„7bet-NKL“ savaitės MVP įvertinimą gavęs Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ puolėjas Aurelijus Pukelis užbaigė 3×3 sezoną ir dabar gali koncentruotis tik į Nacionalinės krepšinio lygos batalijas.
Praėjusią savaitę 28-erių šilališkis surengė žvėriškus pasirodymus tiek rungtynėse su Kauno „Žalgiriu-2“, tiek su Vilniaus „Steku“. Atitinkamai surinko 32 ir 35 naudingumo balus, o mače su žalgiriečiais pasiekė asmeninį sezono rezultatyvumo rekordą (30 tšk.).
Šiuo metu marijampoliečiai fiksuoja devynių pergalių seriją ir rikiuojasi pirmoje turnyrinės lentelės vietoje.
Tinklalapiui nklyga.lt A. Pukelis papasakojo apie skaudžiai pasibaigusį sezoną su „Gulbele“, darbą su Tomu Gaidamavičiumi, naujoko Aido Kavaliausko įsiliejimą bei šį sezoną labiausiai stebinančias „7bet-NKL“ komandas.
– Pusantro mėnesio dirbate su nauju treneriu Tomu Gaidamavičiumi. Kiek jo treniravimo stilius skiriasi nuo Mariaus Kiltinavičiaus?
– Apie trenerį tik geriausi atsiliepimai ir žodžiai. Treneris stengiasi išnaudoti kiekvieno žaidėjo stipriąsias puses. Mano vaidmuo komandoje nepasikeitė, bet gal naujas treneris šiek tiek akcentuoja kitus dalykus ir žiūri į mano žaidimą iš kitos perspektyvos. Viskas gerai, gal trenerio debiutą šiek tiek sudeginome rungtynėse su „Telšiais“, bet treneris dar nebuvo įdiegęs sistemos. Dabar klostosi viskas gerai, toliau dirbame ir treniruojamės.
– Prie komandos neseniai prisijungė Aidas Kavaliauskas. Kaip jam sekasi įsilieti į kolektyvą ir jums asmeniškai su juo atrasti bendrą kalbą aikštėje?
– Aidas – tikrai geras žaidėjas. Treneris iš jo reikalauja aštrumo ir greičio. Su kiekvienu žaidėju komandoje palaikau gerus santykius, o tas atsispindi ir aikštelėje. Nėra taip, kad su vienu komandos draugu sutariame geriau, o su kitu blogiau.
Marijampolės Sūduva-Mantinga / Tvarkaraštis
Marijampolės Sūduva-Mantinga
Vilniaus Stekas
Vilkaviškio Perlas
Klaipėdos Neptūnas-Akvaservis
Vilniaus Rytas-2
Vytis-VDU– Praėjusią savaitę laimėjote prieš tiesioginį turnyrinės lentelės oponentą Kauno „Žalgirį-2“, pats sužaidėte sėkmingas rungtynes ir komanda pakilo į pirmąją turnyrinės lentelės vietą. Kiek svarbi klubui buvo ši pergalė?
– Vis dar vyksta reguliarusis sezonas, tai buvo antrojo rato rungtynės. Smagu laimėti, bet mums dabar yra svarbiausia gerinti savo žaidimą. Kiekvienose rungtynėse norime žengti žingsnį į priekį. Žiūrėsime, kaip bus, bet į turnyrinę lentelę dar nesižvalgome. Šių rungtynių pradžia man buvo blanki, nes greitai susirinkau pražangų. Vienas kitas palaikymas, teisėjai sušvilpė ir išsiėmiau save iš rungtynių. Tačiau pabaigoje įkrito keletas metimų ir apsigynėme. Paskui realiai žaidėme su Motiejumi Krivu vienas prieš vieną.
– Su M. Krivu stumdotės nebe pirmą sezoną. Kiek šis jaunuolis patobulėjo jūsų akimis?
– Vaikinas kiekvienais metais tikrai deda žingsnį į priekį. Jau praeitais metais žaidė neblogai, o jis vis dar yra jaunas žaidėjas ir jo kūnas bėgant metams tvirtės. Manau, kad ateityje jis bus rimta jėga ir ateityje turėtų žaisti pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje. Čia mano prognozė, bet viskas priklausys nuo jo pačio.
– Praėjusios savaitės pergalingose rungtynėse su „Steku“ Viktors Iljins bloku išgelbėjo jūsų komandą nuo pratęsimo. Kaip vieninteliam komandos legionieriui apskritai sekasi lietuviškame branduolyje?
– Viskas su juo gerai. Jis jau po truputį baigia išmokti lietuvių kalbą (juokiasi). Manau, kad didelis kūnas – pagrindinis jo privalumas. Aišku, jis turi minusų, kuriuos varžovai išnaudoja ir per jį atakuoja. Jis – didelis žmogus, tad jo rankos ir išgelbėjo mus nuo pratęsimo. O pratęsime jau niekas nežino, kaip ten būtų buvę.
– Tapote gruodžio mėnesio MVP, o praėjusią savaitę ir savaitės MVP. Jau eilę metų sulaukiate šių pripažinimų, ar vis dar po įvertinimų sulaukiate sveikinimų iš pažįstamų ar šeimos?
– Nežinau, tie sveikinimai galbūt jau… Nesivaikau MVP titulų, tiesiog norisi gerinti savo žaidimą, labiau suprasti trenerio filosofiją ir derinius. Šiuo metu tie MVP titulai – antraeiliai dalykai.
– Pasaulinio turo 3×3 turnyre Honkonge su „Gulbele“ iškovojote 3×3 pirmąją vietą. Kokią patirtį parsivežėte iš šio turnyro?
– Paskutinį sykį „Master“ turnyrą laimėjome 2019 metais Kanadoje, todėl labai smagu po trejų metų pertraukos vėl triumfuoti tokiame turnyre. Pavadinčiau tai neeiliniu įvykiu, nes ne kiekvieną kartą pavyksta laimėti šį turnyrą. Jame žaidžia tikrai stiprios komandos, kurios yra elitiniame reitinge. Buvo sunku, bet tada grįžome su geromis nuotaikomis ir emocijomis bei toliau treniravomės su Marijampolės komanda. Nebuvo daug laiko apie tai pagalvoti.
– Tikriausiai neturėjote laiko ir atšvęsti šio laimėjimo?
– Neturėjome laiko, nes turėjome ankstyvą skrydį. Nieko neaplankėme toje šalyje, nes pasibaigė turnyras, susikrovėme daiktus ir vykome į Marijampolę. Anksčiau gal to laiko būdavo daugiau, bet dabar reikia grįžti kuo skubiau. Vyksta 5×5 sezonas, todėl tenka skubėti į klubinį krepšinį.
– Vėliau dalyvavote 3×3 sezono uždarymo turnyre. Kaip pasisekė jame?
– Nepasisekė, manau, kad tai buvo mums pats blogiausias turnyras. Jau buvau pamiršęs ir dabar skaudu prisiminti. Vienoje grupėje patekome su belgais ir šveicarais. Tai finalinis turnyras, todėl šiame turnyre favoritų nėra, tačiau pagal reitingą belgai – pirmi, mes – antri, o šveicarai – treti. Pirmosiose rungtynėse su belgais paskutiniu metimu iškovojome pergalę, o antrosiose rungtynėse šveicarai prieš mus turėjo laimėti tam tikra persvara.
Atrodo, kad išėjome į aikštelę degančiomis akimis, bet šveicarai tritaškius per rankas sumetė tokiu procentu, kokių tikrai nepakartotų kitame mače. Sušveitė viską per rankas, su pražangomis ir nuo lentos. Dėl to pralaimėjome tokiu skirtumu, kuriuo negalėjome pralaimėti, ir galiausiai grupėje likome treti bei neišėjome iš grupių etapo.
– Paskutinis turnyras skaudus, bet kaip įvertintumėte visą praėjusį 3×3 sezoną?
– Buvo ir gerų atkarpų, ir duobelių, kai nuvažiuoji į turnyrą ir neišeini iš grupės. Atrodo, kad išeini į aikštelę ir jautiesi gerai, bet porą atakų neapsigini ir tau turnyras yra baigtas. Manau, kad ypač sezono startas buvo gana neblogas. Vėliau turėjome duobę, per kurią net rankos nusviro. Bet rudenį laimėjome „Master“ ir „Challenger“ turnyrus, kurie davė pasitikėjimo ir pakilimo jausmą. Galima pavadinti, kad sezonas – vienas iš geresnių.
– Sugrįžtant prie „7bet-NKL“, greitai baigsis antrasis čempionato ratas. Kurios iš komandų iki šiol jus labiausiai stebina savo žaidimu ar turnyrinės lentelės vieta?
– Neseniai žaidėme su Vilkaviškio komanda, kurios sudėtis atrodo visai nebloga, bet turnyrinėje lentelėje jie yra treti nuo galo. Tai neatspindi jų pajėgumo. Ta pati Joniškio ekipa demonstruoja gerą žaidimą, ypač namuose. „Telšiai“ pralaimėjo prieš juos, o mes laimėjome vos keliais taškais.
Šiemet ir Joniškis rodo gerus rezultatus. Šakių jaunimas irgi rikiuojasi geroje pozicijoje. Ko gero, treneris Erikas Kučiauskas jau maksimaliai išnaudoja Augustiną Mikštą, kuris šį sezoną žaidžia puikiai. Taip pat Kauno r. „Atletas“ buvo įkritęs į duobę – patyrė eilę pralaimėjimų, tačiau dabar atsigauna.
– Kas šiuo metu jus džiugina ir neramina galvojant apie Marijampolės ekipą?
– Džiugina tai, kad pavyksta laimėti, nors turime daug įtemptų rungtynių. Kartais net turime vytis varžovus, bet pabaigoje susikoncentruojame ir pavyksta laimėti.
Neramina galbūt tai, kad šlubuoja mūsų pataikymo procentas ir klaidos. Bet tai pataisomi dalykai, todėl turime toliau dirbti treniruotėse, arti parketą ir tobulėti.
