kitų sunkumų. Tik 2 savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai nurodė, jog Krizinio nėštumo centrai yra juos informavę apie nepilnametes ar pilnametes moteris, kurios kreipėsi į KNC bei, jų manymu, kurioms reikalingi savivaldybės Vaiko teisių apsaugos specialistų sprendimai ir (ar) veiksmai.
Eglė Juozėnaitė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
