Noras ir drąsa viešai išsakyti savo tiesą yra pilietiškumo apraiška. Demokratinėje visuomenėje visi turime teisę laisvai reikšti savo mintis, požiūrį vienu ar kitu klausimu, bet turėtume žinoti, kad demokratija turi ir egzituojančias ribas, kai kartu su savo tiesos sakymu yra ir atsakomybė už tą tiesą.
Pastaruoju metu viename rajono laikraštyje skelbiama sunkiai suvokiama pozicija, redakcijai neprisiimant atsakomybės už skleidžiamą turinį. Retoriškai klausiu – gal taip provokuojama rajono vadovybė nuolat atsakinėti į šališką ir faktų neatitinkančią informaciją ar aiškintis rajono visuomenei atsakomaisiais, iš savivaldybės biudžeto apmokamais straipsniais? Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktas nurodo, kad „viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.“ Nesinori tikėti, kad laikraščio savininkai pasiruošę užleisti savo leidinio puslapius tekstams, kurie prilygsta primityviam politikavimui. Tuomet užtektų perspausdinti socialiniuose tinkluose skleidžiamus įrašus, bet kur tuomet dingsta tikroji žurnalistika?
Minėtame įstatyme taip pat sakoma, jog „viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus“. Mero raštu išdėstytą poziciją priimant spausdinti kaip užsakomąjį straipsnį, jį apmokant iš savivaldybės biudžeto, o politinių oponentų straipsnius net du iš eilės dedant be jokio mokesčio, verčia galvoti, kad spaudos rankomis galimai vykdoma aktyvi, šališka ir tenkinanti grupinius politinius interesus kampanija.
Manau, kad mūsų visuomenė yra pakankamai subrendusi, kad atskirtų pelus nuo grūdų, tačiau pati redakcijos pozicija nėra garbinga ir neprisideda prie pilietinio visuomenės augimo ir abipusio pasitikėjimo stiprinimo.
Savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis
