Su pirmaisiais šiltesniais saulės spinduliais į gamtą traukia poilsiautojai, tačiau kartu bunda ir mažieji, bet pavojingi kenkėjai – erkės. Nors apie jų platinamas ligas kalbama kasmet, statistika rodo, kad daugelis vis dar nesiėmė veiksmų, galinčių apsaugoti gyvybę.
Erkinis encefalitas – viena pavojingiausių erkių platinamų ligų – kasmet paliečia šimtus žmonių Lietuvoje.
Šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei įprastai – jau kovo viduryje temperatūra pakilo virš 10 laipsnių šilumos, o tai – palankios sąlygos erkių aktyvumui.
„Nors daugelis vis dar galvoja, kad erkės aktyvios tik nuo balandžio ar gegužės, jos iš tikrųjų pradeda judėti vos tik žemės paviršius įšyla iki +5 laipsnių. Šiemet šios sąlygos jau susiformavo – tad skiepytis reikia dabar, o ne tada, kai pirmoji erkė jau įsisiurbė į koją ar kaklą“, – pabrėžia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Lietuvoje – vieni aukščiausių rodiklių Europoje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 597 erkinio encefalito atvejai – net 36 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Sergamumo rodiklis siekė 20,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pavojingiausi regionai išliko Utenos, Telšių, Kauno, Panevėžio ir Alytaus apskritys.
„Kasmet sulaukiame klientų, kurie skiepytis nusprendžia tik išgirdę apie artimųjų ar kaimynų patirtis – kai liga komplikavosi, paliko ilgalaikių pasekmių ar net baigėsi mirtimi. Siekiame, kad tokių istorijų būtų kuo mažiau, bet tam būtina imtis prevencinių veiksmų“, – sako vaistininkė.
Žmonės dar tik planuoja, erkės jau aktyvios
Pasak L. Vanagaitės, kovo pabaiga – tai laikas, kai žmonės dar tik pradeda galvoti apie darbus lauke ar išvykas į gamtą, tačiau erkės jau „dirba“.
„Tai toks laikotarpis, kai žmonės dar nė nespėjo apsikirpti vejos ar išsitraukti sodo įrankių, o pirmosios erkės jau fiksuojamos net miestuose. Todėl dabar – pats tinkamiausias metas pradėti vakcinaciją“, – sako ji.
Jei žmogus dar nėra pasiskiepijęs, pavasarį rekomenduojama pagreitinta schema: pirmas skiepas, antras – po 1–2 savaičių, trečias – po 21 dienos arba po 5–12 mėnesių. Tai leidžia greičiau įgyti imunitetą dar iki paties aktyviausio sezono, kuris paprastai prasideda balandžio mėnesį.
„Nors sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą, pavasaris vaistinėse įprastai yra aktyviausias vakcinacijos nuo erkinio encefalito metas. Žmonės pradeda judėti, vaikščioti miškuose, iškeliauja į sodus, ir supranta – reikia apsaugos“, – pastebi vaistininkė.
Erkės ne tik miškuose, bet ir miestuose
Klaidinga manyti, kad erkės gyvena tik miškuose ar tankiose pievose – jų galima sutikti ir miesto parkuose, soduose, net gyvenamųjų rajonų kiemuose.
„Žmonės dažnai nustemba išgirdę, kad erkė įsisiurbė kieme, kur tik buvo vedžiojamas šuo. Būtent todėl svarbu pasirūpinti apsauga ne tik išvykstant į gamtą, bet ir kasdienėje aplinkoje“, – teigia L. Vanagaitė.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas, anot jos, kad vaikai nuo erkių kenčia rečiau. Vaikai, ypač žaidžiantys lauke ar gamtoje, važiuojantys į stovyklas, dažnai patenka į rizikos grupę. Dėl mažesnio ūgio jie lengviau „pasigauna“ erkes nuo žemės ar krūmų. Be to, vaikų imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi, todėl liga gali progresuoti sunkiau.
Repelentai – nešimtaprocentinė apsauga
Erkes padedančių atbaidyti repelentų poveikis yra laikinas ir ribotas. Įvairūs purškalai, kremai ar tepalai, kuriuose yra aktyvių medžiagų, tokių kaip DEET, pikaridinas ar citrinžolių aliejus, gali padėti sumažinti erkių įsisiurbimo tikimybę, tačiau jie nesuteikia 100 proc. apsaugos.
„Repelentai gali padėti apsisaugoti tik tam tikrą laiką, kol jie veikia. Be to, kai kurių produktų poveikis gali būti mažesnis, jei žmogus daug juda, gausiai prakaituoja ar po kurio laiko atsiranda smulkūs įbrėžimai. Taip pat repelentų naudojimas neapsaugo nuo erkių užkrėtimo, jeigu erkė jau buvo įsisiurbusi“, – teigia L. Vanagaitė.
Ji rekomenduoja repelentus naudoti tik kaip papildomą priemonę, kai nėra galimybės skiepytis.
„Vakcina – tai ilgalaikė apsauga, kuri tikrai veikia. Ypač svarbu pasiskiepyti tiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, dirba lauko darbus ar augina gyvūnus. Nors tai nėra dažniausias perdavimo kelias, bet erkė gali perlipti nuo šuns ant žmogaus. Ypač jei šuo ką tik parsinešė erkę iš pasivaikščiojimo ir ji dar neįsisiurbusi, žmogus glosto, glaudžia ar miega su šunimi, erkė „pasimeta“ ant šuns guolio, rankšluosčio ar kitų paviršių ir vėliau pereina ant žmogaus“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
