2022-aisiais pasaulyje parduotų elektromobilių skaičius pasiekė 10 milijonų. Pardavimo apimtys išaugo daugiau nei 55 proc. ir, prognozuojama, šiemet augs dar daugiau nei trečdaliu. Tai skatina ir pačius automobilių gamintojus pereiti prie elektra varomų transporto priemonių.
Pavyzdžiui, kai kurie jų jau skelbia, jog po dešimtmečio Europoje tiesiog nebeparduos automobilių su vidaus degimo varikliais. Elektromobilių eksperto manymu, įprastų automobilių rinka pamažu miršta, tik didžiulės interesų grupės vis dar mėgina palaikyti ją gyvą.
Įprastų automobilių ketina negaminti
Po pastarųjų metų pardavimo šuolio elektromobiliai sudaro 14 proc. pasaulinės naujų automobilių rinkos. Jau atsiranda ir galimybė rinktis iš kelių skirtingų tipų vieno gamintojo modelių: pavyzdžiui, „Hyundai“ 2021-aisiais pristatė „Ioniq 5“, o šiemet į Lietuvą atriedėjo ir „Ioniq 6“ modelis – abu jie jau nuskynė daugybę laurų automobilių apdovanojimuose, tarp jų – ir geriausio pasaulio automobilio rinkimuose.
Anksčiau Pietų Korėjos gamintojas taip pat pristatė vandenilio kuro elementais varomą visureigį „Nexo“, vėliau šio kuro celės buvo pritaikytos krovininiam furgonui, o šiuo metu tokia technologija testuojama Miuncheno viešajame transporte – autobusuose.
Prie šių žingsnių prisideda ir savanoriškas automobilių su vidaus degimo varikliais prekybos ribojimas – gamintojas nuo 2035-ųjų žada Europoje parduoti tik elektromobilius, o jau nuo 2040-ųjų išimti visas kitais būdais varomas transporto priemones iš stambiausių rinkų. Bendrovė tikisi, jog tais metais elektromobilių prekybos apimtis sudarys 80 proc. viso jos automobilių pardavimo.
Trūksta tik infrastruktūros
Vis dėlto elektromobilių ir baterijų sistemų ekspertas, bendrovės „Enepaq“ vadovas Šarūnas Šutėnas neseniai socialiniame tinkle įžiebė aršią diskusiją, pasidalijęs faktu, jog šiemet Norvegijoje elektromobiliai sudarė 84 proc. visų parduotų transporto priemonių.
Š. Šutėnas prognozavo, jog elektrifikacijai vykstant tokiais tempais, netrukus stebėsime, kaip nyksta arba pakelės greitojo maisto užkandinėmis virsta įprastos degalinės. Jo teigimu, vartotojas visuomet renkasi iš to, ką turi. Pereinant prie elektromobilio, vis dar tenka leistis į kompromisus, tad vartotojai turi įvertinti galimus nepatogumus.
„Jau apie 2012–2014 metus Lietuvoje atsirado pirmieji rimtesni serijiniai elektromobiliai. Jų baterijos buvo mažos, nuvažiuojami atstumai – nedideli, bet miestui jie puikiai tiko. Tačiau nebuvo jokios galimybės įsikrauti, jei neturėjai nuosavos stovėjimo vietos, taip pat buvo bėdų su elektros įvadu ir apskaita. Nors aš pats jau 15 metų esu stiprus elektromobilių advokatas, prie tokio tipo transporto priemonės perėjau tik prieš metus, nes iki to laiko tiesiog neturėjau galimybės krauti namuose. Manau, dalis mūsų esame matę iš kažkelinto aukšto per langą nuleistą ilgintuvą ir kieme kraunamą elektromobilį. Pagarba tam žmogui, bet daugeliui to jau yra per daug“, – įsitikinęs Š. Šutėnas.
Pasak jo, poreikį vairuoti elektromobilį dalis vartotojų rodė jau prieš dešimtmetį, deja, tuo metu šio tipo transporto priemonių pasirinkimas buvo labai skurdus.
„Kai 2010-aisiais viename renginyje pristačiau savadarbį elektrinį motorolerį, žurnalistas pasiteiravo, kada gi lietuviai ims važinėti elektromobiliais. Atsakiau, kad po 20 metų: 10 metų prireiks technologijai ištobulinti ir masinei patrauklių elektromobilių gamybai pradėti, o dar 10 metų, kad jie nebūtų patys naujausi modeliai ir lietuviai galėtų juos įpirkti. Kol kas, regis, ši prognozė pildosi. Deja, tiek tada, tiek ir dabar didžiausia problema išlieka infrastruktūros nebuvimas“, – apgailestauja pašnekovas.
Veikia ir moralinis motyvas
Anot Š. Šutėno, daugelis elektromobilių gerbėjais tampa tiesiog pabandę juos pavairuoti, dėl to jis rekomenduoja išsinuomoti elektromobilį dienai ar kelioms valandoms ir pasidovanoti sau šią patirtį kaip pramogą. „Taip pat siūlyčiau atsidaryti greitų įkrovimo taškų žemėlapį – jis irgi sugriaus daug įsitikinimų: įkrauti elektromobilį ir keliauti po visą Europą nėra jokių kliūčių“, – priduria pašnekovas.
Kitas svarbus dalykas, pasak eksperto, – elektros kaina. Š. Šutėno teigimu, jei yra galimybė įsirengti savo saulės elektrinę ant namo stogo, tokios elektros kaina sieks vos 5 ct/kWh, kas iš esmės net ir naują elektromobilį daro pigesnį už seną su vidaus degimo varikliu, jeigu vertinamos degalų, automobilio remonto ir netgi lizingo įmokų išlaidos.
Žinoma, veikia ne tik pragmatinis, bet ir moralinis motyvas – Lietuvoje kelių transporto išmetalai sudaro bene trečdalį visos emisijos, tad jei jau kalbama apie klimato kaitos stabdymą, dėmesys turėtų krypti į lengvuosius automobilius. Tai akcentuoja ir automobilių gamintojai. Pavyzdžiui, „Hyundai Motor“ iki 2045-ųjų žada tapti nulinės emisijos bendrove.
Atitarnavusios baterijos randa naujus namus
Tačiau elektromobiliai aštriose diskusijose taip pat linksniuojami dėl neperdirbamų baterijų, taršių jų gamybai reikiamų metalų kasybos būdų. Visgi Š. Šutėnas užtikrina, jog jau šiandien panaudotas elektromobilių baterijas vartotojai sėkmingai pritaiko kitai paskirčiai.
„Elektromobilių baterijose yra daug brangių medžiagų, didžiąją jų svorio dalį sudaro varis, aliuminis, nikelis, kobaltas, litis ir kt. Dėl to vien Europoje yra statomi ir jau veikia perdirbimo centrai. Kitas dalykas – atitarnavusios elektromobilio baterijos dar puikiai tinka stacionariam energijos saugojimui, tad jos išgraibstomos antram gyvenimui. Šiandien seną elektromobilio akumuliatorių sunku gauti, į sąvartynus pastarieji atvyksta jau be akumuliatorių“, – pastebi ekspertas.
Elektromobilių gamintojai, kaip antai „Hyundai Motor“, bendradarbiauja su startuoliais ir lenktyniauja, kas pirmiau paskelbs apie atrastą galimybę visiškai perdirbti atitarnavusias baterijas. Š. Šutėnas įsitikinęs, jog automobiliai su vidaus degimo varikliais – mirštanti rinka, tačiau joje vis dar egzistuoja didžiuliai interesai, tad iš paskutiniųjų bandoma kapanotis ir kiek įmanoma prailginti jos gyvavimą, užuot investavus į naujas technologijas.
Elektromobiliai – ne tik asmeniniam naudojimui
Ekspertas pastebi, jog rinkoje vyksta įdomių dalykų: kai kurie gamintojai suvokia, jog asortimente neturėti nė vieno elektromobilio šiais laikais neatrodo pažangu, tad sukuria modelį „varnelei užsižymėti“. Atrodo, deda pastangas, kad jų parduotų kuo mažiau.
Tuo metu aiškią tvarumo kryptį pasirinkę gamintojai, tokie kaip „Hyundai Motor“, siūlo kelis elektromobilių modelius ir, negana to, investuoja į tvaraus mobilumo technologijas: pavyzdžiui, „Ioniq 5“ pagrindu sukuria savaime važiuojantį taksi, galintį be išmetalų pristatyti keleivius iš taško A į tašką B.
Kur dar elektromobilių gamintojai galėtų tobulėti? Š. Šutėno nuomone, prastai atrodo daugelio šiandien parduodamų modelių termokontrolės sistemos: jos yra per sudėtingos ir per brangios, susideda iš daugybės detalių ir turi daugybę potencialių gedimo vietų. Eksperto įsitikinimu, gamintojams taip pat nereikėtų blaškytis tobulinant elektromobilių ir vandenilio technologijas.
„Vandenilis ras savo vietą pasaulyje, galbūt stambiame komerciniame transporte, bet ne lengvuosiuose automobiliuose, todėl tokios naujienos tik be reikalo stiprina dvejones ir stabdo elektromobilių pardavimą. Elektromobiliai jau šiandien yra pakankamai ištobulinti ir atitinka daugumos poreikius“, – reziumuoja ekspertas.
