Miško gaisrus dažniausiai sukelia neatsargūs poilsiautojai, numetę neužgesintą nuorūką ar palikę neužgesintą laužą. Miške yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų: sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų bei gausu deguonies prisotinto oro ir todėl viskas dega daug sparčiau. Esant vėjuotam orui ugnis gali išplisti į labai didelius plotus ir padaryti milžinišką žalą gamtai ir žmonėms.
Užsitęsus sausam periodui ir padidėjus gaisrų pavojui VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninis padalinys pateikė raštą Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai dėl laikino uždraudimo lankytis miškuose. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. AT-254 uždraudė Kazlų Rūdos gyventojams ir kitiems asmenims be atitinkamo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio leidimo (išskyrus miškų urėdijos įmonių darbuotojus bei asmenis, gyvenančius draudžiamosiose zonose) lankytis Kazlų Rūdos savivaldybės miškuose nuo 2019-04-30 iki atskiro pranešimo apie šio draudimo galiojimo nutraukimą.
Kazlų Rūdos savivaldybės administracija primena:
Miškų priešgaisrinės apsaugos taisykles:
Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus miške sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškrintant sniegui) draudžiama:
-naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą, miške ir arčiau kaip 50 metrų iki jo ribos;
-deginti žolę, šiaudus miško žemėje ir žemės ūkio plotuose (pievose, ganyklose, ražienose ir panašiai);
-medžioti šoviniais, užkimštais įsidegančios medžiagos kamščiais;
-važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ne keliais arba ten, kur įvažiuoti nustatytąja tvarka uždrausta (išskyrus miškų ir specialiųjų tarnybų transportą ir asmenis, turinčius miško valdytojų ar savininkų išduotus leidimus);
-pilti degalus miške į mašinų bakus, naudotis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais, jeigu netvarkinga jų kuro tiekimo sistema, duslintuvai ir panašiai.
-Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip per 5 metrus nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota (iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta) juosta. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
-Miške draudžiama palikti šiukšles, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas, įrengti sąvartynus miške ir arčiau kaip 100 metrų nuo jo ribos.
Apie pastebėtus gaisrus nedelsdami pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnyboms bendruoju pagalbos telefonu – 112, miško valdytojams, savininkams, savivaldybei.
Lietuvos Respublikos administraciniame nusižengimų kodekse numatytas drausmines priemones:
Lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (278 straipsnis)
-užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dešimt eurų.
Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas (279 straipsnis)
-užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
-miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas (286 straipsnis)
-Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
-Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
-Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.
Durpynų ir durpingų pievų deginimas (288 straipsnis)
-Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus durpyno gaisrą užtraukia baudą durpyno savininkams, naudotojams, valdytojams ar darbuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
-Durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.
Kazlų Rūdos savivaldybės informacija
