Pasak 1928 m. Marijampolėje gyvenusio įvykių liudininko, „tokių iškilmių, kokias suvalkiečių ūkininkai suruošė antrą Sekminių dieną mūsų krašte berods nėra buvę. Buvo atvykęs ir prezidentas.
Jau anksti rytą buvo galima justi, kad Marijampolė turi nepaprastą dieną. Visas miestas buvo išpuoštas vėliavomis, vainikais ir žalumynais.
Rinkosi iš sodžių žmonės – pėsti ir važiuoti. Dešimtą valandą didelė pieva ties Marijampole jau buvo užpildyta gyventojais.
Dauguma susispietė ties vartais, kuriuose buvo įamžintas pasveikinimas tautos vadui Respublikos prezidentui. Aikštėje, lauke buvo paruoštas altorius pamaldoms, tribūna kalbėtojams ir aukštiesiems svečiams.
Pamaldas laikė prelatas Laukaitis, kuris prisakė ir iškilmei pritaikintą kalbą. Mišių metu grojo kariškas orkestras. Po to visi svečiai pakilo į jiems paruoštą tribūną. Čia daugybė organizacijų ir įstaigų vadovų sveikino prezidentą ir Suvalkijos ūkininkų suvažiavimą Marijampolėje.
Po to prasidėjo įdomiausia dalis – ūkininkų iškilminga demonstracija-eisena. Sakoma, kad pėsčiųjų buvo keli tūkstančiai. Visi norėjo matyti jojančius raitelius.
Ir prasidėjo. Raitelių grupės po 50-80 vyrų. Po tris eilėmis. Grojant orkestrui. Jojo ir jojo pro tribūną. Toliau ūkininkai tai raiti, tai pėsti. Žinoma, ūkininkų buvo įvairių. Jų arkliai buvo ne vienodi. Bet išvaizda tokia kilni. Net stačiai jaudinanti. Štai tokių mūsų Suvalkijoje atsirado artojų ir raitelių.
Iš šio vaizdo buvo galima padaryti išvadą, kad suvalkiečių ūkininkai jau toli yra pažengę. Iš tos skurdžios padėties, kuri buvo pas mus pirmaisiais pokariniais pirmojo pasaulinio karo metais.“
1928 m.
Tomas Sušinskas
