Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje praėjusią savaitę (kovo 18–24 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) šiek tiek padidėjo – bendras sergamumo rodiklis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų (ankstesnę savaitę – 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Dviejose savivaldybėse – Marijampolės ir Vilniaus miesto – sergamumas vėl peržengė epideminį slenkstį, t. y. daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Sergamumo padidėjimas siejamas su didesniu ŪVKTI atvejų skaičiumi, ne gripu ar COVID-19 ligos: lyginat su ankstesne savaite gripo ir COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo, o ŪVKTI – padidėjo. Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 42 asmenys: 25 vaikai (0–17 m.), 3 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei ir 14 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Mirties nuo gripo atvejų praėjusią savaitę neužregistruota. Iš viso šį sezoną užfiksuoti 25 mirties nuo gripo atvejai.
Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 11-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimtas 81 ėminys, iš kurių 13-oje ėminių buvo aptiktas A tipo gripo virusas (3 – A(H3), 7 – A(H1)pdm09, 3 – A tipo ir 8-uose – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
Sergamumas gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.
Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) 11 savaitės duomenimis, ES/EEE lygmeniu kvėpavimo takų infekcijų aktyvumas mažėja, tačiau kai kuriose šalyse gripo aktyvumas išlieka padidėjęs (daugelyje šalių registruojamas vidutinis arba mažas intensyvumas).
Primename, kad gripo sezonas baigsis beveik po dviejų mėnesių (20-ąją metų savaitę – gegužės viduryje), todėl ir toliau svarbu laikytis asmens higienos taisyklių, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Patariama kuo dažniau plauti rankas, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), likti namuose arba dirbti iš namų ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.