Kas dešimtas paauglys bent kartą gyvenime yra ką nors pavogęs iš parduotuvės. Nesutarimai, mokyklos nelankymas, psichotropinės medžiagos – skirtingos priežastys tėvus verčia kreiptis į specialistus ir tikėtis pokyčio.
Vien tik vaiko teisių gynėjų vykdoma Multidimensinė šeimos terapijos programa, vienintelė Lietuvoje skirta paauglius auginančioms šeimoms, per du pirmuosius veiklos metus sulaukė virš 400 šeimų pagalbos prašymų.
Vaiko teisių gynėjai sako, kad dažnai su įprastomis socialinėmis normomis prasilenkiantis paauglių elgesys gali būti sudedamoji brendimo dalis, daugelis jaunuolių jį savaime išauga. Tačiau labai svarbu būti pasiruošus šiam periodui šeimoje, mokėti tinkamai reaguoti bei atpažinti įprastus paaugliškus iššūkius nuo delinkventinio elgesio, kada savalaikė pagalba būna itin reikšminga.
„Mūsų paaugliai nuostabūs: įžvalgūs, sąmojingi, atviri ir dažnai turi savo stilių išgyventi tam tikras nepatogias situacijas ir iššūkių kupiną gyvenimo tarpsnį. Labai svarbu, kad tėvai norėtų suprasti besikeičiančio vaiko mąstymo ypatumus, jį priimtų ir tik švelniai palydėtų reikiama linkme“, – sako šeimos terapijos specialistė Rasa Vėjelytė.
Šokiruojantys paauglio išvaizdos eksperimentai yra normalu
Daugelį dalykų suaugusiesiems tiesiog reikia išmokti priimti, išbūti, o prie kitų – rasti būdą prieiti per bendradarbiavimą. Norimo rezultato svarbu siekti per diskusiją su paaugliu, bendrus susitarimus.
„Praktikoje pastebime, kad neretai tėvams sunku pritarti šiuolaikinio paauglio elgesiui, bendravimo, mąstymo stiliui. Dar tenka išgirsti „mūsų laikais taip nebuvo“, „kai buvau jo metų, taip nedariau“ ir pan. Atminkime, kad paauglio įsivaizdavimas apie kasdienius dalykus ir savo ateitį gali skirtis nuo mūsų supratimo, bet nebūtinai bus klaidingas. Paauglys vertina iš savo perspektyvos, kiekvienas turime teisę į saviraišką bei buvimą unikaliu“, – įsitikinusi pagalbą per terapinius pokalbius paauglių šeimoms teikianti praktikė.
Jei bręstantis vaikas tapo irzlus, užmaršus, staigiai susierzina ar dažnai keičiasi jo nuotaika, daugiau laiko ilsisi, ilgiau miega – tai visiškai normalu. Nebenori atlikti įprastų namų ruošos darbų, vis dažniau atsiskiria nuo šeimos ir laiką leidžia su draugais, drąsiai eksperimentuoja su apranga ar šukuosena, neįprastose kūno vietose atsirado auskarų ar šokiruojančių tatuiruočių – taip pat normalu.
Kiekvienam vaikui paauglystė vis kitokia, bet kartu ir panaši. Pirmiausia tai yra labai svarbus raidos etapas, kai iš mažo paklusnaus ir taisyklių besilaikančio vaiko, pamažu pereinama į jauną suaugusįjį, kuris nuolat išbandys tėvų ribas, laužys taisykles, kels mums nepatogius klausimus. Tai ir svarbiausias kūno ir fiziologinių pokyčių metas, natūralu, kad pokyčiai atsispindės bręstančio vaiko elgesyje.
Paaugliui tinka būti nepatogiam suaugusiesiems
Sudėtingose situacijose šeimoms padedantys multidimensinės terapijos specialistai atkreipia dėmesį, kad tėvai ir paauglys, kai kreipiasi pagalbos, dažnai įvardija tuos pačius sunkumus: nesutarimai, nepagarba ir pan. Paprastai abi pusės mato skirtingus tų sunkumų sprendimo kelius ir pokyčio pirmiausiai tikisi kitame.
„Tėvai mąsto, kad jeigu paauglys elgsis kitaip, tuomet jie keisis, mažiau kontroliuos, pasitikės ir pan. Tikisi, kad specialistas vaiką perkeis į patogų jiems. Iš paauglių girdime, kad jeigu tėvai nustotų kontroliuoti ir reikalauti, tai ir jie būtų kitokie: klusnesni, taikesni. Tokiame užburtame rate sukasi ne viena paauglį auginanti šeima“, – dalijasi R. Vėjelytė.
Kadangi dažniausiai pagalbos į specialistus kreipiasi tėvai, tai, žinoma, jie pirmiausia įvardija vaiko sunkumus. Rečiau tėvai reflektuoja, kokią įtaką jie patys turėjo savo vaiko elgesiui.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad visgi tėvai yra tie žmonės, kuriems tenka žengti pirmąjį žingsnį ir parodyti, kad santykis gali keistis. Kad ir kaip sunku būtų kai kuriose situacijose įveikti savo nuoskaudas ar nusivylimus, tėvai gali parodyti, kad įmanoma kitokia reakcija į paauglio elgesį, kitokie žodžiai bendraujant, stebuklus daro parodyta pagarba ir pasitikėjimas savęs ir savojo gyvenimo kelio ieškančiai atžalai.
Psichologas, psichoterapeutas ar kitas specialistas padeda pamatyti, kokią galią turi ar gali turėti kiekvienas iš tėvų, atrasti veiksmingiausius įrankius situacijai keisti.
Paaugliai lanksčiau ir drąsiau priima pokyčius
Jaunimas paprastai į pagalbos programas ateina prašomi tėvų ar paraginti specialistų. Į Multidimensinę šeimos terapijos programą savo ruožtu kol kas nesikreipė nei vienas paauglys, iniciatyva priklauso suaugusiesiems. Įdomu tai, kad darbui prasidėjus, tėvai dažnai būna labiau motyvuoti nei paaugliai, bet vėliau stebima, kad keisti savo elgesį yra lengviau jaunuoliui.
Svarbu paminėti, kad problemos kyla ne dėl to, kad paauglys yra paauglys, jos būna kompleksinės. Vienas iš pagalbos per terapinius pokalbius išskirtinumų yra tas, kad dirbama ne su vienu krizę išgyvenančiu paaugliu, bet įtraukiama visa šeima, o jaunuolis keičiasi keičiantis visai artimiausiai jo aplinkai. Tad tėvams ir paaugliui pirmiausiai tenka pripažinti, kad pokytis įmanomas tik girdint vienam kitą ir koreguojant savo požiūrį ar elgesį abiem pusėms. Tėvams ne visada būna paprasta tai priimti.
Šeimos terapijos specialistė Roberta Avramenko prisimena atvejį, kai dėl nuolatinių kivirčų su sūnumi, kuris namo grįždavo tik pernakvoti, kreipėsi tėvas. Lūžis jų santykyje įvyko tėčio iniciatyva, kai šis pradėjo domėtis jaunuolio mėgstamais kompiuteriniais žaidimais. Apie šiuos žaidimus jie pirmą kartą po pusės metų maloniai pasikalbėjo, be moralizavimo, kritikos. Vėliau bendrų temų atsirado daugiau, paauglys vis dažniau rinkosi būti namuose.
„Nesuklyskime – paaugliui vis dar labai reikalingas laikas, praleistas kartu su jumis, vakarienės kartu, jis nori jaustis priimtas, reikalingas. Saugiam jaustis padeda ryšys, įprastas šeimos gyvenimo ritmas, net namų taisyklės. Jei to pagrindo nėra, paauglys ieškos atramos kitur, gali susirasti netinkamą kompaniją arba užsidaryti savyje“, – kalba dešimtimis šeimų sėkmės keliu palydėjusi terapeutė.
Apie pagalbos poreikį kalba silpnėjantis ryšys
„Kartais iš didelio nuovargio, manymo, jog turi mažai įtakos savo vaikui, ateina nusivylimas. Tėvams tikrai didelis iššūkis yra vaikų paauglystės etapas, o jeigu dar jaunuolis vartoja psichotropines medžiagas, neina į mokyklą ir yra agresyvus namuose, tai tada tas sunkumas dar padidėja – pasipildo gėdos, kaltės jausmais“, – įsitikinusi R. Avramenko.
Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad labai svarbu domėtis jaunuolio aplinka, pomėgiais, tai padeda išlaikyti ryšį su vaiku ir kuria saugią aplinką paaugliui atsiverti jums. R. Avramenko nuomone, ryškiausias kriterijus, signalizuojantis apie pagalbos poreikį – ryšio tarp tėvų ir paauglio pokyčiai.
Jeigu jaučiate, kad prarandate ryšį su bręstančiu vaiku, beveik nebekalbate arba visi bandymai kalbėtis baigiasi konfliktu, paauglys tapo uždaras, priešiškas, o gal pastebėjote savęs žalojimo ženklus, tuomet jums praverstų pastiprinimas ir specialisto pagalba. Pirmiausia vertėtų pasikalbėti, o jeigu situacija išlieka ta pati, tada jau kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą, kitą pagalbos specialistą.
Greitas reagavimas ir profesionali pagalba padės lengviau išgyventi krizinį laikotarpį šeimoje ir apsaugoti jaunuolį nuo gilesnių duobių.
Daugiau informacijos apie Multidimensinę šeimos terapijos programą ir koordinatorių kontaktai: https://vaikoteises.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projektai/multidimensine-seimos-terapija
