Andrius Vyšniauskas
Marijampolės savivaldybės tarybos narys
Šis pirmadienis Marijampolei buvo ypač svarbi diena, nes mokytojai pradėjo streiką, o savivaldybės taryba tvirtino 2016 m. biudžetą. Visą rytą praleidau bendraudamas su streikuojančiais mokytojais Sūduvos ir Rygiškių Jono gimnazijose.
Tiek susipažinęs su mūsų partijos analitine medžiaga ir pabendravęs su streikuojančiais mokytojais, galiu drąsiai teigti, kad streikuojantys mokytojai yra teisūs. Todėl streiką palaikau ir noriu pasidalinti keliomis įžvalgomis, kurias ir išsakiau mokytojams, apie galimybes jų algų didinimui.
Štai per visokias šventes ir atmintinas dienas nuolat girdime politikus iš aukštųjų valdžios koridorių kalbant, kad mokytojas yra vertybė. Kad mokytojo profesija pati svarbiausia ir nuo mokytojo priklauso viskas. Iš tikrųjų taip ir yra. Mokytojai yra ypač svarbi mūsų visuomenės dalis. Būtent jie labiausiai ir pirmiausiai prisideda prie mūsų visų klestinčios ateities kūrimo. Bet jeigu mokytojas yra toks svarbus, kodėl mokytojo profesijos prestižas nėra įtvirtinamas ir bent šiek tiek didesne alga? Kodėl Lietuvos mokytojų algos yra vienos žemiausių Europoje?
Po susitikimų su streikuojančiais mokytojais atsakymus radau – stinga politinės valios. Politinės valios stygius ir baimė imtis reikalingų reformų priveda prie tokių situacijų, kokias matome dabar. Kai į tai įsipina valdžios bejėgiškumas ir desperacija – šalia puokštės visų problemų dar turime ir Premjerą, kuris mokytojų profsąjungų lyderius išvadina Rusijos agentais. Gėda, graudu, apgailėtina…
Bet visgi, ką daryti, jog mokytojų algos būtų didesnės? Atsakymas yra dešinėje. Štai, ką mes siūlome:
1) nustatyti, kad dabartinis vidurinio ugdymo pedagogų atlyginimų fondas nebus mažinamas žemiau esamos ribos net ir natūraliai mažėjant pedagogų skaičiui;
2) įvesti mokytojų atlyginimų indeksavimą pagal vidutinio šalies atlyginimo dydį.
Šie sprendimai leistų algas didinti be streikų, be darbo sutrikdymo ir politikų įsikišimo. Šalia to reikia įvesti prievolę direktoriams teisingiau paskirstyti darbo krūvius savo mokytojams (tam reikia direktoriaus algą susieti su jo mokytojų algų vidurkiu), mažinti mokyklų administracijas, optimizuoti Švietimo ir mokslo ministerijos struktūrą atsisakant dalies tiesiogiai su ugdymu nesusijusių įstaigų paslaugų.
Taip pat keliu ir pačių savivaldybių atsakomybės klausimą. Pavyzdys iš šių streiko dienų: Marijampolės savivaldybės administracija yra oficialusis savivaldybės mokyklų steigėjas, todėl būtent administracija nustato, ar streiko metu mokytojams mokėti algas, ar ne. Tai nereikalauja kažkokių papildomų išlaidų, nes streiko valandos vis vien jau yra suplanuotos savivaldybės švietimo biudžete. Todėl kompensavimas mokytojams, kurie streikuoja, yra ne finansų, o tik principo ir politinės valios klausimas.
Tai ar Marijampolės valdžia palaiko mokytojų reikalavimą turėti didesnes algas, ar ne? Gal Marijampolės socialdemokratai kaip tik mano, jog dabartinės, žemiausios Europoje mokytojų algos yra gėris? Šiuos klausimus uždaviau savivaldybės tarybos posėdžio metu merui Vidmantui Braziui. Jo atsakymas buvo lakoniškas, cituoju: „…nenorim, nenorim, užrašyk, kad nenorim…“. Tad tą tenka ir užrašyti – Marijampolės socialdemokratai nenori, kad mokytojams algos būtų didinamos.
Grįžkime prie biudžeto. Jo svarstymas buvo įtemptas ir emocingas. Pirmą kartą per šiuos darbo taryboje metus susidūriau su noru cenzūruoti, užčiaupti ir neleisti pasakyti opozicijos nuomonės. Todėl žemiau pateikiu visą savo kalbą, kurią norėjau pasakyti, bet pavyko tik dalį.
Apie biudžetą rašiau ir pateikiau savo pasiūlymus. Ne į eterį iš valdžios buvo pasakyta – neteikit jokių pasiūlymų, nes vis vien viską atmes. Štai toks požiūris. Bet pavyko bent jau pasiekti, kad yra aiškus tarybos įsipareigojimas biudžeto perskirstymo metu skirti papildomus 100 tūkst. EUR daugiabučių namų kiemų tvarkymui. Tas yra džiugu.
O daugiau apie patį biudžetą ir valdančiųjų elgesį šiek tiek emocingoje, bet esmę atspindinčioje kalboje, kurią beveik visą pavyko pasakyti posėdžio metu:
Mieli kolegos, leiskite jūsų paklausti: ar turi šis biudžetas kokią nors didesnę prasmę nei vien tik ramiai išgyventi dar vienus metus? Ar šiame biudžete yra kas nors, dėl ko jį gyventojai atsimins dar daugelį metų į priekį? Ar šiame biudžete numatytas koks nors bent vienas labai rimtas darbas, kuris reikštų rimtą žmonių gyvenimo pagerėjimą per 2016-uosius metus?
Ar nebus taip, kad šį biudžetą prisiminsime tik vienu aspektu – kad tai bus pirmasis biudžetas per daugelį metų, kai pajamos bus suplanuotos ypatingai netiksliai? Ar tai nebus biudžetas, kurio dėka regėsime didžiulius nesąžiningai suplanuotus biudžeto perviršius ir prieš rinkimus kolegas iš kairės už tuos perviršinius pinigus eilinį kartą dalinant televizorius, šaldytuvus ir kitas „nekaltas“ dovanėles rinkėjams? Klausimai retoriniai, galite į juos neatsakyti, nes manau, visi puikiai suprantame, jog šis biudžetas mažų mažiausiai yra nesąžiningas ir neteisingas.
O jeigu norėtumėme jį padaryti teisingesniu – esu pateikęs pluoštą pasiūlymų, kuriais siūlau didinti finansavimą gatvių ir daugiabučių namų kiemų tvarkymui, padėti žmonėms spręsti problemas, kurios gimsta daugiabučių namų renovacijos procese, pradėti rimtai, o ne tik žodžiais, remti smulkų ir vidutinį verslą bei, galiausiai, kultūrą iškelti į pirmąsias mūsų tarybos veiklos gretas.
Kaip pastebėjo vienas komentatorius diskusijoje apie šį biudžetą, šiais laikais jau žymiai paprasčiau surašyti, kurių gatvių Marijampolėje nereikia taisyti, nei suplanuoti tas, kurių remontas – būtinybė. Nes tvarkytinų gatvių per visą savivaldybę susidarytų didžioji dauguma. Ir kalbu aš ne tik apie miesto gatves. Pasižiūrėkite į Liucinavo kaimo gatves – BAISU. Kūlokų kaimas, Liudvinavo seniūnija – mere, pravažiuokite šio kaimo gatvėmis savo prabangiu automobiliu. Tikrai suprasite, kuo gyvena šio kaimo žmonės kasdien. O kur dar gausybė klaidų Marių gatvėje… Tai tik keli pavyzdžiai, kurie įrodo, kad nebegalima ignoruoti labai blogos gatvių situacijos mūsų savivaldybėje. Rinkimai baigėsi, imkimės darbų jau šiandien.
Lygiai taip pat opi daugiabučių namų kiemų problema. Duobė ant duobės. Skirkime papildomų lėšų.
Galiausiai, kultūriniai mūsų miesto gyvenimo dalykai. Man jie rūpi, nes kultūra atspindi mūsų visų dvasinę būklę. Štai 2018 metais būsime Lietuvos kultūros sostinė. Kodėl šiam projektui nesiruošiame jau šiandien? Kodėl mieste nevyksta diskusija dėl būsimos renginių programos? Kodėl nesudaryta nepriklausoma komisija projekto pasirengimui? Siūlau išjudėti šioje srityje iš akivaizdaus mirties taško jau šiandien biudžete numatant atskirą eilutę pasirengimui kultūros sostinės projektui. Klausite, ką šiame pasirengime turime padaryti? Turime diskutuoti ir kalbėtis apie būsimą programą, o gal net ir pradėti tokius naujus projektus kaip Marijampolės kultūros premijos įsteigimas. Kartą per metus pagerbkime iškiliausią ir labiausiai miesto kultūriniam gyvenimui atsidavusį menininką ar menininkę. Nuolat girdžiu skundą iš kultūrininkų bendruomenės, kad štai savivaldybės administracijos darbuotojai apdovanojami vos ne kiekvienos reikšmingesnės datos proga, o kultūros sritis likusi kaip ta podukra. Keiskime šią nenormalią situaciją.
O pinigų yra. Pradedant valdžios sluoksniuose jau suplanuotu biudžeto perviršiu ir baigiant galimybėmis optimizuoti išlaidas administracijai, tarybai, neefektyviai veikiančioms įstaigoms ar funkcijoms, kurių didesnės prasmės reikia su žiburiu ieškoti. Tai ir siūlau padaryti.
Siūlau nesnausti. Imtis rimtų darbų, nes Marijampolei reikalingas rimtas proveržis.
