Seimo rinkimų naktis buvo vainikuota bendra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos deklaracija, kuria sutariama formuoti bendrą Vyriausybę, kuriai vadovaus Ingrida Šimonytė. Delfi kalbinti politologai jau dabar įvardija galimus kritinius taškus ir sunkiausius darbus. Bet sutinka, kad 74 surinkti trijų partijų mandatai – pakankamas skaičius.
Įtakos turės ir koronavirusas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius Delfi teigė, jog centro dešinei šių rinkimų rezultatas itin geras.
„Čia yra faktiškai tvirta koalicija – su 74 mandatais, jie turės ir šalutinio palaikymo, gal koks Remigijus Žemaitaitis palaikys, Vytautas Bakas tai tikrai, iš kitų partijų. Ir tada jau nebus jokio reikalo kviesti kitų. Turbūt pakalbės su Darbo partija, bet darbiečių kviestis nereikia, tai sukeltų daugiau problemų. Manau, kad rezultatai yra gerokai geresni, nei jie įsivaizdavo prieš tris savaites. Čia toks beveik stebuklas“, – Delfi kalbėjo politologas.
Klausimų K. Girniui kilo dėl būsimų derybų.
„Kiek ten bus pretenzijų tų mažesnių partijų. Vis tiek čia nėra lygiaverčiai partneriai. Nes konservatoriai apytiksliai turi penkis kartus daugiau mandatų nei liberalai ir Laisvės partija. Tai yra klausimas, kaip tas derybas ves I. Šimonytė“, – kalbėjo pašnekovas.
„Normaliai ta mažoji partija išmušti daugiau postų, sakydama, kad neis į koaliciją, o rinkimų laimėtojai negalės sukurti daugumos. Bet šiuo atveju, kai yra tokia persvara, tai labai sunku būtų paaiškinti, jei pavyzdžiui, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė sakytų, jog ne visus pageidavimus įvykdė, tad neina. Tokiu atveju rinkėjai jaustųsi apgauti. Tai manau, kad A. Armonaitė ir niekas kitas nedrįstų to daryti“, – derybų dėl valdančiosios koalicijos likimą brėžė politologas.
K. Girnius įvertino ir liberalų norą gauti Seimo pirmininko postą. Ekspertas priminė, jog 2016 metais panašų rezultatą turėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šios pozicijos negavo.
„Manau, kad yra gana aišku, kad tos trys partijos turės dirbti kartu. O kadangi konservatoriai turi tokią persvarą, tai turi teisę daugiau ar mažiau nustatyti sąlygas“, – teigė jis. VU TSPMI politologas K. Girnius aiškino, kad įtakos naujos Vyriausybės formavimui turės ir koronavirusas.
„Gali būti toks spaudimas greičiau susitarti, kad būtų tuos reikalus tvarkyti. Ir tai gali paskatinti ir konservatorius daryti didesnes nuolaidas, nei jie darytų kitomis aplinkybėmis. Kad viskas greičiau vyktų, nebūtinai sklandžiau“, – sakė jis.
Teks susitaikyti
Politologas teigė, jog Laisvės partijos lyderė yra labai ambicinga, todėl gali kilti neramumų. „Yra ganėtinai griežti reikalavimai. Bet to, ko ji nori, tai bus labai sunku, jog tam pritartų. Kiekvienu atveju gana griežtai gali būti keliamas klausimas – jei jai neduos visko, ko ji nori, ar ji eis į koaliciją“, – kritinį tašką įvardijo jis.
Kartu pašnekovas pripažino, kad neįsivaizduoja scenarijaus, kuriame A. Armonaitė ir jos vedama Laisvės partija neitų į valdančiąją koaliciją. K. Girnius teigė, kad mažiausiai valdančiosios koalicijos daliai – Laisvės partijai, teks susitaikyti, kad ne visi jų pasiūlymai bus išgirsti.
„Po kiek laiko galėtų būti, bet aš manau, kad iš pradžių po tokios nelauktos pergalės turėtų būti geros valios perteklius. Tos problemos gali kilti šiek tiek vėliau, bet tikrai neįsivaizduoju, kad būtų neišsprendžiamų problemų. A. Armonaitė turės įsisąmoninti, jog ji tikrai negali tikėtis, kad didžioji dalis jos partijos reikalavimų būtų patenkinti“, – prognozavo jis.
Švietimą pirmuoju prioritetu įvardijusi Laisvės partija, anot K. Girniaus, galėtų tikėtis šios srities ministerijos portfelio. „Manau, kad čia yra sprendimo reikalas. Laisvės partija jau senai kalba apie švietimą, tai yra toks postas, kurį galėtų konservatoriai duoti šiai partijai ir sakyti, kad štai, mes jums duodame gardų kąsnelį ir jau laikykite tai savo laimėjimu. Tikrai manau, kad tai nebūtų blogas sprendimas“, – teigė VU TSPMI politologas.
Kitokia Lietuva
Paklaustas, kokioje Lietuvoje pirmadienio rytą pabus rinkėjai, K. Girnius teigė, kad šiek tiek kitokioje. Bet ar jis bus geresnė, ar prastesnė, jis sunkiai galėjo įvardinti.
„Aš manau, kad mes turėsime šiek tiek kitą Lietuvą. Ar ji bus geresnė, paaiškės tik po kokių 2–3 metų. Kiekviena naujai atėjusi valdžia daug ką žada, bet normaliai atsiranda daug problemų. Ir klausimų įgyvendinimas yra gerokai kitoks“, – prognozavo pašnekovas.
Jis kartu pabrėžė, jog būtina pabrėžti ir rinkėjų apsisprendimą.
„Svarbu, kad Lietuva yra centro kairės šalis, bet jai ji prastai valdo, jai gali baigtis blogai. Baigėsi blogai ankstesnei koalicijai, kai žmonės nusigręžė nuo socdemų. Dabar žmonės nusisuko nuo valstiečių. Tai yra teigiamas ženklas – kad Lietuvos rinkėjai darosi šiek tiek racionalesni“, – Delfi sakė K. Girnius.
Pakanka sklandžiam darbui
Kaip matyti iš rinkimų rezultatų, jei tokia koalicija susiformuotų, ji Seime turėtų 74 balsus. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė Delfi sakė, kad tiek pakaktų sklandžiam darbui.
„Tai yra ta vadinamoji minimalios pergalės koalicija, jeigu šitą sudedame. Iš kitos pusės, aišku manau, kad jiems norėjosi didesnių skaičių, nes turint aštuonesdešimt kelis jau yra kita manevro laisvė. Bet aš šitoje vietoje nedramatizuočiau, todėl, kad tie patys „valstiečiai“ pagal frakcijas jau kurį laiką gyveno be 71 balso, tačiau šiek tiek manevravo“, – teigė politologė.
R. Urbonaitės teigimu, darbo efektyvumui įtakos turės ir opozicijos drausmingumas. Ji abejojo, kad ji galėtų būti labai vieninga.
„Kad „darbiečiai“, socialdemokratai, „valstiečiai“ balsuos labai unisonu, šiek tiek abejoju. Natūralu, kad manevro laisvė yra mažesnė, saugi zona irgi yra mažesnė, bet nepaisant to, aš manau, kad dirbti tikrai yra įmanoma“, – sakė politologė ir pridėjo, kad valdantiesiems reikės dėti daugiau pastangų ir skirti laiko didesniam organizuotumui.
Laisvės partija neturi kito pasirinkimo
Nors Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė yra pasakiusi, kad tam tikrais klausimais su konservatoriais susitarti būtų sudėtinga, o partijos siekiai dekriminalizuoti mažų kiekių kanapių turėjimą, sudaryti galimybes tos pačios lyties asmenims kurti šeimas kelia daug aršių diskusijų, R. Urbonaitė nemano, kad tai taps kliūtimis koalicinėse derybose.
„Mes kalbame apie kelis klausimus ir kai kurie iš jų, beje, turi palaikymą netgi tarp tų pačių konservatorių. Pati I. Šimonytė visai neseniai akcentavo tai, kad tarp konservatorių balsuojant dėl tos pačios lyties partnerystės, buvo palaikymas. Tai reiškia, jog nėra taip, kad visa konservatorių frakcija būtų nusiteikusi prieš.
Dėl to paties dekriminalizavimo klausimo. Čia yra ne tik partijų pozicijos. Galų gale, pažiūrėkime ką kalba teisės ekspertai, ką jie apie tai sako. Visi juk kalba ne apie tiesiog narkotikų legalizavimą. Pirmiausiai mes kalbame, ar už tai iš karto turėtų būti baudžiamoji atsakomybė“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, kartais Laisvės partiją bandoma dirbtinai radikalizuoti ir ją padaryti labai išskirtine. Be to, pastebėjo politologė, Laisvės partijai nesusitarus dėl dalyvavimo šioje koalicijoje, jokio kito varianto tiesiog neliktų.
„Laisvės partija apskritai kaip partija neturi labai daug šansų turėti kažkokią kitą koaliciją, su kuriais jie sutartų. O kokie kiti variantai? Gerai, Laisvės partija nueina į opoziciją. Kaip po ketverių metų keičiasi ta situacija? Ar atsiranda jai nauji koalicijos partneriai? Ne, ji turi tai, ką turi“, – sakė politologė.
R. Uronaitė teigė, kad būtų labai keista, jei nors viena iš šių truijų partijų galiausiai išeitų iš derybų, nes nepavyko susitarti.
Keli postai bus geidžiamiausi
Sekmadienio naktį Liberalų sąjūdis pareiškė, kad norėtų švietimo ministro posto. Apie švietimą, kaip vieną svarbiausių prioritetų kalbėjo ir Laisvės partija.
„Dar ir konservatoriai nespjaus į švietimo ministro postą tai jau tikrai. Manau, kad yra postų, dėl kurių kova bus aštresnė. Vienas iš tokių postų gali būti būtent švietimo ministro postas“, – sakė politologė.
Ji kaip labai svarbų taip pat paminėjo finansų ministro postą, sveikatos ministro postą. „Nepamirškime, mes turime rimtą pandemiją ir akivaizdu, kad ten irgi situacija šiandien kaip niekada yra įtempta. Čia yra tokie kritiniai taškai“, – komentavo R. Urbonaitė. Politologė sakė, kad ant derybų stalo postų yra labai daug ir ne tik ministrų kėdės.
„Aš manau, kad jeigu kalbama apie finansų ministro postą, abejoju, ar Ingrida Šimonytė jį kam nors atiduotų, nes premjerui finansų ministras yra faktiškai jo dešinioji ranka. Gali būti, kad ji vis dėlto norės žmogaus, kuriuo labai pasitikėtų ir kurį galbūt net pati būtų pasirinkusi“, – teigė pašnekovė.
Socialdemokratai yra „o kas, jeigu“
Nors koalicijos derybose šiuo metu dalyvauja trys partijos, rinkimų naktį Gabrielius Landsbergis teigė, kad mato poreikį kalbėtis ir su socialdemokratais. Anot R. Urbonaitės, tai yra apsidraudimas.
„Čia „o kas, jeigu“. Natūralu, kad matant tą nedidelę persvarą galima galvoti apie tą vadinamąjį ketvirtą koalicijos partnerį, bet tik tada, jeigu matytųsi, kad jo tikrai labai reikia“, – įžvalgomis dalijosi politologė.
Vis dėlto, įsitikinusi ji, jei kalba su socialdemokratais ir būtų, ji būtų atskira ir tik tada, jei tam pritartų kiti koalicijos partneriai.
„Jie (trys partijos – Delfi) tampa pagrindiniais, o dėl ketvirto spręs, matyt, jau ne ne vien konservatoriai ir ne vien Gabrielius Landsbergis arba Ingrida Šimonytė. Čia jie sau yra pasilikę dar šiokią tokią manevro laisvę“, – sakė politologė.
Tačiau ji abejojo, ar socialdemokratai su pasiūlymu jungtis prie valdančiosios koalicijos apskritai sutiktų.
„Turiu labai daug abejonių, ar jie sutiktų kalbėtis. Manau, kad socialdemokratams dabar tikslingiausia vis dėlto būtų eiti į opoziciją ir pabandyti išsispręsti savo vidines problemas“, – sakė R. Urbonaitė.\
Kas ir kiek?
Sekmadienį pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui, paaiškėjo, kad parlamente dirbs dešimties politinių jėgų atstovai ir keturi save išsikėlę kandidatai. BNS pateikia mandatų skaičių pagal partijas:
Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai – 50 mandatų;
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatai;
Liberalų sąjūdis – 13 mandatų;
Lietuvos socialdemokratų partija – 13 mandatų;
Laisvės partija – 11 mandatų;
Darbo partija – 10 mandatų;
Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3 mandatai;
Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3 mandatai;
Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1 mandatas;
Lietuvos žaliųjų partija – 1 mandatas;
Save išsikėlę kandidatai – 4 mandatai.
Parlamente dirba 141 Seimo narys.
Gintarė Bakūnaitė, Simona Voveriūnaitė
