Liepos 18 d., sekmadienis. Pagrindinė iškilmių diena. Bazilikoje sujudimas iš ankstaus ryto, dar kelios valandos iki šv. Mišių pradžios, o šventoriuje, Palaimintojo koplyčioje jau būriuojasi piligrimai. Jie laukia katechezės ir šv. Rožinio maldos, kad galėtų susikaupti ir visoje dienos iškilmėje dėkoti Viešpačiui už Palaimintąjį Jurgį „ypatingą dovaną Lietuvių tautai ir Bažnyčiai“ (Popiežius Jonas Paulius II).
Ypač pradžiugino piligrimai iš Simno, kurie 40 km atėjo pėsti, skirdami savo misiją Palaimintajam ir melsdami Jo užtarimo savo bendruomenei ir visiems tikintiesiems. Visa Bažnyčia šiandien meldėsi, kad per pal. Jurgio šventumo liudijimą kuo daugiau širdžių atsivertų Dievo malonės veikimui. Giedojo Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro Česlovo Sasnausko choras, vadovaujamas Mindaugo Radzevičiaus.
Padėkojome Viešpačiui šv. Rožinio maldoje už Palaimintąjį Jurgį ir išklausėme Liongino Virbalo SJ, Kauno arkivyskupo emerito, katechezę, kurioje buvo prisimintas ypatingas Palaimintojo Jurgio gyvenimas ir darbai, jo meilė Kristui ir Mergelei Marijai, tarnavimas Bažnyčiai ir žmonėms. Pabrėžta svarbiausia misija – tarnystė, ne taisyklės ir jų laikymasis, bet principai. Tik principai veda Dievop; prelegentas kvietė įsimąstyti į šį kelią ir juo gyventi. Todėl verta prisiminti ir dėkoti maldoje už žmones, kurie gyveno Dievuje. O šiandien ypatingai reikia dėkoti už kelią, kurį mums paliko palaimintasis Jurgis Matulaitis. Turime pavyzdį, turime kelią, belieka tik juo sekti ir eiti.
Pradėdamas pagrindinę šios ypatingos atlaidų dienos dalį – jubiliejines Šv. Mišias, skirtas 150–osioms Palaimintojo gimimo metinėms, – Vyskupas Rimantas Norvila padėkojo visiems tikintiesiems, gausiai susirinkusiems Bazilikoje, padėkojo Marijos radijo kolektyvui bei Lietuvos televizijai ir celebruoti jas pakvietė Vilniaus arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą, kuris skelbė ir homiliją. Koncelebravo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius, kunigai iš įvairių dekanatų ir parapijų.
Homilijoje arkivyskupas minėjo pavyzdžius iš Izraelio tautos gyvenimo, kaip jie nenorėjo, kad vadovautų jiems Dievas, bet prašė skirti karalių. Nors buvo patikinti, kad karalius bus toks kaip visi, rūpinsis savo žemiškais reikalais, juos skriaus ir engs, kliausis ne Dievu, bet turės savo tvarką, norus ir įgeidžius, bus savų pagundų vergas, tačiau Izraelio tauta vis tiek reikalavo karaliaus. Šie savanaudiški valdytojai pridarė daug žalos Dievo tautai. Šv. Rašto ištraukoje matome, kaip Jėzui pagailo pasimetusių ir vienišų žmonių, kaip avių be piemens, ir Jis pradeda juos mokyti, pagal Dievo širdį ganyti. Toks yra ir Palaimintasis, kuris atsiliepė į Jėzaus kvietimą ir tapo ganytoju pagal Dievo atvaizdą. Palaimintasis norėjo, kad ir kunigai būtų tokie ganytojai, kad persiimtų ir išsineštų iš seminarijos apaštališką dvasią. Tokių kunigų visais laikais, o ypač šiandien, laukia Bažnyčia. Kad mūsų ganytojai vaikščiotų prieky, tarp ir už ganomųjų. Prieky – kad nurodytų kelią ir mokytų; tarp – kad jaustų, kuo gyvena žmonės, kad uždegtų pasauliečius, telktų ir vestų į darbą dėl Dievo garbės; už – kad padėtų atsiliekantiems, pavargusiems, sužeistiems, nepaliktų jų skendėti tamsybėse. Palaimintasis buvo tas tikrasis ganytojas, bet tai ne tik istoriškai. Baigdamas homiliją arkivyskupas pakvietė ypatingai nuoširdžiai melstis ateinančias dvi savaites, kad kuo daugiau širdžių atsiverstų į Viešpatį, kad sulauktume daugiau pašaukimų stojimui į seminarijas, kad stiprėtų Lietuvos šeimos. Tai yra tas kelias, kurį nurodė mums Palaimintasis, išgirskime Jo žodžius, prašykime užtarimo ir su Juo ženkime pirmyn.
Po Šv. Mišių ėjome iškilmingoje Eucharistinėje procesijoje, kur be kitų vėliavų buvo nešamos dvi Palaimintajam skirtos: Pal. Jurgio ir Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vėliava, pasiūta ruošiantis Jurgio Matulaičio beatifikacijai, pirmą kartą procesijoje nešta 1987 liepos 12 d. ir palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos vėliava, pasiūta 2010 m.
Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC atlaidai baigėsi agape Marijonų vienuolyno kieme, kurios metu sveikinimo žodžius tarė Seimo narys Andrius Vyšniauskas, Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockis. Visiems už nuoširdų darbą ir dalyvavimą atlaidų oktavoje padėkojo vyskupas Rimantas Norvila ir marijonų vienuolyno vyresnysis kunigas Kęstutis Brilius, MIC.
Norintieji, kaip ir kiekvieną atlaidų dieną, dalyvavo pasivedimo pal. Jurgiui Matulaičiui pamaldose Bazilikoje, o vėliau vyko į Palaimintojo tėviškę Lūginėje.
Šventovė rimsta, skirstosi paskutiniai piligrimai, bet neišsiskiriame. Mus jungia Palaimintasis, Jo žodžių ir darbų šviesa, Jo gyvenimo pavyzdys. Susitiksime ne tik kasdien, bet ir vėl kitais metais: ta atlaidų šviesa, Palaimintojo tikėjimo ir meilės nušviesta, palydi mus ir laukia mintimis, darbais ir pasiryžimais sugrįžtančių kiekvieną dieną.
Vilkaviškio vyskupijos, palaimintojo J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus inf.
