Daugeliui keturračiai asocijuojasi tik su ekstremalia pramoga, būtent tam jie ir yra daugiausia naudojami. Tačiau marijampolietis Regimantas Alesius tikina, kad juos puikiausiai galima pritaikyti ir žemės ūkyje. Pats būdamas aistringas keturračių fanas, išmėgino ką ši technika gali tėčio ūkyje. Pasirodo, jog keturratis gali dirbti kone visus darbus ir būti šauniu pagalbininku.
Regimanto tėtis dirba Marijampolės savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėju ir pats daug metų ūkininkauja. Be abejo, tikėjosi, kad sūnus taip pat tuo susidomės ir kažkada perims ūkį. Tačiau Regimantui labiau rūpėjo automobiliai, technika, tad užuot pasirinkęs ūkininkavimą, jis užsiima automobilių verslu, įkūrė autoservisą, moto technikos saloną, prekiauja keturračiais ir juos remontuoja. Bet nenumoja ranka ir į žemės ūkį – yra tėvo pagalbininkas visuose darbuose ir neišsižada, kad gal kažkada taps ūkininku.
„Keturis metus užsiimu prekyba keturračiais ir jų remontu Marijampolėje. Pats pramogai ir sportui juos naudoju jau apie 10 metų. Įkinkyti žemės ūkio darbuose keturračius pamėginome visai neseniai, iki šiol visiems jie buvo tik priemonė ekstremaliai pramogai. Bet pamatęs, kad kaimynai estai, latviai, suomiai juos naudoja ne vien tik pramogai, o ir tam tikriems darbams, nutariau tai pasiūlyti daryti ir mūsų žemdirbiams. Paskatino visa tai vienas žmogus, kuris ieškojo savo keturračiui priekabos. Ėmiau domėtis, kokių dar priedų ir padargų keturračiams yra. Teko viešėti ir įspūdingoje CFMOTO keturračių gamykloje Kinijoje, įsitikinti jų gaminamos produkcijos kokybe. Pats ne kartą išbandžiau savo keturratį tėvo ūkio laukuose renkant akmenis, per bulviakasį, vežant medieną bei kituose žemės ūkio darbuose. Su visais iššūkiais jis susitvarkė puikiai. Dabar jau ne vienas savo keturratį naudojęs tik pramogai nutaria veltui nedeginti kuro ir jį įdarbinti“, – tikina Regimantas.
Nors dar ne daug kas savo keturračius įkinkė į darbus, bet ši tendencija tampa vis populiaresnė, anot Regimanto, tuo vis labiau ima domėtis ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, miškų savininkai.
Regimantas sako pats buvo nustebintas sužinojęs apie galimybes ir įvairovę kaip šią pramogų techniką galima pritaikyti konkretiems darbams.
„Keturračio priekaboje krovinys gali būti net iki 1 t svorio – tiek gali jos hidraulika pakelti. Šia priekaba galima vežti žemes, mėšlą, grūdus, bulves, šieno ritinius. Beje, šieno ritiniams gabenti yra ir specialios tam pritaikytos šakės, tad vienas žmogus didžiulį ritinį gali nugabenti kur tik jam reikia – į pastogę, tvartą, laukus. Nuėmus priekabos bortus, galima ją naudoti kaip miškovežio priekabą, juolab, kad prie rėmo galima primontuoti „gervę“, kuri veikia kaip kranas, tad jos dėka galima įsikelti ir iškelti bet kokį krovinį. Taigi, nusipjovus medį, nebūtina didelė technika jam parsigabenti, tai galima padaryti ir su keturračiu. Juo galima ir žemę kultivuoti, lyginti kelius, valyti sniegą. Galima prikabinti žoliapjovę, turinčią mulčiavimo funkciją, o žolę nupjauti net metro aukščio. Galima prie keturračio kabinti ir plūgą, kuris yra specialiai pritaikytas, tad šis „arkliukas“ sėkmingai gali arti lauką ir piestu nestoja“, – vardijo galimybių įvairovę Regimantas.
Viena Suvalkijos krašto bendrovė, anot Regimanto, dabar keturračiais į laukus galvijus gena, naudoja juos ganant. Kažkada skeptiškai žiūrėję į tokią galimybę, dabar bendrovės vadovai tikina, kad be keturračio neišsiverstų.
Kadangi ši technika sukurta ekstremaliam važiavimui, R. Alesius tikina, jog ja nėra sudėtinga riedėti ir išmaltais kaimo keliais, ir bekele, kalvotais laukais, ir šaknimis išraizgytais miško plotais. Ten, kur ne visada pravažiuoja net ir džipai, keturratis sėkmingai prasibrauna.
„Jei mėgintume, pavyzdžiui, palyginti keturratį su traktoriumi T-25, kurių galingumai maždaug panašūs, tai keturratis už jį yra gerokai greitesnis, manevringesnis ir gali pasiekti bet kokį reikiamą tašką, ko šis traktoriukas tikrai nesugebėtų. Keturratis turi visus keturis varomus ratus. Palėtintos pavaros dėka gali galią generuoti du kartus daugiau. Ji reikalinga kai tempiama sunkiai pakrauta priekaba, užklimpstama kemsynuose, bet kuriais kitais sudėtingesniais atvejais. Jeigu reikia spartesnio judėjimo kuomet nėra krovinio, važiuojama keliu, perjungiama pagreitinta pavara, bet jei reikia daugiau jėgos ir mažiau greičio – tam yra palėtinta pavara. Visos transmisijos yra automatinės. Beveik visuose keturračiuose yra vairo stiprintuvai, kurie palengvina vairavimą, tai turi įtakos ir vairavimo saugumui, nes vairo stiprintuvas dirba ir kaip stabilizatorius. Pavyzdžiui, važiuojant per arimus ratas įkrenta į duobę ar atsitrenkia į akmenį, ar kelmą – smūgis neišplėšia vairo iš rankų. Keturratį valdyti nėra labai sudėtinga, ši technika kažkas tarp motociklo ir džipo“, – stengėsi paprastai ir aiškiai vardinti keturračių privalumus Regimantas.
Kadangi dažnai ūkininkai dirba ne tik dienomis, bet ir tamsiuoju paros metu apsišviesdami lauką galingomis traktoriaus šviesomis, rūpėjo pasmalsauti, ar tą galėtų daryti ir su keturračiais. Pasak Regimanto, keturračiai turi LED žibintus, kurių šviesos dirbant naktį pakanka, tačiau jei reikia, galima sumontuoti ir papildomus darbinius LED žibintus, kurie gerai apšviestų dirbamą teritoriją tamsiu paros metu. Elektros įranga ir instaliacija keturratyje tam yra pritaikyta.
Suvalkijoje dirvos gana sunkios ir lietingas ruduo gabenant derlių ne vienam ūkininkui tampa iššūkiu. Pasak Regimanto, ekstremaliomis sąlygomis keturračiui gali pagelbėti „gervė“, jam įklimpus, tereikia prisikabinti prie kokio kito stabilaus objekto ar galingesnio traktoriaus, paspaudus gervės mygtuką „traukti“, problema būna išspręsta.
„Keturračiai dažnai nepagrįstai kaltinami dėl nesaugumo. Tačiau viskas priklauso nuo to, kas sėdi už vairo. Visos problemos atsiranda tuomet, kai nesilaikoma saugumo reikalavimų – didelis greitis, staigus posūkis, patirties stoka. Tai nėra transporto priemonė, kuri lengvai virsta. Apsaugai virtimo atveju ant moto visureigio yra pritvirtinti apsauginiai lankai. Maksimalus galingiausio keturračio greitis – 129 km per valandą. Mažesnio galingumo variklius turinčių keturračių greitis gali siekti iki 90 km per valandą. Darbui tokio greičio tikrai nereikia, čia tik lenktynėms ar pramogai“, – sako Regimantas.
Pasak R. Alesiaus, keturračių variklių galingumas skiriasi – silpniausias yra apie 400 kubinių cm, o galingiausias siekia net iki 1000 kubinių cm – kiekvienas renkasi, ko jam reikia. Nedideliam ūkiui, jo manymu, universaliausias variantas yra keturratis su 500, 600 kubinių cm galingumo varikliu. Lietuvoje jau galima įsigyti ir visus norimus keturračiams pritaikytus padargus. Pats paprasčiausias keturratis kainuoja apie 5 tūkst. eurų, o įvairūs padargai, priekabos kainuoja apie 1000 eurų. CFMOTO keturračiai yra registruojami Žemės ūkio skyriuje kaip mini traktoriai, juos gali vairuoti turintys T1, T2 ir B kategorijas.
Žinoma, keturratis niekada nepraras savo prigimtinės teisės ekstremaliai pramogauti ar pašėlusiu greičiu skrieti sudėtingiausiais maršrutais. Regimantas iki šiol neatsisako šio užsiėmimo. O kai pasiilgsta išskirtinio adrenalino, nuotykių ir greičio, R. Alesius vyksta į keturračių varžybas. Neseniai lietuvių komanda grįžo iš pasaulinių, vienų sunkiausių keturračių varžybų Rumunijoje. Čia iš įvairių šalių buvo susirinkę apie 100 dalyvių. Su keturračiais varžybose rungėsi net 50, o su moto visureigiais 20 dalyvių. Maratoninėse varžybose du lietuvių ekipažai vienas su keturračiu kitas su moto visureigiu iškovojo antrąsias vietas.
„Esu iš tų žmonių, kurie mėgsta įvairovę, naujus iššūkius, tad idėja pašėlusius keturračius įdarbinti žemės ūkyje kažkada atrodė gal būt ne visai reali, bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad nieko nėra neįmanomo“, – plačiai šypsodamasis įtikinamai kalbėjo ūkininko sūnus Regimantas Alesius.
Milda Kudirkaitė
