„2024-ieji Marijampolės krašte buvo ypatingi – kultūrinis gyvenimas pulsavo visus metus, sujungdamas žmones mieste ir kaimiškose vietovėse, atverdamas naujas erdves kūrybai ir pritraukdamas lankytojus iš visos Lietuvos. Kultūra neapsiribojo vien didžiosiomis scenomis ar žinomiausiomis erdvėmis – ji atėjo į kiekvieną bendruomenę, kiekvieną miestelį ir kaimą, kviesdama dalyvauti, kurti ir didžiuotis savo kraštu. Marijampolėje vyko didžiausi nacionaliniai renginiai, buvo modernizuotos kultūros įstaigos, o vietos menininkai ir bendruomenės aktyviai puoselėjo tradicijas bei savo tapatybę. Kaimiškosiose vietovėse buvo atnaujinti kultūros skyriai, modernizuotos bibliotekos ir atvertos erdvės, kuriose gyventojai gali ne tik skaityti knygas, bet ir susiburti, dalintis idėjomis, rengti renginius bei kurti naujas kultūrines tradicijas“, – taip apie praėjusius metus kalba Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis.
Biblioteka daugiau nei knygų namai
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka 2024 metais dar kartą įrodė, kad knygos ir žinios neturi sienų. „Mobiliosios bibliotekos“ projektas tapo tikru proveržiu – per metus aplankytas 21 kaimas net 1600 kartų, suteikiant galimybę 3,3 tūkst. žmonių mėgautis literatūra ir moderniomis paslaugomis tiesiog šalia savo namų. Reikšmingi pokyčiai įvyko ir bibliotekų pastatuose – Daukšių, Šunskų, Želsvos, Netičkampio, Sasnavos ir Valavičių bibliotekos buvo atnaujintos, investuota 32 tūkst. eurų, kad jos taptų ne tik knygų namais, bet ir tikrais bendruomenės centrais. Šviesesnės erdvės, nauji baldai, oro kondicionieriai ir moderni įranga užtikrina, kad bibliotekos būtų jaukios, patogios ir pritaikytos įvairioms veikloms. Įdiegta savitarnos sistema, leidžianti lankytojams savarankiškai pasiimti ir grąžinti knygas, o bibliotekininkams – daugiau laiko skirti naujų iniciatyvų kūrimui. Atnaujinta Daukšių biblioteka pasitinka su moderniomis erdvėmis, kompiuterių klase ir skaitymo kampeliais vaikams, o Šunskų bibliotekoje sukurtos patrauklios erdvės ne tik knygų mylėtojams, bet ir kultūriniams bei edukaciniams renginiams. Biblioteka ne tik skatina skaitymą, bet ir kuria erdves bendruomenės augimui, kur kiekvienas gali mokytis, bendrauti ir patirti kultūrą iš naujo.
Dainų šventė ir festivalis „Vaikystės glėby“: Marijampolės balsas skambėjo visoje Lietuvoje
Lietuvos Dainų šventė – vienas svarbiausių metų kultūros įvykių, kuriame Marijampolė dalyvavo su didžiuliu entuziazmu ir pasididžiavimu. Šimtmetį mininčioje šventėje „Kad giria žaliuotų“ savivaldybei atstovavo 29 kolektyvai ir 560 atlikėjų, įsiliejusių į tautinio meno ir bendrystės sūkurį. Šventė sujungė dešimtis tūkstančių dalyvių bei žiūrovų tiek Vingio parke, tiek prie televizijos ekranų. Pagerbiant dalyvius, Marijampolės kultūros centre jų vadovams ir koordinatorių komandai buvo įteikti atminimo medaliai – simbolinis įvertinimas už indėlį į kultūrinį paveldą. O Marijampolė tapo Lietuvos moksleivių liaudiškų šokių sostine – mieste praūžė festivalis „Vaikystės glėby“, subūręs 1362 šokėjus iš 18 savivaldybių. Rygiškių Jono gimnazijos stadione pynėsi tautiniai kostiumai, skambėjo liaudies muzika ir tryško jaunatviška energija, sukurdami įspūdingą reginį.
Marijampolės dramos teatras: atgimimas ir naujas kūrybos etapas
Po ilgai trukusios rekonstrukcijos Marijampolės dramos teatras vėl atvėrė duris žiūrovams, sugrįždamas į kultūrinį miesto gyvenimą su nauja jėga. Atnaujintos teatro erdvės pasitiko teatro mylėtojus ypatinga premjera – spektakliu „Įeina laisvas žmogus“ (rež. A. Lebeliūnas), kuris tapo simboliniu teatro atsinaujinimo ženklu.
Šis teatras – išskirtinis, nes yra vienintelis Lietuvoje, įsteigtas II pasaulinio karo metais. Dabar jis atgimė su modernia infrastruktūra, pagerinta akustika, nauja šildymo sistema ir visišku pritaikymu žmonėms su negalia. Savivaldybė prisidėjo 1,6 mln. eurų prie visos 2,8 mln. eurų rekonstrukcijos sumos, dar kartą patvirtindama, kad kultūra yra miesto prioritetas.
Atgimęs teatras tapo aktyvia kūrybos erdve įvairaus amžiaus ir patirties teatro mylėtojams. Čia veiklą vykdo: Jaunimo studija „Būk Tais“, senjorų trupė „Aštuonetas“, vaikų mėgėjų teatro trupė, kurioje mažieji aktoriai atranda teatro pasaulį per žaidimą ir pasakojimus, suaugusiųjų mėgėjų ir profesionalių atlikėjų trupė, vienijanti tiek pradedančiuosius, tiek patyrusius aktorius, kurianti aukšto meninio lygio spektaklius.
2024 metais teatro scenoje pristatytos trys mėgėjų trupės premjeros:
V.Šekspyro „Venecijos pirklys“ (rež. M. Mažėtytė-Antanauskienė), M. Meterlinko „Žydroji paukštė“ (rež. M. Mažėtytė-Antanauskienė), K. Binkio „Atžalynas“ (rež. Z. Baranauskas), be to, parengta programa „Atgijusios menės“, skirta šimtmečio Dainų šventės teatro dienai „Esaties laiptai“, o į repertuarą sugrąžintas jau pamiltas lėlių spektaklis „Bjaurusis ančiukas iš Odensės“.
Profesionalios teatro trupės pastatyti spektakliai: „Batuotas katinas“ (rež. E. Jaras), „Sugrįžimas“ (rež. R. Cicėnas), „Kaip Šv. Jurgis Marijampolės vardą vadavo“ (rež. M. Mažėtytė-Antanauskienė), edukacinis spektaklis „Juoda/Balta“ (rež. M. Pažereckas), skatinantis diskusijas apie gėrį, blogį ir moralines vertybes.
Marijampolės dramos teatras neapsiriboja vien spektakliais – jis aktyviai dalyvauja ir miesto gyvenime. Teatro kolektyvas prisideda prie įvairių švenčių ir renginių. 2024 m. Marijampolės dramos teatre įvyko net 106 renginiai, subūrę šimtus teatro gerbėjų. 32 kartus teatro trupės pristatė savo spektaklius, džiugindamos tiek vietos gyventojus, tiek svečius. Šie metai parodė, kad Marijampolės dramos teatras – tai ne tik atnaujintos sienos, bet ir gyva, kvėpuojanti meno šventovė, kurioje kiekvienas spektaklis tampa ypatingu susitikimu su žiūrovu.
Tautkaičių klojimo teatras – tradicijų saugotojas
Džiaugsminga žinia – Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ tradicija buvo įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai reikšmingas pripažinimas, liudijantis, kad šis teatras yra neatsiejama Lietuvos kultūros dalis. Beveik 75 metus gyvuojantis klojimo teatras išsiskiria tuo, kad jo vaidinimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą šeimose ir bendruomenėje, stiprinant ryšį tarp praeities ir dabarties. Tautkaičių teatro spektakliuose ne tik atkuriami liaudies pasakojimai, bet ir meistriškai įpinamos senosios dainos, tradiciniai šokiai, žaidimai ir tautosaka, kurie atspindi krašto kultūrinį paveldą ir leidžia žiūrovams prisiliesti prie autentiškos lietuviško teatro dvasios. Tai ne tik mėgėjų teatras – tai gyvas, kvėpuojantis, šimtmečius menantis kultūros reiškinys, sujungiantis bendruomenę per meną ir istoriją. Šis prestižinis įvertinimas – ne tik garbė, bet ir įsipareigojimas toliau puoselėti šią unikalią mėgėjų teatro tradiciją, išsaugant ją ateities kartoms. Tautkaičių „Gegnė“ – tai ne tik teatro trupė, bet ir gyva kultūros paveldo dalis, įrodanti, kad tradicijos gali išlikti gyvos ir reikšmingos net ir šiandien.
Muziejus: istorija, kuri įtraukia
Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje įgyvendinti reikšmingi atnaujinimai, suteikiantys lankytojams dar autentiškesnę ir įtraukiančią patirtį. Modernizuotos erdvės leidžia iš arti pajusti XX a. vidurio istoriją – NKVD tardytojo kabineto fragmentas su įgarsinta tardymo scena, Marijampolės kalėjimo kameros butaforija, interaktyvūs partizanų žemėlapiai ir laisvės kovotojų asmeniniai daiktai atskleidžia pasipriešinimo kovų mastą ir jų dalyvių ryžtą.
Tremties ekspozicija giliau panardina į sudėtingą istoriją – čia eksponuojami autentiški tremtinių buities daiktai, darbo įrankiai, drabužiai ir nuotraukos, primenantys ištremtųjų tvirtybę ir meilę tėvynei. Dalis eksponatų rodomi pirmą kartą, suteikdami naujų istorinių atradimų.
Baigtas ir Marijampolės krašto bei Prezidento Kazio Griniaus muziejaus fasado atnaujinimas – sutvarkyti pastato išorės elementai, pakeisti langai, suteikiant muziejui šviežią, estetišką išvaizdą. Atnaujinimai nesustoja – artimiausiu metu planuojami vidaus renovacijos darbai, kurie muziejų pavers dar patrauklesne, inovatyvesne ir moderniai edukacijai pritaikyta erdve.
Kultūros centras – bendruomenių susibūrimo vieta
Kultūra nesibaigia ties miesto riba – ji gyvuoja ir kaimiškose vietovėse, kur vietos bendruomenės buriasi, kuria ir puoselėja tradicijas. Kad kultūrinė veikla vyktų jaukiose ir patogiose erdvėse, Marijampolės savivaldybė atnaujino kultūros centro skyrius Meškučiuose, Gavaltuvoje ir Igliškėliuose, suteikdama modernias ir patrauklias sąlygas bendruomenių kūrybai, repeticijoms ir renginiams.
Marijampolės kultūros centro Meškučių skyriuje atliktas paprastasis remontas, kurio metu atnaujintos 34 kv. m administracinės patalpos, pritaikytos vietos kolektyvų repeticijoms. Nuglaistytos ir perdažytos sienos, sumontuotos kabamosios lubos, atnaujinta elektros instaliacija ir apšvietimas, įstatytos naujos durys. Taip pat išklota vinilinė grindų danga ir įrengtas šilumos siurblys oras-oras, užtikrinantis patogią aplinką visais metų laikais. Artimiausiu metu patalpos bus papildytos ritininėmis užuolaidomis, suteiksiančiomis jaukumo ir praktiškumo.
Gavaltuvos skyriuje sukurtos dar geresnės sąlygos kultūrinei veiklai – atliktas 71 kv. m žiūrovų salės remontas. Nuglaistytos ir perdažytos sienos, atnaujintos palangės, sumontuotos naujos kabamosios lubos, modernizuota elektros instaliacija bei apšvietimas. Salėje įrengtos dvejos naujos durys, patiesta vinilinė grindų danga, o šilumą užtikrina du šilumos siurbliai oras-oras. Be to, žiūrovų patogumui įsigyta 70 ISO standarto kėdžių. Artimiausiu metu bus sumontuotos ritininės užuolaidos, pakabinta nauja scenos galinė užuolaida, kulisai ir priekinės paskliaustės, o visa erdvė taps dar labiau pritaikyta įvairiems meno ir bendruomenės renginiams. Taip pat planuojama įrengti modernią paveikslų pakabinimo sistemą, kuri leis eksponuoti meno darbus ir organizuoti parodas.
Marijampolės kultūros centro Igliškėlių skyriuje buvo suremontuota 112 kv. m žiūrovų salė, kurioje atnaujintos ne tik sienos ir lubos, bet ir pati scena. Grindys sutvarkytos taikant šiuolaikiškus PVC dangos sprendimus, užtikrinant tiek estetiką, tiek ilgaamžiškumą.
Šie atnaujinimai – tai svarbus žingsnis, užtikrinantis, kad kultūra ir menas kaimiškose vietovėse būtų ne tik išsaugoti, bet ir augtų. Modernizuotos erdvės skatina bendruomenių aktyvumą, suteikia daugiau galimybių įvairiems renginiams ir leidžia žmonėms dar labiau įsitraukti į kūrybinę veiklą. Meškučiai, Gavaltuva ir Igliškėliai dabar turi atnaujintas, jaukias ir patogias erdves, kuriose kultūra gali skleistis, vienyti bendruomenes ir įkvėpti naujoms iniciatyvoms.
Kultūros projektai: įvairovė, sujungianti bendruomenę
2024 metais Marijampolėje buvo finansuoti net 74 kultūriniai projektai, kurie praturtino miesto kultūrinį gyvenimą, įtraukė bendruomenes ir suteikė galimybę įvairioms organizacijoms įgyvendinti savo kūrybines idėjas.
Viešųjų kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių projektai – 42 iniciatyvos, skirtos bendruomenės telkimui, meninei raiškai ir tradicijų puoselėjimui.
Biudžetinių kultūros ir meno įstaigų projektai – 32 sumanymai, padėję įgyvendinti reikšmingas menines programas ir inovatyvius sprendimus kultūros srityje.
Dalinai finansuoti ir tokie tūkstančius žmonių pritraukiantys renginiai kaip:
- „Music Park Marijampolė“ – muzikos festivalis, kviečiantis patirti gyvos muzikos magiją ir pritraukiantis žiūrovus ne tik iš Marijampolės, bet ir visos Lietuvos.
- „Malonny“ – tarptautinis meno simpoziumas, kurio metu Marijampolė tampa atvira kūrybos erdve, o miesto sienos virsta pasaulinio lygio meno drobėmis.
- „Šv. Jurgio meno sezonas“ – išskirtiniai koncertai, kurie jau tapo klasikinės muzikos tradicija Marijampolėje, sukviečiantys muzikos gerbėjus į ypatingas erdves.
- „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ – vienas laukiamiausių krašto renginių, sujungiantis muziką, poeziją ir bendruomeniškumą.
Šie ir daugelis kitų projektų ne tik prisideda prie Marijampolės kultūrinio augimo, bet ir sukuria erdves, kuriose menas, muzika ir bendruomenė susitinka bei įkvepia vieni kitus.
Marijampolė – vieta, kurioje kultūra gyva
2024-ieji dar kartą patvirtino, kad Marijampolė – ne tik gražėjanti, bet ir kultūriškai turtinga savivaldybė, kurioje tradicijos ir naujovės susilieja į harmoningą visumą. Čia kultūra nėra tik renginiai ar projektai – ji yra kasdienis gyvenimo pulsas, jaučiamas miesto gatvėse, koncertų salėse, bibliotekose, meno galerijose ir net parkų erdvėse.
„Marijampolėje žmonės ne tik stebi kultūrą – jie ją kuria. Čia puoselėjamos senosios tradicijos, bet kartu atveriamos durys inovacijoms ir drąsioms idėjoms. Bendruomenės aktyviai įsitraukia į kultūrinį vyksmą, kolektyvai garsina miesto vardą šalies ir tarptautiniu mastu, o meno iniciatyvos kviečia pažinti pasaulį per kūrybos prizmę“, – apibendrina A. Visockis.
Tai vieta, kuriame žmonės didžiuojasi savo kultūra, vertina jos įvairovę ir tiki, kad kūryba – tai tiltas tarp praeities, dabarties ir ateities. Marijampolė auga, gražėja, bet svarbiausia – ji gyvena kultūra, o kultūra gyvena joje.
