Ryžiai – populiari kruopa, naudojama daugelyje pasaulio virtuvių, tinkanti tiek kaip garnyras, tiek kaip tam tikrų patiekalų sudėtinis ingredientas.
Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad skirtingos ryžių rūšys pasižymi ne tik skirtinga išvaizda ar skoniais, bet ir maistine nauda. Tuo tarpu laukiant birželio 18-osios, Tarptautinės sušių dienos, kulinarijos technologė Lina Barčaitė dalijasi patarimais, ką svarbu žinoti ir kaip sušių paprastai pasigaminti namuose.
Pirmenybė garuose plikytiems ir nešlifuotiems ryžiams
Kaip teigia „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, ryžiai priskiriami kruopų grupei. Nors tai puikus energijos šaltinis, tačiau ne visos jų rūšys yra vienodai maistingos. Pavyzdžiui, tradiciniai ir daugelio pamėgti baltieji ryžiai savo maistine verte nusileidžia raudoniesiems, rudiesiems, juodiesiems bei laukiniams ryžiams.
„Nors baltieji ryžiai greičiau paruošiami ir universalesni – puikiai tinkantys prie daugybės patiekalų, tačiau juos taip pat svarbu rinktis kuo mažiau apdorotus, geriau plikytus ir tokius, kurie verdant nesulimpa. Valgant šiuos ryžius lėčiau didės gliukozės koncentracija, ilgiau išliks sotumo jausmas“, – pasakoja gydytoja.
Tuo tarpu šlifuoti ryžiai, pasak dr. E. Gavelienės, išsaugo mažiausiai maistinių medžiagų. „Šių ryžių apdirbimo metu pašalinimas apvalkalas, kuriame susikaupia daugiausia vitaminų ir mikroelementų. Tad pirmenybę reikėtų teikti raudoniesiems, rudiesiems ar juodiesiems ryžiams, kurie yra menkai apdoroti. Be to, be eilės mikroelementų, šių rūšių ryžiuose yra ir daugiau skaidulų, didesnis B grupės vitaminų kiekis. Į mitybos racioną vertėtų įtraukti ir laukinius ryžius, nes apdirbimo metu jie nešlifuojami ir nepoliruojami, tad išsaugo visas maistines medžiagas. Juos galima maišyti su kitomis ryžių rūšimis, taip gerinant patiekalo maistingumą“, – rekomenduoja gydytoja dietologė.
Nors kruopas rekomenduojama valgyti kasdien, tačiau nevertėtų apsiriboti viena jų rūšimi. „Svarbu valgyti kuo įvairesnes kruopas bei neužmiršti, kad skirtingos ryžių rūšys savo spalvomis ne tik papuoš lėkštės turinį, bet ir praturtins mūsų mitybos racioną naudingais mineralais ir vitaminais“, – teigia dr. E. Gavelienė.
Lietuviai pamėgo rūšinius ryžius
Nors Lietuvoje daugiausiai suvartojama ilgagrūdžių ir plikytų ryžių, tačiau prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastaraisiais metais pastebi ryškų funkcinių ir rūšinių ryžių vartojimo augimą.
„Mūsų asortimente pirkėjai randa jiems labiausiai tinkančius ryžius ir pradeda suprasti skirtumus tarp jų skonio, kvapo, spalvos, birumo bei kilmės. Be to, pirkėjai vis dažniau renkasi specifinius ryžius pagal paskirtį. Vieni ieško gero aromato, kiti – tinkamo lipnumo ir baltesnės spalvos, pavyzdžiui sušių gamybai. Tuo tarpu ispaniškus apvalius – paelijai, o itališkus apvalius – risotui“, – teigia O. Suchočeva.
Komercijos operacijų vadovė pasakoja, kad parduotuvėse ryžių asortimentas yra itin platus: „Pirkėjai gali įsigyti plikytų, ilgagrūdžių, apvaliagrūdžių, laukinių, rudųjų, raudonųjų ar ekologiškų ryšių. Pastebima, kad vartotojas vis dažniau renkasi kokybiškesnius, rūšinius ryžius, pavyzdžiui, „Basmati“, „Jasmine“ ar „Arborio“.
Pataria, kaip ryžius laikyti namuose
Pasak specialistės, gaminant skirtingų rūšių ryžius, reikėtų atkreipti dėmesį į jų paruošimo instrukciją, o prieš verdant –gerai perskalauti vandeniu. „Taip bus nuplaunamas susikaupęs krakmolas, pašalintos dulkės ar kiti nepageidaujami nešvarumai. Tuo tarpu namuose ryžius reikėtų laikyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, kuo sausesnėje vietoje, kambario temperatūroje. Be to, kaip ir visi sausi produktai, ryžiai greitai sugeria perteklinę drėgmę iš aplinkos, tad pradarius pakuotę rekomenduojama ryžius perpilti į sandarias stiklines talpas, kad neįsigertų drėgmė ir kvapai, o kruopose neatsirastų kenkėjų“, – primena O. Suchočeva.
Komercijos operacijų vadovė taip pat primena, jog sutaupyti apsiperkant padeda tikslus pirkinių krepšelio planavimas, „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos: „Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.“
Ryžių virimo metu pataria nenuimti dangčio
Pasak „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, sušiai yra garsiausias japonų gastronomijos patiekalas, žinomas visame pasaulyje, gaminamas iš ryžių, pagardintų actu, ir kitų ingredientų, daugiausia žuvies ir jūros gėrybių bei daržovių, pavyzdžiui, agurkų ir japoninių ridikėlių. „Japonijoje sušių meistras, norėdamas įvaldyti šį meną, turi dirbti mokiniu mažiausiai 10 metų. Tačiau nepanikuokite! Jums nereikės tiek daug laiko, kad namuose paruoštumėte gerus sušius ir pradžiugintumėte namiškius bei draugus.“
Kaip pasakoja specialistė, egzistuoja įvairiausios suši rūšys. „Tipiškiausia – „nigiri“, kurį sudaro ryžių rutuliukas, ant kurio dedamas gabalėlis žuvies, jūros gėrybės, kiaušinis ar net grybai. Taip pat yra „maki“ – ryžių ritinėliai, suvynioti į jūros dumblius, kurių viduryje yra įdaras. Tuo tarpu kai ryžiai yra išorėje, o jūros dumbliai – viduje, jie vadinami „uramaki“. Kitos populiarios suši rūšys yra „sašimi“ ir „čiraši“. Pirmieji yra tiesiog žuvies gabaliukai, patiekiami be ryžių, o antrieji – patiekiami ant dubenėlio ryžių“, – pasakoja L. Barčaitė.
Anot kulinarijos technologės, sušių ruošimas prasideda nuo ryžių virimo. Tam pirmiausia reikia nuplauti 400 g specialios rūšies ryžių, skirtų suši gamybai, kad išsiskirtų krakmolas. „Sudedame juos į dubenį, užpilame vandeniu ir gerai pertriname. Pamatysite, kad dėl krakmolo vanduo tampa balkšvas. Kartokite šį procesą 3-5 kartus, kol ryžiai taps švarūs.Vėliau palikite juos apie 1 valandą stovėti. Po šio laiko ryžius sudėkite į puodą ir užpilkite 440 ml vandens, uždenkite dangčiu ir kaitinkite ant vidutinės ugnies apie 7 minutes. Tada sumažinkite ugnį ir leiskite ryžiams virti susidariusiuose garuose dar 7 minutes. Palikite ryžius pailsėti apie 10 minučių, kad būtų tobulai išvirę. Svarbu, kad ryžiai visą laiką būtų uždengti, todėl virimo metu niekada nenuimkite dangčio“, – pataria L. Barčaitė.
Kulinarijos technologė Lina Barčaitė kviečia paminėti Tarptautinę sušių dieną ir dalijasi vegetariškų avokadų suktinukų receptu.
RECEPTAS
Vegetariški avokadų suktinukai
Suktinukams reikės:
2 vnt. avokadų;
4 vnt. jūros dumblių lapų;
300 g agurko;
50 g sezamo sėklų;
Aitriosios paprikos miltelių pagal skonį;
50 g kinrožių daigų.
Omletui reikės:
2 vnt. kiaušinių;
2 šaukštų pieno arba augalinio pieno;
druskos pagal skonį;
1 šaukšto aliejaus (kepimui);
Pipirų pagal skonį.
Gaminimo eiga:
Pirmiausia pasiruoškite visus produktus. Avokadus nulupkite ir sutrinkite šakute. Agurkus nuplaukite ir supjaustykite plonais griežinėliais. Produktus sudėliokite į keturias lygias dalis.
Pagaminkite omletą. Dubenėlyje suplakite kiaušinius su pienu. Paskaninkite kiaušinių plakinį druska ir pipirais. Ant vidutinės kaitros įkaitinkite keptuvę su aliejumi. Iškepkite du plonus (kaip lietiniai blynai) omletus. Omletus susukite, perpjaukite išilgai per pusę ir atvėsinkite.
Jūros dumblių lapus pasidėkite ant sausos pjaustymo lentos. Ant jų dėkite pasiruoštus produktus, trintus avokadus, agurko griežinėlius, kinrožių daigus, pabarstykite sezamo sėklų, aitriosios paprikos miltelių. Dėkite kinrožių daigus ir omletą.
Susukite Nori lapą ir supjaustykite į 6-8 gabaliukus.
Suktinukus galite patiekti su sojų padažu.
Jeigu norite pagaminti veganišką versiją, omletą pakeiskite tofu sūriu.
Patarimas
Nesunokusius avokadus sudėkite į storą popierinį maišelį ir laikykite kambario temperatūroje, kol sunoks. Norėdami juos išlaikyti ilgiau, jau sunokusius įdėkite į plastikinį maišelį, o šį – į šaldytuvą.
Skanaus!
