Sveikata – svarbiausias žmogaus turtas, kuriuo privalu rūpintis. Neretai, pajutę nemalonius simptomus, numojama ranka ir toliau sukamasi darbų sūkuryje. Į pagalbą dažnai kreipiamasi tik tada, kai patiems jau nebepavyksta sau padėti. Iki atsirandant cheminiams vaistams, sveikata buvo patikima žolelių galiai, kuri ilgainiui įgavo svarbią vietą sveikatos priežiūros tradicijose. Šiandien vaistingieji augalai tampa vis populiaresne ir saugesne alternatyva tiems, kurie neskuba iškart griebtis cheminių preparatų, o jų ypatingas poveikis vis dažniau pripažįstamas ir šiuolaikinėje medicinoje.
Vaistinių augalų derinimo tradicijos gyvuoja šimtmečius. Vaistažolių mišiniai gaminami iš kelių rūšių išdžiovintų, susmulkintų ir sumaišytų augalų dalių, pasižyminčių panašiomis gydomosiomis savybėmis. Tam tikri žolelių deriniai kartu veikia stipriau nei kiekvienas augalas atskirai ir suteikia didesnį saugumą ilgalaikiam vartojimui – padeda išvengti galimo šalutinio poveikio, kurį galėtų sukelti pavienės augalinės medžiagos.
Yra išskiriami septyni svarbūs augalai, turintys vertingų veikliųjų medžiagų. Jų mišiniai pasižymi koncentruotu poveikiu ir yra naudingi tam tikrų ligų gydymui.
Širdžiai – gudobelė, sukatžolė ir valerijonas
Gudobelė yra vienas labiausiai širdį veikiančių augalų. Ji stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką, naudinga sergant širdies neuroze ar ligoms, susijusioms su senėjimo procesu, esant permušimams, skausmams širdies plote. Gudobelė veikia raminamai, mažina įtampą, kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja širdies ritmą, pašalina galvos svaigimą, dusulį.
Sukatžolė pasižymi raminamuoju poveikiu, reguliuoja širdies veiklą, lėtina širdies ritmą, stiprina jos susitraukimus, mažina kraujospūdį. Sukatžole gydoma širdies sklerozė, hipertonija, širdies ir kraujagyslių neurozė.
Valerijonas – ypač plačiai vartojamas augalas. Liaudies medicinoje valerijonai žinomi kaip pirmoji pagalba nerimo ir miego sutrikimams. Valerijono veikliosios medžiagos ramina nervų sistemą, gerina širdies kraujotaką, širdies raumens mitybą, malšina skausmą širdies srityje. Valerijonai naudojami įvairiuose augaliniuose mišiniuose, skirtuose ne tik nervų sistemos, bet ir širdies bei kraujagyslių, virškinimo ligų gydymui.
Širdies raumens stiprinimui bei kraujo spaudimo reguliavimui gali būti vartojamas šių trijų augalų mišinys, spiritinių ištraukų pavidalu, kuris yra veiksminga priemonė gydant širdies ir kraujagyslių ligas.
Nervų sistemai – pipirmėtė ir apyniai
Esant ilgalaikei nemigai ir nervų sistemos išsekimui, itin greitą poveikį turi apynių ekstraktai, kurie vartojami prieš miegą. Apynių spurgai nuo seno naudojami kaip nervus raminanti ir migdanti priemonė. Preparatai iš apynių atpalaiduoja lygiuosius raumenis, padeda subalansuoti nuotaikos svyravimus, gerina virškinimą. Jie dažnai derinami su valerijonu – toks derinys veikia daug efektyviau nei vien apyniai.
Pipirmėtė liaudies medicinoje žinoma dėl gydomojo poveikio streso sukeltoms ligoms. Ji padeda esant nerimui, isterijai, nemigai, apetito stokai, sutrikus virškinimui ar kamuojant skausmams. Pipirmėtės ekstraktai veikia šiek tiek slopinančiai, ramina centrinę nervų sistemą ir sukelia apsnūdimą.
Nemigai ar padidėjusiam nervingumui gydyti vartojamas šių vaistažolių derinys, pridedant jau minėtą sukatžolę bei valerijoną. Šis mišinys pasižymi stipriu sinerginiu poveikiu nervų sistemai. Specialiai atrinkti augalai sustiprina vienas kito gydomąjį poveikį, todėl kartu veikia efektyviau nei pavieniui. Valerijonas – vienas svarbiausių augalų nervų sistemos ligoms gydyti, sukatžolė – ramina, lėtina širdies ritmą, mažina kraujo spaudimą, apynys – ramina nervus, padeda užmigti, pipirmėtė ramina ir padeda atsipalaiduoti. Visi kartu jie yra nepakeičiama pagalba išsekusiai nervų sistemai.
Esant staigiam susijaudinimui, vienas valerijonas gali efektyviai nuraminti nervų sistemą. Tačiau jaučiant nuolatinį nerimą, ilgas vieno valerijono vartojimas gali privesti iki visiškos apatijos, todėl saugiau vartoti minėtų augalų mišinį.
Virškinimui – pelynas ir šunvyšnė
Sutrikęs virškinimas, apetito stoka, sunkumas skrandyje ar pilvo pūtimas įspėja apie tulžies problemas. Akmenys tulžies pūslėje, lėtinis uždegimas ir kiti tulžies funkcijų sutrikimai gydomi karčiuoju kiečiu, kitaip vadinamu pelynu. Kartus jo skonis stimuliuoja organizmo gyvybines jėgas, valo organizmą, todėl gerina apetitą ir virškinimą, šalina spazmus, stabdo viduriavimą.
Stipriomis virškinimo sistemą gydančiomis savybėmis pasižymi ir šunvyšnė. Ji tinkama sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis, inkstų ligomis ar tulžies akmenlige. Šunvyšnės veikliosios medžiagos pasižymi skausmą malšinančiomis, liaukų sekreciją slopinančiomis, skrandžio rūgštingumą mažinančiomis savybėmis.
Apsinuodijus ar kai virškinime vyksta puvimo, rūgimo procesai, pelynas yra labai naudingas – jis veikia antibakteriškai, sutraukia drėgmę ir padeda atstatyti virškinimo funkcijas. Tačiau ilgai vartojamas vienas pelynas gali sumažinti organizmo sekreciją ir drėgmę, kuri reikalinga tinkamam virškinimui ir žarnyno veiklai. Todėl pelyną tikslingiausia vartoti esant ūmiems, trumpalaikiams virškinimo sutrikimams.
Pelynas pasižymi išskirtiniu aromatu ir labai kartoku skoniu – jis laikomas karčiausiu augalu pasaulyje. Dėl savo kartumo, rekomenduojama jį maišyti su pipirmėte, kuri pagerina skonį ir padaro arbatą malonesnę. Pelynas ir šunvyšnė, kartu su pipirmėte bei visiems augalų deriniams tinkančiu valerijonu, yra nepakeičiama pagalba sutrikus virškinamajam traktui – esant žarnyno ir tulžies takų spazmams, blogam apetitui ar vidurių pūtimui. Kiekvienas augalas veikia tam tikrą simptomą, o kartu jie užtikrina efektyvų ir visapusišką poveikį žmogaus savijautai.
Augalinė terapija – natūralus būdas sau padėti
Šiuos augalus galima rinkti patiems, džiovinti bei ruošti arbatą ar nuovirus. Neturintiems galimybės patiems pasirūpinti augalais, rinkoje siūloma daug įvairių maisto papildų ir preparatų – tablečių, kapsulių, tepalų ar tinktūrų pavidalu, todėl kiekvienas žmogus gali rasti sau tinkamiausią vartojimo formą.
Svarbu išskirti, kad tam tikrą laiką vaistingąsias žoleles laikant spirito tirpale, jos daug efektyviau atiduoda savo naudingąsias savybes, kas leidžia daug greičiau pajausti teigiamą poveikį širdžiai, kraujagyslėms, nervinei sistemai bei virškinimui, nes dalis veikliųjų medžiagų pasisavinamos iš karto per burnos gleivinę – nereikia laukti, kol organizmas jas suvirškins ir pasisavins.
Žolelių ištraukos spirite yra vadinamos žolelių tinktūromis. Tai ne tik seniausias augalinės terapijos būdas, bet ir pripažintas saugiu bei veiksmingu augaliniu vaistu. Tinktūros nedirgina skrandžio gleivinės, yra saugios kepenims bei inkstams, o svarbiausia – jose yra etanolio, kuris lemia augalų veikliųjų medžiagų įsisavinimą. Baimintis dėl etanolio kiekio nereikia – jo tinktūrose yra mažiau negu natūraliai pasigamina žmogaus organizme.
Svarbu nepamiršti, kad augalus sudaro aktyvūs biologiniai junginiai, todėl, siekiant išvengti negalavimų ar šalutinio poveikio, augalinius preparatus būtina vartoti atsakingai.
Šaltinį rasite čia: https://www.visisveiki.lt/.
