Kybartų ugniagesių gelbėtojų darbovietėje galima būtų kurti siaubo filmą

Suduvis.lt ne kartą rašė apie itin prastas Kybartų ugniagesių gelbėtojų darbo sąlygas. Temą vėl teko prisiminti po to, kai praėjusią savaitę redakcijai paskambino Kybartų ugniagesiai gelbėtojai. Jie priminė, kad balandį buvo aiškiai numatyta, jog šių metų lapkričio mėnesį Kybartuose, J. Biliūno gatvėje, jie jau turėtų gyventi Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kybartų komandos pastato įkurtuvių nuotaikomis. Tačiau viskas taip ir sustojo. Ne tik kalbos, bet ir pačios statybos, kurios net nebuvo pradėtos. 

Nereikia pamiršti įsipareigojimų

Kybartų ugniagesiai gelbėtojai nesupranta, kodėl jų reikalai vis dar stovi vietoje, kai kitur, pavyzdžiui, Sodėnuose, ugniagesiai jau džiaugiasi vokišku „Iveco Magirus“ gaisrinės automobiliu.

Kol kas, akivaizdu, garsiai kalbama tik apie toje pačioje Kybartų J. Biliūno gatvėje jau pradėtą ruošti didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, o kalbos apie naujo gaisrinės pastato statybą taip ir nutilo.

„Visi puikiai prisimename, kad susirinkimo metu buvo akcentuota ne kartą, kad vyšnia ant torto turėtų būti uždėta iki artėjančių švenčių, lapkričio mėnesį, tačiau statybos vis dar nėra pradėtos. Sukandę dantis laukiame žiemos, tačiau ir vėl kartojasi tas pats scenarijus, nes panašu, kad iki kitų metų naujų patalpų dar neturėsime.

Nejaugi pradės statyti spalio mėnesį ir greituoju būdu pastatys per mėnesį laiko? Kodėl Kybartuose taip viskas užstrigę ir, kaip visada, atsiranda nežinia kokių priežasčių bei pasiteisinimų, o galiausiai – ir beprasmiškų pažadų, tačiau niekas taip ir nesikeičia?“ – sutartinai pasakoja Kybartuose dirbantys ugniagesiai gelbėtojai, kurie jaučiasi palikti likimo valiai.

Pagrindinėse patalpose, kuriose kiekvieną dieną daugiausia laiko praleidžia ugniagesių komanda, vaizdas kurioziškas, nes sienos aprūkusios lyg po gaisro.

Kybartuose dirbantys vyrai kalba, kad kiekvieną kartą girdimi Vilkaviškio rajonų vadovų pasiteisinimai ar gražūs komentarai žiniasklaidoje, kai akcentuojama, jog nereikėtų pamiršti savivaldybės įsipareigojimų Kybartų ugniagesiams, jau seniai atrodo beprasmiai ir netgi juokingi.

Būtent taip, pasak ugniagesių, ir atrodo, kad visi įsipareigojimai yra pamiršti, o stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė kažkam pasirodė kur kas svarbesnė nei jau ne vienerius metus kalbomis statomas naujas gaisrinės pastatas.

Kalbėdami su profesinės sąjungos atstovais, juokaujame, kad šiuo metu vienintelė naujovė ir puošmena, atsiradusi ant Kybartų gaisrinės bokšto, – Lietuvos trispalvė. Visa kita, pasak čia dirbančių gaisrininkų, tik kalbos be konkrečių veiksmų.

A. Butkevičiui pasirodė labai įdomi ir nuostabą (gerąja prasme) kelianti pastate tebeveikianti senovinė krosnis „zelikis“, kuri, pasak ugniagesių, įšyla tik gerai kūrenama ir jau vakarop.

Reikalauja labai daug

Vaikštinėjant ir besidairant po dabartinės Kybartų gaisrinės patalpas iškyla klausimas – ar čia apsilankę „aukštesni“ asmenys nepamatė to, kas ir taip yra akivaizdu, kad dabar visiškai nesistengiama pagreitinti pristatyto projekto statybų darbus? Čia dirbantys ugniagesiai prisimena, kad čia tikrai būta svarbias pareigas užimančių svečių, pavyzdžiui, Algirdui Butkevičiui pasirodė labai įdomus ir nuostabą (gerąja prasme) keliantis pastate tebeveikiantis senovinis pečius – „zelikis“, kuris, pasak ugniagesių, įšyla tik gerai kūrenamas ir jau vakarop.

Pagrindinėse patalpose, kuriose kiekvieną dieną daugiausia laiko praleidžia ugniagesių komanda, vaizdas kurioziškas, nes sienos aprūkusios lyg po gaisro.

Patalpos minimaliai suremontuotos tik pačių ugniagesių iniciatyva.

Ugniagesiai atvirauja, kad iš jų reikalaujama labai daug: „Turime dirbti ir gaisrininkais, ir vairuotojais, ir valytojais, ir santechnikais, ir medikais, ir vadovais“. Už šių pareigų gausą, pasirodo, atlyginimas „atitinkamas“ – vos 420 eurų.

Negana to, patalpos minimaliai suremontuotos tik pačių ugniagesių iniciatyva: ištapetuota, pajungtas elektrinis vandens šildytuvas, kai kur išdažytos grindys bei sienos, sutvarkytas tualetas, o esant reikalui – remontuojami ir 1975-ųjų bei 1988-ųjų metų automobiliai. „Prie jų nusifotografuoti – įdomu, tačiau su jais važiuoti gesinti gaisro – tikras iššūkis“, – pasakoja į svečius pasikvietę ugniagesiai.

Apžiūrint beveik antikvarinius gaisrinės automobilius, į akis iškart krenta po mašina patiesti kartono lapai, ant kurių iš automobilio varva tepalas.

„Nežinau, ar nuvažiuosiu ir ar grįšiu“

Tokios kalbos, sklindančios iš ugniagesių lūpų, panašu, ne iš piršto laužtos. Apžiūrint beveik antikvarinius gaisrinės automobilius, į akis iškart krenta po mašina patiesti kartono lapai, ant kurių iš automobilio varva tepalas. „Štai kokia ekologija“, – trumpai varvėjimo procesą komentuoja čia dirbantys vyrai. Sunkiai atvėrus mašinos duris ir apžiūrėjus ją iš vidaus, į akis krenta po kojomis žiojintys plyšiai automobilio kabinoje. Ugniagesiai pasakoja, kad telefonui nukritus į dugne esančią skylę, jį gali pamiršti.

„Prisiminkime atvejį Vištytyje, kai buvo kaltinami ugniagesiai, kad jų mašina neužsivedė. Kiek tokių atvejų būna ir pas mus… Visi komentuoja, bet niekas nepagalvoja, kad dėl to, jog turime tokias senas mašinas, kalti ne mes. Kiekvieną kartą, išvykus į kokį nors įvykį, nežinome, ar nuvažiuosime iki vietos, ar ne. Neturime normalios technikos, kuri turėtų tarnauti mums, o ne mes jai“, – nusivylimo neslepia ugniagesiai.

Grįžę ugniagesiai neturi net kur nusiprausti, nes mažoje kriauklėje gali tilpti vos keli indai, o čia nusiprausti gali nebent veidą. Tokia baisi realybė kai kam neatrodo kaip skubios pagalbos šauksmas, nors bet kada ir pačiame gaisrinės pastate dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar dėl patalpose vis dar tebekūrenamo senovinio pečiaus gali įvykti nelaimė.

Bet kada ir pačiame gaisrinės pastate dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar dėl patalpose vis dar tebekūrenamo senovinio pečiaus gali įvykti nelaimė. 

Panašu, kad patalpų būklė iki galo „nesugraudino“ Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, kuri turėtų būti suinteresuota, kad toji vyšnia ant torto žadėtą lapkričio mėnesį vis tik atsirastų.

Kol kas Kybartų ugniagesių komanda gali tik grožėtis ir įsivaizduoti naujo gaisrinės pastato vaizdą, kurį bent jau popieriniame variante buvo leista pamatyti. Tai, kad istorija nesibaigė, neabejoja ir patys ugniagesiai, kurie nuo šiol daugiau tylėti neketina.