Tuo metu, kai pasaulyje masiškai dega miškai ir kalbama apie rimtą grėsmę jog Žemė netenka savųjų plaučių, Lietuvoje be gailesčio kertami medžiai, tikinant, kad jie negali augti žemės ūkio paskirties žemėje, šalikelėse, net ir miške jiems nėra saugu. Dabartiniai įstatymai leidžia be jokių leidimų kirsti medžius privačioje žemėje, jei jų kamieno skersmuo neviršija 30 cm ir tai savininkas gali daryti bet kada savo nuožiūra. Prieš keletą dienų prie pat Marijampolės buvo brutaliai suniokota čia augusių liepų ir klevų alėja. Nupjauti sveiki, gražūs medžiai ir apie juos dabar primena tik kelmai. Niekas formaliai lyg ir nebuvo pažeista – medžiai augo privačiame žemės ūkio paskirties sklype. Jie sudarė tankią žalią juostą tarp kelio į Kauną ir dirbamo lauko. Kelis dešimtmečius ši alėja niekam netrukdė¸ buvo gražus aplinkos akcentas. Dabar čia beliko vos keletas apkapotų senų medžių. Kas ir kodėl šią alėją taip sudarkė – atsakymo iš pareigūnų nepavyko išgauti, nes dabar tai atskleisti draudžia asmens duomenų apsaugos įstatymas. Aplinkosaugininkai tik skėsčioja rankomis tikindami, kad dabar Lietuvoje vyksta masinis medžių pjovimo vajus ir apginti medį tampa vis sunkiau.
Medžių alėja buvo naikinama temstant
Greta Marijampolės, prie kelio į Kauną, vieną rugpjūčio vakarą, maždaug apie 20 val., ne vienas matė sukrečiantį vaizdą kaip negailestingai naikinama čia augusių medžių alėja. Darbavosi galinga technika, pjaunami vienas po kito griuvo žaliuojantys sveiki medžiai, jie tuoj pat buvo kraunami į miškovežį ir kažkur išgabenami. Per porą valandų iš gražios alėjos liko tik kelmai ir pavieniai stambesni medžiai. Šiai medžių alėjai buvo maždaug apie 30 metų, o gal ir daugiau, kažkas ją sodino. Čia dominavo liepos ir klevai taip pat augo ir kitų medžių. Staiga kažkodėl užsimota šią alėją sunaikinti. Kas ir kodėl tai padarė? Atsakymas saugomas lyg po devyniais užraktais, nes apie tai prasitarti dabar tolygu nusikalsti – baiminamasi pažeisti asmens duomenų apsaugos įstatymą. Be to ir pats faktas nei ministerijų, nei savivaldos pareigūnams nepasirodė vertas dėmesio, nes formaliai niekas lyg ir nebuvo pažeista…
Savivaldybės specialistai nemato problemos
Dar ne taip seniai buvo labai griežtai reglamentuojama kada ir kokius medžius ar kitus želdinius galima pjauti, reikėjo tam gauti iš savivaldybės leidimą net ir susimokėti. Visi žinojo, kad to daryti nevalia augalų vegetacijos metu. Už savivalę buvo baudžiama. Pastaruoju metu leidžiama kur kas daugiau ir tuo ne vienas skuba pasinaudoti. Be to, medžiai augantys sklype, kuris yra žemės ūkio paskirties, dabar gali būti traktuojama kaip apleistas, želdiniais apžėlęs plotas. Už tai Nacionalinė žemės tarnyba gali paskirti dešimteriopai didesnį žemės mokestį, Nacionalinė mokėjimo agentūra nemokėti ar nubraukti išmokas. O jei medžiai auga prie kelio, jie taip pat nepageidaujami, nes apsauginėje kelio zonoje jų teoriškai neturėtų būti.
Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius, pasižiūrėjęs į orto foto žemėlapį informavo: „Galiu pasakyti tik tiek, kad tie medžiai augo žemės ūkio paskirties žemėje. O žemės ūkio paskirties žemėje tam tikros želdinių rūšys kai kamieno skersmuo yra iki 30 cm metro aukštyje yra nesaugotini želdiniai. Reiškia, žemės savininkas juos kirto kaip nesaugotinus želdinius. Jiems leidimo kirsti iš savivaldybės nereikia. Be to, tai yra ne tik žemės ūkio paskirties sklypas, bet ir kelio apsauginė zona. Kelio apsauginėje zonoje neturėtų augti želdiniai, tad jie yra nesaugotini ir galima juos pjauti bet kada vasarą, pavasarį ar žiemą“. Pasakyti kas šio sklypo savininkas, M. Lelešius nesutiko, nes jokio skundo ar pažeidimo dėl alėjos išpjovimo nebuvo.
Savivaldybės specialistas, atsakingas už aplinkos apsaugą, Jonas Kurtinaitis paantrino skyriaus vadovui teigdamas, kad tai privatus sklypas ir dabar nereikia gauti iš savivaldybės leidimo medžiams pjauti, jei jų kamieno skersmuo neviršija 30 cm. Tad stambesni medžiai liko, o visi kiti buvo išpjauti.
„Aš kasdien važiuoju pro ten. Kaip specialistas vertinu tai, kaip ne pačiu geriausiu laiku atliktą veiksmą. Rekomenduojama pjauti ne vegetacijos metu, bet tai tik rekomendacija. Privatus asmuo kada nori, tada ir pjaunasi, nėra apibrėžta kada jis tą gali ar negali daryti. O ant paliktų aukštų kelmų tuoj ims augti atžalos ir vėl teks tvarkyti, nebent savininkas juos pasiruošęs rauti. Gal todėl aukštesni ir palikti, kad patogiau būtų rauti. Dažnai pjovėjai palieka aukštus kelmus nenorėdami gadintis pjūklų grandinių. Kadangi ten ūkininkaujama, dirbama žemė, gal tie medžiai ir šakos trukdė? Be to Nacionalinė žemės tarnyba papildomai apmokestina jei žemės ūkio paskirties žemė yra apžėlusi, apaugusi medžiais, traktuojama, kad ji netinkamai prižiūrima ir taiko padidintą žemės mokestį. Liko stambesni medžiai, gal ne proporcingai, bet jų negalėjo taip paprastai imti ir nupjauti be leidimo. O geros būklės želdiniams mes leidimo šiaip sau pjauti neduodame, todėl žmonės išsikerta tai kas galima. O jeigu žiūrint iš žemės ūkio pusės, tai ir aš išsikirsčiau tuos želdinius, nes jie trukdo dirbti žemę“, – tikino aplinkosaugininkas.
Viskas tapo paprasčiau
J. Kurtinaičio žiniomis, daugiausia alėjoje augo liepos ir klevai, taip pat beržai, uosiai ir šie medžiai buvo pasodinti maždaug prieš 20–30 metų, ne savaime užaugę. Medžius nupjauti buvo privataus asmens sprendimas. Kam juos panaudojo – neaišku, gal malkoms… Anot specialisto, nuo praeitų metų birželio 1 d. yra išėjęs Vyriausybės nutarimas, kad žemė ūkio paskirties žemėje iki 30 cm skersmens medžiai nėra saugotini, o kai kurias medžių rūšis galima šalinti nepaisant ir kamieno skersmens, pvz. egles, šermukšnius, tuopas ir kt.
„Kai dabar yra paprasčiau su tais medžiais, tai daug kas juos rėžia. Anksčiau, kai reikėdavo leidimo bet kokiems medžiams, net karklams, ūkininkai jų prašydavo, vykdavome į vietą vertinti kas ir kaip. Manau, nebuvo normalu, kad krūmynams iškirsti reikdavo leidimų. Dabar viskas paprasčiau. Brandūs medžiai, kurie įsitvirtina pavieniui ir tikrai netrukdo dirbti žemę, tai jie saugotini ir neduodam leidimų juos kirsti. O Nacionalinė žemės tarnyba ne visada važiuoja į vietą tikrinti, pakanka, kad iš oro yra nufotografuojama ir pagal programą matosi, kur žemės paskirties žemė yra apaugusi ir tą plotą traktuoja kaip netinkamai naudojamą. Tokiu atveju tas ruoželis gali būti apmokestintas dešimteriopai daugiau. Bet jeigu medžių lajos nesusisiekia, tai nefiksuojama kaip pažeidimas, bet jei medžių lajos susilieja į vieną visumą, tada programa traktuoja kaip apleistą plotą, apaugusį tankia augmenija. Pavieniai medžiai neįsitraukia į tą plotą. Čia eina kalba ne apie deklaruojamą žemę, bet apie turimą ir jos paskirtį. Ir ji apmokestinama kasmečiais žemės mokesčiais, kurie dėl tokių medžių gali padidėti kelis kartus“, – detaliai aiškino Marijampolės sav. Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas J. Kurtinaitis.
Ministerijų versija – ne medžių naudai
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė atkreipė dėmesį, kad medžių kirtimui reikia leidimų. Kaip želdinių buvimas gali atsiliepti skiriamai paramai už deklaruojamus plotus aiškino taip:
„Jei žiūrėsime per paramos skyrimo teisyną, tai pagal galiojančias teisės aktų nuostatas parama skiriama už tuos deklaruotus plotus, kur auginami žemės ūkio augalai (įskaitant pievas) arba laikomas pūdymas. Jeigu žemės ūkio augalai deklaruojamame plote apskritai neauginami (jame nėra vykdoma žemės ūkio veikla), parama už tokius plotus neskiriama. Sankcijos gali būti pritaikomos, kai pareiškėjui deklaruojant plotai yra neseniai (iki 3 metų) apaugę krūmais ir medžiais ir yra netinkami paramai. Visi Lietuvos plotai yra atnaujinami per 3 metus, t. y. po 1/3 teritorijos per metus. Būna atveju, kad deklaruojant pareiškėjas neišskiria plotų kaip netinkamų paramai dėl neturimos aktualios ortofotografinės ar palydovinės medžiagos ir pareiškėjas juos deklaruoja kaip tinkamus paramai. Gavus atnaujintą, aktualią ortofotografinę ar palydovinę medžiagą ir nustačius, kad pareiškėjas deklaravo netinkamus paramai plotus, parama susigrąžinama už deklaruotus paramai netinkamus plotus bei gali būti pritaikytos sankcijos. Tokiais atvejais, nesant aktualios ortofografinės ar palydovinės medžiagos, pareiškėjas žinodamas savo laukų būklę, turėtų nedeklaruoti netinkamų paramai plotų, nors deklaruojant žemėlapyje jie yra vaizduojami kaip tinkami paramai.
Jei pareiškėjas buvusius netinkamus paramai plotus pavertė tinkamais (iškirto medžius, išrovė kelmus, išvežė nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkė akmenų krūvas ar kitus netinkamus paramai plotus) arba, kai tinkami paramai plotai virto netinkamais, nuo einamųjų metų paraiškų teikimo pradžios iki gruodžio 1 d. turi pats arba padedamas seniūnijos darbuotojo informuoti apie šiuos pasikeitimus paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje išankstinių kontrolinių žemės sklypų ribų aprašymų modulyje. Atsižvelgiant į konkretų atvejį, kadangi nurodoma, kad tai buvo medžiai, kurių kamienai iki 30 cm skersmens ir daugiau, reiškia, šie plotai jau ilgą laiką buvo netinkami paramai, tad pareiškėjui norint deklaruoti šie medžiai turėjo būti išskirti arba tai turėjo būti traktuojama kaip netinkami paramai plotai ir jų negalima buvo deklaruoti. Ji pareiškėjas šio ploto nedeklaravo, jokios sankcijos jam negalėjo grėsti“.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Orinta Kazėnienė alėjos sunaikinimo faktą paaiškino taip:
„Iš pateikto aprašymo laikytina, kad želdiniai auga/augo privačioje žemės ūkio paskirties žemėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, priedo 7,2 papunkčiu, privačioje žemės ūkio paskirties žemėje saugotiniems priskirti didesnio kaip 30 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Šiems medžiams kirsti reikia gauti savivaldybės leidimą. Visi kiti medžiai ir krūmai, augantys privačioje žemės ūkio paskirties žemėje, nėra priskirti saugotiniems ir žemės sklypo savininkas ar valdytojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu, juos turi teisę tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Teisės aktai medžių kirtimo jų vegetacijos metu nereglamentuoja“.
Apmaudu, bet alėjos sunaikinimo istorija rodo faktą, kad jauni medžiai dabar gali būti rėžiami beatodairiškai. O kas gi bus kai brandūs medžiai nusens? Kas juos pakeis? Ar išties medžiai mums jau tampa nebereikalingi ir viską matuosime tik pagal didesnio naudingumo koeficientą? Medžiai patys negali apsiginti…
Milda Kudirkaitė
Autorės nuotraukos
