Ši diena dar aktyvesnė, nei vakar, karo veiksmų intensyvumas pamažu auga. Tęsiasi sunkūs mūšiai, bet jie vyksta siekiant pasigerinti taktinę padėtį, nedideliais padaliniais, labiau remiantis artilerija. Rusai toliau bando pramušti galva sieną Donecke (kitaip to kruvino mėginimo pasislinkti kelis metrus pirmyn nepavadinsi), ukrainiečiai toliau telkia pajėgas, papildo savo brigadas žmonėmis ir ginklais iki numatytų etatų.
Vėl smogta iranietiškais bepiločiais „Šached“. Jie turėtų būti jau iš naujos, neseniai į Rusiją iš Irano atskraidintos serijos, su konstrukciniai patobulinimais, kurie padaryti atsižvelgiant į panaudojimo Ukrainoje patirtį. Ukrainiečiai sako, kad numušė visus dronus. Jeigu kokio vieno kito ir nenumušė, tai yra visiškai suprantama, šimto procentų efektyvumas realiame pasaulyje neegzistuoja. Tačiau keli prasiveržę dronai kritinės žalos padaryti negali.
Tas pats ir su raketomis. Nors ir prieš raketas yra priešnuodžių. Vis garsiau kalbama, kad JAV apsisprendė perduoti Ukrainai oro gynybos sistemas „Patriot“. Rusofašistai nervuojasi, bet save guodžia, kad kalba eina neva tik apie vieną bateriją, apie 8 paleidimo įrenginius. Visa tai tik spekuliacija. Jeigu bus perduota viena baterija, netrukus bus perduota ir daugiau, tereikia politinio sprendimo. Klausydamasis vakarykštės Pentagono spaudos konferencijos nusprendžiau, kad JAV jau apsisprendė, kad teliko formalumai. Tačiau reikės laiko apmokyti ukrainiečių karius, ir tai gali užtrukti, todėl rytoj „Patriot“ Ukrainoje atsirasti neturėtų, nebent jų įgulos būtų jau apmokytos paslapčia.
O kai bus „Patriot“, atsiras ir vakarietiški naikintuvai, ir sraigtasparniai, ir tankai ir visa kita, ko ukrainiečiai nori, bet kol kas negauna.
Tačiau norėtųsi, kad neatsirastų naivus lūkestis, kad „Patriot“ bus persilaužimas kare. Ne, šios sistemos, kaip ir kiti ginklai, tik palengvina kariavimą, sumažina savo nuostolius ir padidina priešo. Ginklai leidžia veikti laisviau, smūgiuoti taikliau, apsiginti efektyviau. Tačiau joks ginklas negali laimėti karo, tam reikalinga jų visuma, paremta karių ryžtu ir išmanumu.
Svarbiausia būtų politinė žinutė Rusijai, kad į jos grasinimus niekas nebekreipia dėmesio. Kad jau peržengta riba, už kurios nebesvarbu, ką darys rusai. Jų niekšingi veiksmai Ukrainoje, civilių terorizavimas jau darosi nebepakenčiamas.
Tačiau Vakarai neskuba. Jie nedaro skubių veiksmų, į kuriuos Kremlius galėtų reaguoti neadekvačiai. Rusams teks pagyventi su mintimi, kad „Patriotai“ jau pakeliui, ir su ja apsiprasti. Jie putosis ir gąsdins, patys suprasdami, kad praranda paskutinius bauginimo kozirius. Ir kad priėjo kalno kraštą, nuo kurio riedėti galima tik viena kryptimi – žemyn.
Bet rusai kariaus ir krės niekšybes. Jie planuoja puolimą, kuris leistų perimti iniciatyvą ir perlaužti karo eigą savo naudai. Neabejoju, kad jie patys tapo savo pačių propagandos auka ir vis dar tiki, kad žiemą rusų pajėgos gali veikti geriau, nei priešas. Tačiau Ukrainoje visai kita padėtis nei 1812 ar 1941 metų žiemą. Ir ne rusai, o ukrainiečiai kariauja savo žemėje, esant jiems įprastoms oro sąlygoms, remdamiesi savo pačių komunikacijomis.
Pasišaipysiu ir pasiūlysiu rusams atsitraukti ir patiems sudeginti Maskvą. Kartą tai jau padėjo, galėtų pabandyti ir šiandien.
Į Baltarusiją plūstelėjo Rusijos pajėgos. Atvyksta motošaulių daliniai. Puikiai suprantame, kad būtent šie pėstininkai kartu su tankais yra pagrindinė būsimo puolimo jėga. Kol kas dar tik pradžia, puolimui jų dar nepakanka. Bet neabejoju, kad dabar tokie ešelonai atvyks kasdien. Atskrido tolimojo aptikimo ir valdymo lėktuvas A-50. Jis koordinuos raketų smūgius Ukrainai, ukrainiečių oro gynybos stebėjimą ir savo aviacijos valdymą. Tuo pačiu mėgins susekti ir ukrainiečių dronus ir aviaciją.
Vienas toks lėktuvas yra mažai, reikėtų bent dviejų, bet Rusijos aviacija jų banaliai neturi. Todėl A-50 gali veikti tik ribotą laiką ir vykdyti ribotas užduotis. Vadinasi, kiekvienas jo pakilimas gali būti ženklas, kad prasidės raketų ataka, o galbūt pažymės ir sausumos pajėgų puolimo pradžią. Rusai tuo naudosis, pakeldami A-50 į orą žvalgybiniams skrydžiams, mėgindami nustatyti ukrainiečių oro gynybos sistemą, jos stipriąsias ir silpnąsias vietas.
Tuo tarpu Baltarusijos armijos tankai juda link Lietuvos ir Lenkijos sienų. Nors Kremlius ir žino, kad NATO pulti neketina, bet supranta, kad gali nutikti kažkas tokio, kas privers Vakarus įsikišti panaudojant karinę jėgą. Todėl baltarusiai bus pastatyti kaip gyvas taikinys, turėsiantis priimti pirmą mirtiną smūgį. Pasikartosiu, NATO pulti neketina, bet jeigu prireiks – gali. Lukašenka mielai imsis saugoti Rusiją nuo nepuolančios NATO, nes tai yra saugiausia užduotis, kurios gali sulaukti iš Putino.
Beje, įdomu, kad šiandien Lukašenka visiškai dingo iš eterio. Niekam neskambina, nieko neapdovanoja, nemokina vadovauti kolūkiams ir nekeičia ministrų, jų pavaduotojų ir kitų aukšto lygio vadovų. Jo tiesiog nėra. Net jeigu iš vakaro būtų padauginęs, šiandien po pietų jau būtų mojavęs ranka ir griaudėjęs pamokymus savo pakalikams. Mielai išklausysiu jūsų nuomonę – kodėl jo nėra viešoje erdvėje.
Manau dabar kiekvieną naktį galima tikėtis masinio apšaudymo raketomis, o kiekvieną rytą – ukrainiečių perėjimo į puolimą vienoje arba iš karto dviejose kryptyse. Rusams pasiruošti puolimui dar reikia laiko. Ypač pajėgų trūksta Baltarusijoje.
Mes tuo metu nesustodami šildome ukrainiečius.
Slava Ukraini!
