Šaltiniuose perskaičiau šypseną keliantį pasakojimą apie neramius Igliaukos vyrus. Apie vietinės reikšmės vakaruškas su šokiais, dainomis ir muštynėmis.
Anot anekdotą primenančio pasakojimo 1936 m. „Igliauka buvo praktiškai lygi Kamčiatkai. Igliauka – stipriausia peštukų tvirtovė Lietuvoje. Aplink Igliauką – miškai. O giriose – ištisos samagono varyklos.
Plentas toli, o geležinkeliai dar toliau. Antros rūšies vieškeliai ištisus devynis mėnesius neišbrendami.
Pešdavosi igliaukiečiai vakaruškose, pešdavosi vestuvėse ir krikštynose. Prieš pirmąjį pasaulinį karą pešdavosi miestelyje per atlaidus ir karčemose. Buvo net tam tikros muštynių taisyklės ir tradicijos.
Šventadieniais po pamaldų viename miestelio gale susirinkdavo laukininkai. Apie šimtą vyrų ir pusbernių. Antrame gale – girininkai ir pamiškių gyventojai. Apsiginkluodavo basliais ir akmenimis. Išsitiesdavo grandine ir pirmyn į antpuolį.
Mūšio laukas visada būdavo prie šventoriaus. Todėl kartais pralaimėtojų kompanija bėgdavo į bažnyčią. Jeigu kurie pasislėpdavo klebonijoje, puolantieji siųsdavo delegaciją pas kleboną ir reikalaudavo išduoti bėglius. Priešingu atveju klebonijoje nelikdavo nei vieno sveiko stiklo.
Rusų žandarai ir „zemskiai“ Igliaukoje per atlaidus nesimaišydavo. Savo kailį jie brangino labiau nei igliaukiečių gyvybes. Atvažiuodavo tik ant rytojaus ir pradėdavo rankioti daugiausiai pasidarbavusius mušeikas.
Vokiečių okupacijos laikais (1915-1918) Igliaukoje buvo ramu. Tiktai 1919-1922 m. buvo suorganizuotos kelios indėniškos „ekspedicijos“, bet tokių mastų, kaip prieš pirmąjį karą jau nebuvo.
Tačiau prieš kelis metus vėl atsirado Igliaukoje kruvino meno mėgėjų. Susibūrė į gaują ir terorizavo piliečius be jokios baimės. Gaujai vadovavo broliai Jankauskai ir Bartininkaičiai. Penkis kartus išdaužė krautuvės langus. Išardė tvorą ir kieme sudegino vežimą. Paskui apkūlė šaulių būrio sekretorių. Įsibrovę į vargonininko butą sulaužė stalą.
Atlaidų dieną visa gauja susimetė į vietinių Šaulių sąjungos vyrukų suruoštus šokius. Išsitraukė lazdas ir prasidėjo. Policininkai pagavo smarkiausią ir nuvedė į kiaulininką. Jo bičiuliai to ir telaukė. Puolė policininkus. Gerai, kad laiku į pagalbą atskubėjo Gudelių ir Igliškėlių nuovadų viršininkai.
Narsuolius sučiupo, surišo pančiais ir suguldė į vežimą, kaip bekonus. Apygardos teismas paskelbė, kad kiekvienas gauna du su puse metų kalėjimo. Likusieji laisvėje pabūgo draugų likimo ir nurimo. Dabar Igliaukoje jau ramu ne tik šventadieniais, – komišką istoriją užbaigia įvykių liudininkas.
Tomas Sušinskas
