Nors socialinių iniciatyvų prieš vairavimą išgėrus ir to pasekmes pastaruoju metu Lietuvoje tikrai netrūksta, statistiniai duomenys rodo, kad vis dar gausu atvejų, kai nepaisoma saugaus eismo taisyklių ir tuo labiau – nesaugoma savo ir kitų sveikata, o kartais ir – gyvybė. Pernai metais Lietuvos keliuose įkliuvo beveik 10 000 girtų vairuotojų, teismuose išnagrinėta 3771 tokių baudžiamųjų bylų.
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio laikomas viena didžiausių ir skaudžiausių kelių eismo saugumo problemų Lietuvoje, todėl pernai įstatymų leidėjai patvirtino naująsias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis vairuotojams, įpučiantiems 1,5 promiles ar daugiau, numatoma nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Taip pat už vairavimą vidutiniškai ar stipriai apsvaigus be baudos ir arešto įstatyme numatyta ir laisvės atėmimo iki 1 metų bausmė.
Naujos pataisos turėjo didelės įtakos pernai teismuose stipriai išaugusiam bylų skaičiui dėl baudžiamųjų nusižengimų transporto eismo saugumui – 2017 m. tokių bylų buvo išnagrinėta 3771 (2016 m. – 460, 2015 m. – 492), iš jų net 88 % (3328 bylos) sudarė bylos dėl transporto priemonės vairavimo arba praktinio vairavimo mokymo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko, pernai metais už minėtą nusikaltimą teismuose dažniausiai vairuotojams skirtas vairuotojo teisių atėmimas – 2543 asmenims, 2275 asmenys gavo baudas, 1937 skirtas turto konfiskavimas. Arešto bausme nubausti 475 asmenys, terminuotas laisvės atėmimas skirtas 189 neblaiviems vairuotojams, reali laisvės atėmimo bausmė – 189 asmenims.
Palyginti su iki 2017 metų skirtomis bausmėmis, teisių atėmimo terminai iš esmės nepasikeitė, tačiau piniginių baudų dydis šoktelėjo net 3–4 kartus. Iki 2017 metų buvo numatyta bauda nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti atėmimu iki 3 metų, nuo 2017 metų numatyta bauda nuo 1000 iki 2000 eurų su teisės vairuoti atėmimu iki 4 metų.
Nors Baudžiamojo kodekso pakeitimai numato griežtesnę baudžiamąją atsakomybę, vis tik, anot teisėjo, įstatymai pakeisti ne tam, kad visi vairuotojai būtų patupdyti už grotų. A. Gutausko teigimu – ,,Užtenka ir to, kad teistumas gali pakišti koją karjerai. Žmonės apie griežtesnę atsakomybę žino, tačiau neįvertina padarinių. Ne visi supranta, kad tai – jau nusikalstama veika, o ne administracinis nusižengimas. Žmogaus biografijoje teistumas taip pat turi pasekmes, kurios atsiskleidžia, kai žmogus nori įsidarbinti ar pasiimti paskolą“, – pabrėžia A. Gutauskas.
Teisėjo teigimu, nereikėtų apsiriboti vien griežtomis bausmėmis, o galvoti apie alternatyvas, ypač kalbant apie neblaivius jaunus vairuotojus. Anot A. Gutausko, tokių nusikaltimų atveju kaip bausmę tikslinga būtų apsvarstyti nemokamų darbų atlikimą. ,,Atlikdami nemokamus darbus sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir kitose panašiose įstaigose, kur gausu eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų (dažnai patyrusių daugybinius lūžius, netekusių galūnių, judančių tik su ramentais, neįgaliojo vežimėlyje ar su kitomis specialiomis priemonėmis) ir kur vyrauja slegianti, net šokiruojanti atmosfera, didelė tikimybė, kad tai ypač jaunus žmones paveiktų labiau negu nuobaudos ir priverstų nebesėsti ateityje prie vairo išgėrus“, – pažymi A. Gutauskas.
Net esant sugriežtintoms bausmėms, neblaivūs asmenys dažnai ieško būdų kaip išsisukti – dažnai išvengti atsakomybės bandoma atsisakant duoti kraujo mėginį. Pasak A. Gutausko, tokiais atvejais naujoji tvarka šiandien sudaro sąlygas, dėl kurių asmens negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn: „Tokiais atvejais susiduriame su situacija, kai asmuo, sutinkantis tikrintis blaivumą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, vengiantis tokio patikrinimo. Tarkim, jei patikrinimo metu vairuotojui alkoholio matuokliu yra nustatoma didesnė nei 1,5 promilių etilo alkoholio koncentracija ir jis vengia duoti kraują, o jo neblaivumas neįrodinėjamas kitomis priemonėmis – jis traukiamas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn, o tai reiškia, kad už analogišką veiką bausmė bus švelnesnė – asmuo netenka teisės vairuoti ir jam skiriama bauda, galimybė tokiais atvejais konfiskuoti transporto priemonę nenumatyta“, – aiškina pirmininkas.
Vis tik teisėjas džiaugiasi, kad žmonės jau nebėra pasyvūs stebėtojai ir aktyviai dalyvauja ir praneša policijai apie galimai girtus ar šiaip įtartinus vairuotojus: „Tai rodo, kad visuomenės pilietiškumas auga ir tai labai džiugina, nes vis dagiau žmonių galvoja ne tik apie savo, bet ir kitų saugumą“, – teigia A. Gutauskas.
Įdomu:
2017 m. dažniausiai išnagrinėtos baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų transporto eismo saugumui – 3 771 byla (2016 m. – 460, 2015 m. – 492), iš jų:
- kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – 3 328 bylos (88 proc.);
- kai buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, – 73 bylos (2016 m. – 40, 2015 m. – 73);
- kai buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, – 14 bylų (2016 m. – 13, 2015 m. – 23);
- kai žuvo žmogus, – 15 bylų (2016 m. – 30, 2015 m. – 28).
Teismai.lt
