Andrius VYŠNIAUSKAS
Marijampolės savivaldybės Tarybos narys
Vasario 22 dieną bus tvirtinamas Marijampolės savivaldybės biudžetas. Tai pirmasis biudžetas, kurio svarstyme dalyvausiu, todėl į jį pažvelgiau ypač atsakingai ir kiek kitaip – šviežio tarybos nario akimis. Visiems, kurie skaitote, noriu pabrėžti, kad biudžetas nėra tik buhalterinis monetų krūvelių perkėlimas iš vienos į kitą. Didžioji dalis visų savivaldybių biudžetų yra suplanuojama ne čia, savame mieste, o ten – Vilniuje, Vyriausybėje ar Seime priimant susijusius įstatymus. Todėl didžiąją dalį lėšų sunku pastumdyti. Tam, kad tai padarytum, turi imtis savivaldybės teikiamų paslaugų efektyvumo didinimo ir struktūrinių reformų. Kai kurias iš jų pasiūlau šiame tekste.
Svarstant bet kokį klausimą Marijampolės savivaldybės taryboje visados pasigendu platesnio to klausimo matymo. Strateginio žvilgsnio su aiškių, suprantamų ir protingai apibrėžtų prioritetų išsikėlimu. Taip ir šį kartą. Biudžetas yra, eilutės sudėliotos, bet tose eilutėse taip ir nesimato, kuriose gyvenimo srityse marijampoliečiai sulauks rimto pagerėjimo. Todėl mano siūlymai biudžetui, kuriuos rasite šiame tekste, yra susiję su, mano nuomone, šiuo metu svarbiausiomis marijampoliečių problemomis, jų sprendimu. Tikiu, kad šie pasiūlymai gali atnešti neblogų rezultatų.
Planuojama surinkti mažiau mokesčių, bet ar tikrai taip bus?
Pateiktame Marijampolės savivaldybės biudžete nėra iki galo paaiškinama, kodėl prognozuojamas didelis biudžeto pajamų iš savivaldybės administruojamų mokesčių sumažėjimas.
Pavyzdžiui, iš žemės mokesčio planuojama surinkti net 171 tūkst. EUR mažiau (palyginus su 2015 m. faktiniu įvykdymu šio tipo pajamų surinkimu). Turint omenyje, kad žemės mokesčio, net ir pritaikius lengvatas, kai kurioms įmonėms ir asmenims 2015 m. buvo surinkta 33 tūkst. EUR daugiau nei planuota, 2016 metams numatyti reikšmingą už žemės mokestį surenkamos dalies mažėjimą nėra jokių objektyvių priežasčių arba bent jau jos nėra atskleidžiamos ir paaiškinamos. Šiuo atžvilgiu stebina tendencija, kad iki 2013 m. planuojant biudžetą visados iš mokesčių surenkama lėšų dalis buvo numatoma gana tiksliai (skirtumas tarp plano ir faktinio surinkimo skirdavosi nedaug), o pastaruosius tris metus biudžeto plano ir jo įvykdymo fakto nesutapimas vis ryškėja.
Nekilnojamojo turto mokesčio surinkimas irgi yra planuojamas žymiai mažesnis nei faktinis praeitų metų surinkimas (2015 m. faktinis surinkimas planą viršijo daugiau nei 161 tūkst. EUR). Šiais metais iš šio mokesčio savivaldybė gaus tik 1414 tūkst. EUR, kai praėjusiais metais buvo surinkta 1636,5 tūkst. EUR. 2016 metų mažesnio biudžeto surinkimo prognozė stebina dar ir todėl, kad šiais metais pagal mero pažadą UAB “Mantinga” neturėtų būti atleidžiama nuo didelės mokesčio dalies, kaip tai įvyko 2015 m. Tai reiškia, kad vien jau dėl to pajamų dalis, surenkama iš nekilnojamojo turto mokesčio, turėtų būti bent 60 tūkst. EUR didesnė.
Panaši situacija yra ir su dividendais iš savivaldybės įmonių, žemės nuomos mokesčiu, rinkliavomis, pajamomis iš baudų ir turto realizavimo pajamomis. 2016 metų savivaldybės disponuojamų mokesčių ir nuomos pajamų planas yra 730,4 tūkst. EUR mažesnis nei buvo faktinis šio tipo pajamų surinkimas 2015 m. Arba kitaip žiūrint – 2016 metų biudžete planuojama surinkti net 518 tūkst. EUR mažiau pajamų iš turto mokesčių, nuomos, rinkliavų, baudų ir turto privatizavimo nei buvo suplanuota surinkti 2015 m.
Dalį šių pajamų netekimų kompensuoja didėjančios pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (+103 tūkst. EUR) ir valstybės dotacija mokesčių netektims kompensuoti (+135 tūkst. EUR). Tačiau šie didėjimai viso planuojamų pajamų netekimo nepadengia ir dar papildomai mažėjant valstybinėms dotacijoms lemia, kad mūsų biudžetas 2016 m. bus mažesnis nei 2015 m.
Bet ar tikrai Marijampolės savivaldybės biudžetas taip stipriai sumažės? Kaip ir rašiau, keistai atrodo turto mokesčių ir kitų susijusių pajamų mažėjimo prognozė, nors tam nėra jokių objektyvių priežasčių (nenusimato stambių įmonių bankrotų, ekonominių krizių ar pan.). Kaip tik labiau tikėtina, kad, pavyzdžiui, iš nekilnojamojo turto ar žemės mokesčio būtų galima surinkti žymiai daugiau lėšų nei buvo renkama iki šiol.
Pagal galiojančią tvarką savivaldybės Finansų ministerijai pačios teikia dalį savo finansinių rodiklių, o tai, mano nuomone, leidžia joms tais rodikliais šiek tiek manipuliuoti, pavyzdžiui, pateikti netikslius duomenis arba duomenis ne už visus metus, o tik už dalį jų. Todėl ar nebus taip, jog jau treji metai Marijampolės savivaldybės savarankiškos pajamos yra suplanuojamos žemesnės, nei realus tikėtinas faktinis surinkimas? Tokiu būdu vietos valdžia palieka savotišką rezervą, kurį žino būsiant ateityje, tačiau slepia ir taip nusimato galimybes didinti biudžeto išlaidas eigoje, su mažesne kontrole ir lengviau lėšas nukreipiant įvairioms kitoms reikmėms, nei yra suplanuota biudžete iš karto. Tokia yra mano versija bandant paaiškinti stebėtiną biudžeto menkimą.
Kokie turėtų būti šio Marijampolės biudžeto prioritetai?
Didžioji dalis savivaldybės biudžeto yra paskirstoma griežtai remiantis įstatymu arba Vyriausybės nustatytomis tvarkomis. Tai liečia tokias biudžeto dalis kaip švietimas ar socialinė parama. Tačiau yra ir tų sričių, kuriose lėšas galima paskirstyti žymiai lanksčiau, išsikeliant metinius biudžeto prioritetus. Kokie tie prioritetai turėtų būti ir kur papildomos lėšos galėtų keliauti?
Štai šiais metais nacionaliniame valstybės biudžete numatyti trys politiniai prioritetai: socialinė apsauga, gynyba ir visuomenės saugumas. Marijampolės biudžetas šių valstybinių prioritetų kontekste didžiausią paramą gauna socialinės apsaugos srityje, nes didėja lėšos socialinei paramai ir socialinių paslaugų teikimui (socialiniams darbuotojams).
Mano nuomone, ieškant savivaldybės metinių biudžeto prioritetų, kuriems būtų skiriama didesnė papildomų lėšų dalis, reikėtų ieškoti tų sričių, kurios: a) susilaukia didžiausio visuomenės spaudimo (žmonėms dėl to labiausiai skauda ir jie tą problemą kelia); b) tiesiogiai pagerina maksimaliai didžiausio gyventojų kiekio gyvenimo būklę, patogumą; c) turi ilgalaikį poveikį arba susiję su ilgalaikiais strateginiais prioritetais.
Savo darbe, savivaldybės taryboje, didžiausio gyventojų nusiskundimo sulaukiu dėl komunalinių paslaugų (pirmiausiai gatvių tvarkymo ir plėtros), o taip pat ir dėl darbo vietų stygiaus. Todėl manau, kad 2016 metais Marijampolės biudžetas turėtų būti orientuotas į šias sritis:
- gatvių, kelių, šaligatvių ir daugiabučių namų kiemų tvarkymas;
- reikšmingesnė smulkaus ir vidutinio verslo parama (jauno verslo skatinimas);
- daugiabučių namų problemų sprendimas, numatant lėšas tų namų, kurie ketina dalyvauti renovacijos programoje, išankstinei namo būklės ekspertizei atlikti;
- pasirengimas kultūros sostinės projektams.
Manau, kad gatvių, kelių, šaligatvių ir daugiabučių namų kiemų tvarkymo prioritetas yra ganėtinai aiškus ir suprantamas. Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo, o kartu ir investicijų pritraukimo atveju lėšų pirminiams pokyčiams reikia nedaug. Šioje srityje labiausiai reikia struktūrinių reformų – atitinkamos savivaldybės administracijos reformos. Ją jau esu parengęs ir siūlysiu artimiausiu metu.
Daugiabučių namų renovacijos problemos gana gerai žinomos, tačiau dalies jų atsiradimui kelią galima užkirsti atliekant išankstinę renovacijos programoje dalyvauti ketinančių namų ekspertizę. Tai privalėtų atlikti Butų ūkis, tereikia jiems įpareigojimo ir nedidelio papildomo finansavimo šio konkretaus tikslo įgyvendinimui.
Galiausiai – kultūros sostinės projektas. Tai mano inicijuotas projektas. Nors jis vyks tik 2018 metais, tačiau ruoštis jam reikia jau dabar. Miestas turi ūžti nuo diskusijų, kaip turi atrodyti Marijampolė būdama Lietuvos kultūros sostine 2018 metais, ir pasirengimo darbų. Deja, dabar šis projektas nukištas kažkur į gilų stalčių ir mero dovanojami koncertai įvairių švenčių metu atrodo svarbesni nei laukiantis didelis renginių ciklas.
Atsižvelgdamas į išdėstytus prioritetus siūlau taip didinti Marijampolės savivaldybės biudžeto išlaidų asignavimus:
+100 tūkst. EUR Komunaliniam skyriui Kelių, gatvių, šaligatvių priežiūrai ir plėtrai (šiuo metu asignavimai šiai svarbiai priemonei yra sumažinti 44 tūkst.). Tai yra papildomos gatvių tvarkymo lėšos prie valstybinio kelių fondo lėšų. Šis padidinimas yra labai svarbus, nes iš Kelių fondo šiais metais Marijampolei skiriama mažiau lėšų ir mano siūlomas padidinimas leistų bent jau išlaikyti 2015 m. lygį.
+100 tūkst. EUR Komunaliniam skyriui Automobilių stovėjimo aikštelių priežiūrai ir plėtrai. Siūlau 2015 metais skirtą šios priemonės lėšų sumą padvigubinti ir taip gerokai spartinti daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymą.
+30 tūkst. EUR didinti Smulkaus ir vidutinio verslo fondą bei šalia lėšų didinimo keisti ir paties fondo paramos tvarką. Marijampolė galėtų pereiti prie pilnaverčio metinio jauno verslo krepšelio skyrimo. Tokiu būdu visapusę paramą įsisteigimui (dokumentų tvarkymui, registracijai) ir svarbiausiems jauno verslo poreikiams (buhalterijai, konsultacijoms ir kt.) per metus galėtų gauti nuo 20 iki 40 jaunų įmonių. Marijampolėje tai yra didelis skaičius.
+15 tūkst. EUR skirti Komunaliniam skyriui tų daugiabučių namų, kurie ketina dalyvauti renovacijos programoje, išankstinės namo būklės ekspertizei atlikti.
+10 tūkst. EUR didinti 2016 metų kultūros veiklos ir plėtros programos finansavimą skiriant šias lėšas papildomai asignavimų eilutei “Pasirengimas projektui “Marijampolė – Lietuvos kultūros sostinė 2018””. Taip pat siūlau šiai priemonei dar papildomai 10 tūkst. EUR skirti perskirstant kitų renginių asignavimus: sumažinant po 5 tūkst. EUR nuo Valstybinių švenčių, atmintinų dienų ir kitų nenumatytų renginių bei projekto MALONNY 2 finansavimo eilučių.
Visos šios priemonės Marijampolės biudžetui kainuotų 255 tūkst. EUR. Kadangi, kaip ir minėjau, šiais metais dėl keistų priežasčių suplanuotas mažesnis mokesčių surinkimas, todėl išdėstytų prioritetų finansavimui lėšų tenka ieškoti mažinant išlaidas kitose srityse.
Tačiau net neabejoju, kad visgi mokesčių surinkimas nebus mažesnis nei 2015 metais, o tai reikš, kad ateinančiais metais matysime į biudžetą įplaukiančius dar papildomus 500-700 tūkst. EUR. Juos biudžeto peržiūros metu siūlysius skirti būtent gatvių, kelių, daugiabučių namų aikštelių bei kitos viešosios infrastruktūros tvarkymui.
Kur rasti pinigų siūlomiems prioritetams finansuoti?
Siūlau 5,5 proc. (arba 121 tūkst. EUR) mažinti savivaldybės administracijai skiriamų asignavimų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokoms sumą. Ši suma lygi metiniam savivaldybės administracijos departamentų direktorių darbo užmokesčiui. Manau, kad Marijampolės savivaldybės administracija yra per daug išsipūtusi struktūra, kuriai reikalinga pertvarka, pirmiausiai atsisakant “departamento” struktūrinio vieneto. Šiuo metu esame mažiausia Lietuvos savivaldybė, kuri savo administracijos struktūroje turi departamentus. Jų atsisakė netgi Kaunas, Alytus, Panevėžys, Utena bei kitos savivaldybės.
Siūlau savivaldybės tarybos reikmėms mažinti asignavimus 50 tūkst. EUR. Laikausi pozicijos, kad mažinant finansavimą kitoms sritims, reikia jį solidariai mažinti ir savo veiklos finansavimui. Todėl siūlau 25 proc. sumažinti savivaldybės administracijai skiriamą lėšų dalį. Tai reikštų kanceliarinių išlaidų kompensacijos dalies mažinimą ir įvairių reprezentacinių išlaidų atsisakymą.
Taip pat siūlau atsisakyti mero fondo, kurio poreikis nėra apibrėžtas 2016 m. lėšų poreikio plane, bet numatytas biudžete padidinti daugiau nei du kartus. Tokiu būdu būtų sutaupoma 13 tūkst. EUR.
Kaip ir Mero rezervo atveju, reikia atsisakyti ir Administracijos direktoriaus rezervo, kuris šiuo metu yra didinamas labiau nei yra realus poreikis. Tai leistų sutaupyti dar 12 tūkst. EUR.
Kadangi Marijampolės botanikos centras jau yra likviduotas, svarbiausi jo objektai perkelti, todėl nėra tikslinga biudžete šio centro veiklai numatyti 25 tūkst. EUR.
Vilniaus mieste buvo pateikta gera iniciatyva – atsisakyti narystės Lietuvos savivaldybių asociacijoje, kurios vadovas Ričardas Malinauskas naudojasi šios asociacijos vardu savo korupcinėms problemoms spręsti. Išstojimas iš Lietuvos savivaldybių asociacijos būtų ne tik sąžiningas dabar susiklosčiusios šalies politinės situacijos atžvilgiu, bet ir leistų mūsų savivaldybei sutaupyti 14 tūkst. EUR.
Siūlau mažinti Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centro asignavimus 20 tūkst. EUR ir prijungti Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centrą prie Marijampolės kultūros centro. Šiuo metu šios dvi kultūros įstaigos dubliuoja savo veiklą ir tai nėra racionalu. Jungimo metu būtų atsisakoma dubliuojančios administracinės struktūros (direktoriaus ir pavaduotojo), o realios veiklos išlaidos liktų tos pačios (kaimiškų muzikos ansamblių išlaikymas, kultūrinės veiklos darbuotojai ir t.t. išliktų Marijampolės kultūros centro struktūroje ir būtų perkelta į jo biudžetinius asignavimus). Taip pat reikėtų privatizuoti Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centro pastatų kompleksą Adomiškių kaime, kuris šiuo metu neatlieka jokios reikšmingos kultūrinės veiklos funkcijos, nes yra atokus, sunkiai pasiekiamas Marijampolės savivaldybės kaimiškosios dalies gyventojams, kuriuos ir turėtų aptarnauti. Tai ilguoju laikotarpiu leistų gauti į savivaldybės biudžetą papildomų pajamų.
Visos šios priemonės leistų atrasti savivaldybės biudžete papildomus 255 tūkst. EUR, kurių reikia minėtiems prioritetams, pirmiausiai viešosios infrastruktūros tvarkymui.
