Severinas Žiūrys Kapsuko Specialiame konstravimo biure (SKB) pradėjo dirbti 1961 metais. Nors technikume jis ir buvo įgijęs elektrotechniko specialybę, bet susipažinęs su SKB atliekamais darbais, kurie jį labai sudomino, nusprendė dirbti konstruktoriumi, kadangi tuo laiku SKB konstruktorių labai trūko.
Būdamas labai darbštus ir kruopštus jis įdėjo daug pastangų aiškindamasis fasavimo-pakavimo automatų pagrindines technologines operacijas atliekančių mechanizmų konstrukcijas, jų darbo ypatumus. Darbas patiko, žadino kūrybinį smalsumą, jis skaitė daug techninės literatūros, domėjosi informacija apie analogišką techniką.
Keletą metų padirbėjęs prie įvairios paskirties fasavimo įrenginių, palaipsniui kaip inžinierius-praktikas jis subrendo iki savarankiškai galinčio dirbti konstruktoriaus. Tokiu būdu jis pademonstravo, kad sumaniu konstruktoriumi išimtinais atvejais galima tapti ir neturint aukštojo mokslo diplomo.
Vienas iš pirmųjų jo kaip projekto vyr. konstruktoriaus darbų buvo automatas M6-OR1-S valgomiesiems ledams fasuoti po 100 g. į vaflinius puodelius. Sėkmingai susitvarkęs su atsakingu darbu 1972 metais jis gavo užduotį paruošti valgomųjų ledų fasavimo ir grūdinimo linijos M6-OLV techninę dokumentaciją. Į šią liniją įėjo jo konstruotas automatas M6-OR1-S,kuris vienu kartu ledais užpildo 8 vaflinius puodelius, šaldymo kamera M6-OXV, kurioje judantis 8 eilių konvejeris per 30 minučių atvėsina ledus iki -10 laipsnių šalčio. Iš kameros puodeliai patekdavo ant nuvedimo transporterio.
Ši linija sėkmingai išbandyta Maskvos miesto 7-ajame šaldytuve, o 1978 metais buvo eksponuojama Maskvoje tarptautinėje parodoje INPRODTORGMAŠ-78 ir įvertinta keletu apdovanojimų.
Kita Severino sukurta ledų fasavimo ir grūdinimo linija – M6-OL2-V, kurią sudarė fasavimo automatas M6-OR2-Z ledams po 100 g. fasuoti į vaflinius ir popierinius puodelius, ledų grūdinimo kamera M6-OX2-V bei nuvedimo transporteris. Linija buvo kuriama pagal užsakovų reikalavimus, kurie išryškėjo eksploatuojant ledų liniją M6-OLV. Tarpžinybiniai bandymai vyko Vologdoje (Rusija).
Ruošiant ledų linijų techninę dokumentaciją kartu su Severinu dirbo S. Papartienė, M. Stonkuvienė, B. Katkauskienė, O. Bieliūnaitė, N. Paramonova, V. Česonis, Z. Petručenija, M. Mitrulevičiūtė ir kt.
Pats įdomiausias Severino darbas buvo žuvies pastos „Okean“ briketų fasavimo-pakavimo automatas M6-IFA. Kaip šio automato konstruktorius S. Žiūrys ir Kapsuko maisto pramonės automatų gamyklos (MPAG) įrenginių derintojas J. Muraška atsidūrė prie Antarktidos krantų netoli Pietų ašigalio poliarinio rato paskaitysite sekančiame rašinyje… Apie tai papasakos Jonas Muraška, nes Severino Žiūrio mūsų tarpe jau greitai bus du metai kaip nebėra…
Ruošiant šį straipsnelį pakalbinti Severino buvę bendradarbiai visi kaip vienas kartojo: „Paslaugus, nuoširdus, noriai bendraujantis, geranoriškai kiekvienam padedantis ir visada savo žodį ištesintis. Ir labai sąžiningas“.
Nepaprastai daug žinojo apie savo gimtąsias Pilviškių apylinkes ir apie 1941-1945 metų karo įvykius jose. Apie tai labai vaizdingas su begale konkrečių faktų Severino pasakojimas atspausdintas Vilkaviškio kraštotyrininkų leidinėlyje „Jie matė karą“. Vidurinėje mokykloje pramokęs vokiečių kalbos vėliau stengėsi šias žinias įtvirtinti… Tarptautinėse parodose prie vokiškų stendų jis susikalbėdavo pats, be vertėjo pagalbos.
Liusė Sakalauskaitė – patentų ir techninės informacijos skyriaus vedėja
Norėdami skaityti daugiau SKB darbuotojų prisiminimų spauskite čia: „Laiko dulkes nubraukus…“.
Vytauto Karsoko nuotraukos bei nuotraukos iš SKB metraščio
Parengė Ugnė Stanaitė
