Pastebima, kad vis dažniau marijampoliečiai išreiškia rūpestį pamatę galimai užterštą upelį ar kitą paviršinį vandens telkinį. Daugiausiai klausimų gaunama apie pro Meno mokyklos teritoriją tekančio Javonio upelio vandenį.
Pasak Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto pirmininko Karolio Dvylio, ištyrus Šešupės upės vandenį, galima daryti prielaidą, kad teršalai papuolę į upelius ir lietaus nuvedimo sistemas galų gale patenka į upę: „Vandens tyrimai rodo, kad prieš įtekėdamas į miesto teritoriją Šešupės vanduo yra geresnės kokybės. Į upę suteka upeliai, kurie išsivingiavę ir pro gyventojų namus, ir pro įmones, o tai, kad gyventojai vis dažniau išreiškia susirūpinimą upelių vandenyje pastebėtais nešvarumais, aiškiai rodo, kad paviršinių vandens telkinių tarša vyksta“.
Karolis Dvylys sako, kad dažniausiai pasitaikantys teršalai yra nuotekos iš buitinių vartotojų ar pramonės įmonių ir kartu su lietaus vandeniu patenkantys teršalai. Marijampolės savivaldybėje veikia speciali komisija, sudaryta iš įvairių institucijų atstovų, kuri kontroliuoja gyventojus, kurie yra neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, neturi individualių nuotekų tvarkymo įrenginių ir nuotekas renka į talpas. Talpas gyventojai turi ištuštinti bent 2 kartus per metus ir turėti tai įrodančius dokumentus. Savivaldybė reaguoja į žmonių pranešimus apie užterštumą, ir šiuo metu yra užsakyti visų paviršinių vandens telkinių, kurie įteka į Šešupę, tyrimai. Jų rezultatai padės išsiaiškinti, kokia yra teršalų kilmė, tuomet bus daug aiškiau, kokių priemonių reikėtų imtis.
Skaičiuojama, kad Marijampolės mieste prie centralizuoto vandens tvarkymo tinklų yra prisijungę beveik 98 procentai gyventojų, kaimuose šis procentas kiek mažesnis. Taip pat veikia speciali programa, pagal kurią nepasiturintiems gyventojams kompensuojama dalis išlaidų, jeigu šie nusprendžia įsirengti individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, kai nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų.
