Spalio 6-ąją prisiekė naujoji Marijampolės sav. merė Irena Lunskienė. Nauja merė, nauji vėjai ir permainos. Savivaldybės administracijos direktorius S.Valančius savo noru paliko pareigas. Naujasis administracijos vadovas Karolis Padolskis, sėkmingai kylantis karjeros laiptais socialdemokratas. Teisės aktų numatyta tvarka savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Atėjus šioms permainoms portalas www.suduvosgidas.lt spalio 9 d. paskelbė apklausą – Kuris Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius, Jūsų nuomone, dirbo ar dirbs geriausiai?
Šiandieną, po beveik mėnesio laiko trukusios apklausos, skelbiame rezultatus:
- Paulius Uleckas – 36,36 proc. balsavusiųjų
- Karolis Padolskis – 23,97 proc. balsavusiųjų
- Sigitas Valančius – 21,49 proc. balsavusiųjų
- Valdas Tumelis – 9,92 proc. balsavusiųjų
- Metas Ražinskas – 6,61 proc. balsavusiųjų
- Vidas Pielikis – 1,65 proc. balsavusiųjų
Didžiausia dalis visų balsavusiųjų palaikė gerb. Paulių Ulecką. Skelbiame trumpą interviu su apklausos nugalėtoju, klausdami apie jo vadovavimo laikotarpio ypatumus :
Kuo ypatingas ar išsikirtinis buvo laikotarpis, kuomet ėjote Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas?
Kuo ilgiau gyveni, kuo daugiau knygų perskaitai, pažįsti žmonių ir papročių tuo aiškiau suvoki senas, klasikines tiesas – pasaulis evoliucionuoja spiralėmis, įvykiai kartojasi. Keičiasi technologijos, priemonės, formos, o visos kitos naujienos ir „modernizmai“ tai viso labo prisiminta tai kas buvo pamiršta. Blogis ir gėris, pasiaukojimas ir godumas, pareiga ir imitacijos lydi civilizaciją raidą kiekvieną dieną per visus laikus. Tas pat sakytina ir apie Lietuvos politinius išgyvenimus ir apie mano kartos didžiausią virsmą (kol kas) – Sąjūdį ir laikmetį po jo. Dešimtmetis nuo 1985 iki 1995 buvo pilnas pokyčių. Tuo metu formaliai iširo didžiulis komunistinis konglomeratas – SSSR, Europoje susikūrė (atsikūrė) naujos valstybės kai kam užgimė naujos viltys, nauji lūkesčiai, kai kas nusprendė laikytis iki galo ir daugybė iššūkių visiems. Kūrėsi verslai, buvo grobstomas valstybės turtas, susikūrė naujos organizuotos struktūros, reketas, žudynės, kontrabanda, prekyba žmonėmis, tam tikros pastangos ginti piliečius, žiauri emigracija, globalizacija, vertybių devalvacija ir perkainavimas ir daugybė reiškinių bei procesų, kurių mūsų visuomenė anksčiau nepažino. Taip pat ir atskirų individų didvyriškos pastangos ugdyti ir puoselėti tautiškumą, saugoti kultūros paveldą, kalbą, tradicijas, papročius, menus, iš naujo atrasti save ir savo šalį Europoje ir pasaulyje. Neadekvatūs procesai. Egzistuoja daugybė teorijų ir dar daugiau požiūrių (ypač dabar, vertinant praeities faktus iš laiko perspektyvos) apie tai kas vyko Lietuvoje, savivaldybėse, viešajame gyvenime. Yra ir vienas kitas daugiau ar mažiau argumentuotas vertinimas apie to laikmečio įvykius, dar mažiau analitinių straipsnių, o ką ir bekalbėti apie monografijas kuriose būtų atskleidžiamos tų reiškinių ištakos, priežastys, planuotojai, rezultatai. Mums tai aprašyti neužtektų ir kelių dešimčių laikraščių, o ką ir bekalbėti apie straipsnelį. Todėl čia ir dabar verta kalbėti tik apie viešąją politiką ir viešąjį administravimą savivaldoje to laikmečio fone.Mano minimas 1985 – 1995 laikotarpis išskirtinis tuo, kad Kremliui paskelbus perestroiką (persitvarkymą) tas persitvarkymas komunistinės valdžios buvo vykdomas ir Lietuvoje. Vėliau jis išaugo į Persitvarkymo sąjūdį, o dar vėliau vadintas tik Sąjūdžiu. Keitėsi pavadinimai, bet ne prigimtis ir ne žmonės.
1995 metai Lietuvoje buvo svarbūs tuo, kad tais metais baigėsi pirmųjų savivaldybių tarybų kadencija po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ir įvyko antrieji savivaldos rinkimai. Pirmieji penkeri metai savivaldoje, mano nuomone, buvo šiek tiek modernizuotų vykdomųjų komitetų metai. Nuo 1995 metų prasidėjo kitas savivaldos etapas. 1995m. pasirodė Valdininkų įstatymas, kuris 1999 metais pavirto Valstybės tarnybos įstatymu. Valdininkų įstatymo neliko kaip ir pačių valdininkų, o vietoje jų atsirado valstybės tarnautojai. Tai buvo grindžiama tuo, kad valdininko sąvoka yra atgyvena savyje įkūnijanti blogąją biurokratiją, valdantis ir nurodinėjantis subjektas -„činovnikas“, o Lietuvai reikia žmonėms tarnaujančių tarnautojų. Logiška. Tačiau nuo aukščiausio lygio politikų iki žiniasklaidos atstovų ir kitų viešų kalbėtojų valstybės tarnautojai ir šiomis dienomis dažniausiai vadinami valdininkais…. Aš tai vertinu kaip patyčias, nemokšiškumą, tarnautojų žeminimą. Gėda, nemandagu ir negražu. 1995 metais buvo įsteigta ir savivaldybės administracijos vadovo – administratoriaus pareigybė. Ji buvo panaikinta po 2002 m. gruodį vykusių eilinių savivaldos rinkimų, o nuo2003 metų įsigaliojo, kaip aiškino aiškintojai, „visai kita iš esmės“ pareigybė – administracijos direktorius, nors pasikeitimas buvo tik toks, kad direktorius formaliai tapo atsakingu už visos savivaldybės finansinius išteklius tuo „palengvindamas“ mero formalią atsakomybę. Beje, jeigu bandysite pasidomėti kaip vyko pirmieji po Nepriklausomybės atkūrimo savivaldos rinkimai, kas juose dalyvavo ir panašiai tai VRK (Vyriausioji rinkimų komisija) tinklalapyje jų nerasite …. ko gero jų ir nebuvo, juk nėra jokios informacijos. Tai graži „dovana“ valstybės 100-mečiui. Apie tai esu sakęs ir rašęs ko ne visiems „įtakingiems“ veikėjams – nulis dėmesio. Beje, tame tinklalapyje nieko nerasite ir apie Aukščiausiąją tarybą paskelbusią mūsų Nepriklausomybės atkūrimą. Tad politinėms spekuliacijoms erdvės daugiau nei reikia. Laikmetis tokioms spekuliacijoms tinkamas. Reikia tik sulaukti kokios nors „nepriklausomos rašytojos“ straipsnelio, o po to ir atitinkamo „kongreso“ pareiškimo paaiškinančio jog tie kas nepadarė pirmo žingsnio ….. niekur nenuėjo, o kas toliau galima bandyti nuspėti ….
Taigi, aš dirbau Marijampolės miesto savivaldybės administratoriumi nuo šios pareigybės įsteigimo 1995 m. iki jos panaikinimo 2003 metų vasario pabaigoje. Tai buvo laikmetis kai buvo kuriama valstybės tarnybos ir savivaldos koncepcija, ieškoma sprendimų kas ir už ką turi atsakyti, kam ir kokias galias suteikti. Kas buvo daroma valstybės lygmenyje ? Kiekvienas gali vertinti pasiekimus ir praradimus. Galima spėlioti ir lyginti su asmenine patirtimi. Turiu nuomonę apie tai, bet apie tai kitą kartą. Daugiau mačiau kaip atrodo savivalda ir viešasis administravimas pačiose savivaldybėse. Gana dažnai vykdavo Lietuvos savivaldybių administratorių pasitarimai buvo minčių sukurti šios profesijos atstovų asociaciją. Tačiau nieko neįvyko. Rimtai besidominčių savivaldos problemomis kolegų buvo gal 4-5 žmonės iš šešių dešimčių. Jau pačioje pradžioje buvo svarbiau kas tave paskyrė, kas už tavęs stovi nei ką tu žinai, ką siūlai, kaip darai. Dar 1990 m.tuoj po Nepriklausomybės atkūrimo, viename sąjūdžio susirinkimų pasakiau – sąjūdis baigėsi, dabar ateina partijų ir modernaus valstybės valdymo metas. Kaip dažnai būna – savam krašte pranašu nelengva tapti. Į valstybės tarnybą iš Marijampolės sąjūdžio tarybos pasukome dviese, o netrukus likau vienas. Kiti liko gyventi svajonėse. Dar ir dabar formaliai egzistuoja Sąjūdžio organizacija …. Vis mintimis sugrįžtu atgal, į sąjūdžio mitingų laikus. Tada sakiau ir kiti sakė – išlikome, išsaugojome tautos stuburą su visomis stiprybėmis, garbėmis ir galimybėmis. Deja. Visa tai liko stribų sušaudyta, ištremta, išgąsdinta, primeluota, užmaskuota skundais ir pragerta, gal iš nevilties … Gal tai ir yra pasekmė, kad Lietuva beveik visose gyvenimo srityse tvirtai stovi gale visų Europos reitingų ir statistikų. Labai apmaudu. Man dėl to labai apmaudu.
Dar 1988 m. buvau pakviestas į grupės, siekusios atkurti Lietuvos krikščionių demokratų partiją (LKDP) gretas. 1989 m. įkūriau LKDP skyrių Marijampolėje ir ligi 2000 metų buvau jo pirmininku bei LKDP Tarybos nariu. Vėliau gyvenimo bangos nunešė į liberalesnius vandenis, nors šiandien nepriklausau jokiai politinei partijai, bet mano pirmasis pasirinkimas man išlieka labai artimas. Nesidairydamas į nepalankią aplinką pasakiau sau – būsiu jėzuitas t.y. tas kuris lavindamas save lavina kitus, kuris išdalina kitiems tai ką surenka kitur. Važiavau į visus įmanomus seminarus, konferencijas, užsienį. Norėjau pamatyti ir suprasti kodėl ir kaip vakarai pasiekė nepalyginamai daugiau nei išvystytas socializmas. Tas dvasines, kultūrines ir administracines „lauktuves“ stengiausi diegti į mūsų savivaldybės administracijos gyvenimą. Parengiau vieną pirmųjų Lietuvoje Marijampolės savivaldybės etikos kodeksą, mano iniciatyva ir siūlymu buvo įsteigti planavimo, investicijų, ryšių su visuomene ir užsieniu padaliniai ir pareigybės, pradėtas vykdyti metodiškas personalo mokymas. Inicijavau unikalų Lietuvoje Smulkaus ir vidutinio verslo finansinio rėmimo projektą. Vėliau šią patirtį sėkmingai pritaikė ir kitos šalies savivaldybės. Mano inicijuota ir modernizuota savivaldybės ryšių sistema bei sėkmingai įvykdyta administracijos kompiuterizavimo programa įgalino padėti pagrindus E-valdžios projekto įgyvendinimui. Manau, kad svariai prisidėjau, kad 2003 m. pradžioje Marijampolės savivaldybės administracija pirmavo tarp Lietuvos savivaldybių pagal naudojamų kompiuterių ir kompiuterių programų kiekį, jos interneto tinklalapis Lietuvos savivaldybių asociacijos 2003m. duomenimis, buvo geriausias tarp Lietuvos savivaldybių. Marijampolės savivaldybėje įdiegiau efektyvią nevyriausybinių organizacijų ir vietos valdžios bendradarbiavimo sistemą. 2000m. – 2002m. organizavau, unikalaus ne tik tarp Lietuvos savivaldybių, projekto, kuriuo siekiama parengti pirmąjį Marijampolės savivaldybės strateginį planą, integruojant subalansuotos (tvarios) plėtros bei visuotinės kokybės vadybos principus, o jų įgyvendinimui ir priežiūrai įdiegti administracijos Kokybės vadybos sistemą atitinkančią tarptautinį standartą ISO-9000. Šis projektas buvo įtrauktas į geriausių pasaulio savivaldybių vystymo pavyzdžių sąvadą ir pristatytas 2002m. Johanesburgo konferencijoje (deja Marijampolės politikų nesudomino). Įkūriau Marijampolės savivaldybės (savivaldos) muziejų ( 2005m. sunaikintas). Inicijavau Geografinių informacinių sistemų (GIS) padalinio įsteigimą savivaldybės administracijoje.1999 –2000 m. vykdant administracinę – teritorinę reformą Lietuvoje, t.y. jungiant Marijampolės miesto ir rajono savivaldybes, buvo paskirtas organizuoti Marijampolės savivaldybės sukūrimą (administracinė reorganizacija) ir tam sėkmingai pasirengėme. Atlikau ir pirmąjį personalo vertinimą Lietuvos savivaldybėse. Tokios kokybės net ir šiais laikais nėra ir net nesiekiama. Nors iš vertinimo procedūrų buvo pasijuokta, o rezultatai anuliuoti, bet tai kas buvo nustatyta vertinimo metu pasirodė šimtaprocentinė tiesa. Identifikuoti tinginiai ir apsileidėliai tokie ir liko.
Kaip manote, kas lėmė tokį Jūsų palaikymą?
Dirbau vadovaujant trims merams. A.Žvaliauskui, V.Vasiliauskui ir V.Braziui. Kartais sutardavome, kartais ne. Visko pasitaikydavo, tačiau savo archyve saugau jų visų padėkas, o V.Brazys 2010m. inicijavo mano apdovanojimą Marijampolės savivaldybės švento Jurgio Marijampolės globėjo medaliu už nuopelnus atkuriant Nepriklausomybę bei 2014m. Marijampolės savivaldybės švento Jurgio Marijampolės globėjo ordinu už nuopelnus Marijampolei ir Sūduvai.
Dar Sąjūdžio laikais pasirinkau kankinio arkivyskupo, profesoriaus, diplomato, politiko, Lietuvos užsienio reikalų ministro Mečislovo Reinio sentenciją – nenusilenkti prieš netiesą. Sunkus ir visiškai „nenaudingas“ pasirinkimas. Juo vadovaujuosi ir dabar. Gaila, bet mūsų visuomenėje tai nėra didelis turtas. Antra vertus gal tai dalis atsakymo į Jūsų klausimą.
Ką galėtumėte rekomenduoti ar palinkėti šiandieniniam administracijos direktoriui?
Dabartiniam direktoriui linkiu to paties ką man, prieš palikdamas šį gyvenimą palinkėjo mano senelis. Jis pasakė – būk altruistas. Senelis mirė 1986 m. Nesulaukė atgimimo. Prieš karą jis baigė mokytojų seminariją ir mokytojavo, vėliau dirbo (prieškarinės) Marijampolės savivaldybėje bei Marijampolės apskrityje. Manau, kad jis pasakė valstybės tarnybos esmę. Tad dabartiniam direktoriui linkiu būti smalsiam, žingeidžiam tačiau kartu ir reikliam bei atsakingam. Stebėti viešojo administravimo evoliuciją Europoje ir po šapelį tempti viską kas geriausia į Marijampolę. Domėtis visomis gyvenimo sritimis, kad darbas būtų kaip hobis, o hobis – darbas. Tada ir jam bus malonu ir gerų rezultatų sulauksime ir bendruomenei bus gerai. Būk altruistas, direktoriau ir sėkmės.
Parengė Neringa Bridžiuvienė
