Marijampolės savivaldybės administracijoje kiekvieną dieną savo žiniomis, jautrumu ir žmogiškumu dalijasi 18 skyrių ir 6 seniūnijų kolektyvai. Galbūt ne visi gyventojai žino, ką veikia kiekvienas iš jų, su kokiais iššūkiais susiduria ar kokias istorijas slepia jų kasdienybė. Kartais net patys kolegos nustemba sužinoję, kiek daug užkulisių, rūpesčio ir širdies yra įdedama ten, kur iš pažiūros – tik formalumai.
Būtent todėl kviečiame susipažinti su nauja rubrika „Ką veikia ta savivaldybė?“ – čia kiekvieną savaitę atversime duris į vis kitą skyrių, kalbinsime čia dirbančius žmones, klausysimės jų minčių ir dalinsimės istorijomis, kurios gimsta iš rūpesčio ir pašaukimo, ir paneigsime įvairius susikurtus mitus.
Šiandien atveriame duris į Socialinių paslaugų skyrių, o mūsų pašnekovė – skyriaus vedėja Jolita Žukelienė.
Jolita, kaip galvojate, ką Jūsų skyriaus darbas reiškia gyventojams?
Manau, ir tikiuosi, kad saugumą. Mūsų skyriaus atsakomybės sritys yra išties plačios. Tiesiog pagalvokite apie tokias situacijas. Negalią turintis žmogus gyvena savame būste, tačiau, kadangi juda su vežimėliu, jis neturi kaip patekti į vonią ar į WC. Mes rūpinamės, kad būtų praplatinta durų anga, o jei reikia ir įrengtas pandusas į savo būstą. Arba viena gyvenanti senolė nebegali pati atlikti visų buities darbų, ir tai yra mūsų pareiga pasirūpinti, kad ji gautų pagalba į namus. O galbūt gyvenimas nepagailėjo žmogaus ir šiuo metu jis net neturi kur apsistoti nakčiai – mes irgi rūpinamės, kad jis galėtų nakvoti nakvynės namuose. Galbūt žmogui reikia asmeninio asistento? Tai irgi mūsų atsakomybė. Arba namuose yra ligotas senjoras, kuriam reikia nuolatinės globos – ieškome sprendimų ir globos įstaigos. Šeimoje nutiko krizė ir vaikas nebegali gyventi su tėvais – ieškome jam saugios aplinkos ir laikinų globėjų. O galbūt žmogus turi psichikos negalią, tačiau ji nėra sunki – rūpinamės, kad jis galėtų gyventi šeimą primenančiuose namuose, o ne institucijoje. Ir tai tik maža dalis mūsų nuolatinio darbo, nuolatinių situacijų, kurias visada reikia pasitikti atvira širdimi, įsijausti į prašančio pagalbos situaciją ir ieškoti sprendimų, kaip jam padėti.
Šiuo metu esate Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, tačiau išties būtų įdomu sužinoti, koks buvo pats pirmas Jūsų darbas ir ar norėtumėte jį dar kartą išbandyti?
Kai buvau paauglė, mano pats pirmasis darbas buvo miško uogų rinkimas, nes norėjau užsidirbti pinigų vasaros atostogoms. Jo išbandyti dar kartą tikrai nebenorėčiau, tačiau jis labai padėjo kantrybės ugdymui. Didžiausias pasiekimas buvo per pusdienį pririnktas 10 litrų kibiras mėlynių, o man tada buvo tik 15 metų. O pats pirmas, labiau profesinis darbas, atnešęs daug patirties vadybos ir administravimo srityje, buvo reklamos vadybininkės pareigos. Pastarajame darbe įgytas kompetencijas taikau dirbdama ir čia. .
Jeigu reikėtų įvardinti vieną darbą, kurį įgyvendino Jūsų skyrius arba prisidėjo prie to, ir kuriuo labiausiai džiaugiatės, kas tai būtų?
Sėkminga socialinių paslaugų plėtra. Be abejo, tai ne tik mūsų vienų nuopelnas. Prie to dirbo didelė komanda ir buvo stiprus palaikymas ir krypties nustatymas iš savivaldybės vadovų. Tačiau akivaizdu, kad susitelkimas ir noras padėti tiems, kam reikia pagalbos, neliko nepastebėtas – pernai į Marijampolę atkeliavo prestižinis apdovanojimas – Auksinė krivūlė.
Ar prisimenate pačią sudėtingiausią darbe patirtą situaciją?
Tikrai prisimenu! Tai buvo šventinis laikotarpis, kai visi ruošėsi Naujiesiems metams, ir būtent mus pasiekė žinia, kad mirė savimi negalinčio pasirūpinti žmogaus globėjas, o kiti jo artimieji atsisakė juo pasirūpinti ir žmogus buvo tiesiog paliktas vienas. Tai išties krizinė situacija ir mane nuoširdžiai sužavėjo, ką gali žmonės, kurie turi atviras ir atjaučiančias širdis. Teko susitarti su ne viena ir ne su dviem institucijomis, nes tikrai viskas yra labai griežtai reglamentuota, tačiau jau tą patį vakarą tas žmogus nakvojo saugiuose ir jaukiuose globos namuose.
Jeigu reikėtų Jūsų darbą palyginti su kokiu nors filmu ar serialu, kas tai būtų?
Tai greičiausiai būtų „Karibų piratai“. Kodėl? Nes kasdien ieškome sprendimų situacijose, kurios kitiems gali atrodyti mistiškos ar net painios. Tenka nuolat manevruoti tarp teisinių reikalavimų, žmonių lūkesčių ir įvairių institucijų – kartais atrodo, kad kovojame su nematomais vėjais, bet niekada nepasiduodame. Kaip ir filme, mūsų skyriuje visi esame viename „laive“, todėl svarbiausia – komandinis darbas, gebėjimas veikti greitai ir rasti geriausius sprendimus, kad nenuklystume nuo kurso ir išvengtume pavojų. O kartais šis darbas tikrai tampa ir savotišku nuotykiu, reikalaujančiu drąsos, strategijos ir, žinoma, šiek tiek humoro!
Jeigu galėtumėte pasirinkti kokią nors „supergalią“, kurią galėtumėte naudoti tik darbe, kokia ji būtų?
Kartais pagalvoju – kaip būtų gera turėti stebuklingą burtų lazdelę, kuria mostelėjus kiekvienas galėtų pasijusti geriau, lengviau. Gyvenimas dažnai kupinas rūpesčių, ir jie neretai užgožia gebėjimą džiaugtis paprastais dalykais, įvertinti tai, ką jau turime. Kadangi tokios lazdelės neturiu, stengiuosi daryti tai, ką galiu: pasakyti gerą žodį, išklausyti, parodyti nuoširdų rūpestį. Man svarbu, kad žmonės, su kuriais dirbu, jaustų palaikymą, supratimą ir tikėjimą, kad kiekviena diena gali būti gražesnė. Kartais ir maži dalykai turi didelę galią – nuoširdi šypsena, padrąsinantis žodis ar tiesiog laikas, skirtas kitam žmogui.
Turite savo skyriaus komandą, koks Jūsų vadovavimo stilius?
Mano vadovavimo stilius – liberalus, bet kartu ir atsakingas, nevengiant griežtesnių sprendimų, kai to reikia. Nuoširdžiai tikiu, kad stipri komanda kuriama pasitikėjimu, palaikymu ir aiškiais lūkesčiais. Man svarbu pastebėti gerai atliktą darbą, pasakyti nuoširdų gerą žodį, nes motyvacija kyla ne tik iš pareigos, bet ir iš įvertinimo jausmo. Tačiau lygiai taip pat svarbu ir konstruktyviai aptarti situacijas, kai kažkas nepavyksta ar daroma ne taip, kaip turėtų būti. Aiškumas, pagarba ir abipusis supratimas – tai pagrindiniai principai, kuriais vadovaujuosi dirbdama su savo komanda.
Koks yra didžiausias mitas apie Jūsų darbą, kurį norėtumėte sugriauti?
Vienas didžiausių mitų apie mūsų darbą – kad Socialinių paslaugų skyriuje žmonės tik geria kavą ir nieko neveikia arba kad viskas čia labai paprasta. Tačiau realybė visiškai kitokia. Kai ieškome naujo darbuotojo, dažnai susiduriame su iššūkiu – dauguma, iš pradžių susidomėję, įsigilinę į darbo specifiką tiesiog apsigalvoja. Mūsų kasdienybė – tai ne tik pagalba žmonėms, bet ir milžiniškas dokumentų srautas. Per dieną sulaukiame daugiau nei 100 įvairių dokumentų, kuriems reikia skubių sprendimų, teisės aktų rengimo, administracinių procesų valdymo. Šis darbas reikalauja ne tik žinių ir atsakomybės, bet ir gebėjimo greitai reaguoti į besikeičiančias situacijas bei išlaikyti emocinę pusiausvyrą.“
Koks Jūsų skyriaus darbo tempas – kaip šachmatai, kaip maratonas, o gal „Formulė 1“?
Čia yra pastovus tempas, kurį privalai išlaikyti, tad maratonas labiausiai tinka.
Ir paskutinis klausimas, kas Jus motyvuoja dirbti būtent šį darbą?
Pagrindinė motyvacija yra supratimas, kad mes realiai galime kurti pokytį. Galime tobulinti, plėsti socialines paslaugas, kurių reikia Marijampolės savivaldybės gyventojams. Rengiame apklausas, kad sužinotumėm, kur reikia tobulėti, ko trūksta. Ar lengva? Tikrai ne. Būna dienų, kai nebelieka laiko net šypsenai, būna dienų, kai jautiesi lyg su sparnais, nes žinai, kad kažkam labai padėjai. Būna tokių neeilinių situacijų, kai net neturi pas ką pasiklausti, kaip elgtis tokiu atveju, bet ir tai ugdo ir kažko naujo išmoko. Tikrai žinau, kad šiame darbe labai reikia empatijos, ir nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mums jos netrūksta.
