Spalio 17 d. Trišalės tarybos nariai diskutavo apie tai, kaip dieną prieš posėdį pasirašytas susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų turėtų būti įgyvendintas. Vyriausybės, penkių verslui atstovaujančių organizacijų ir dviejų profesinių sąjungų atstovų pasirašytas dokumentas, atrodo, visoms šalims taps galvos skausmu: kaip „priversti“ vieni kitus laikytis sutartyje numatytų įsipareigojimų?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura priminė, jog susitarime numatyta darbo grupė, kuri veiks prie Vyriausybės, į kurią nuo kiekvienos pasirašiusios šalies bus deleguojama po vieną atstovą. Tuo tarpu Trišalės taryba turės prievolę teikti vyriausybei ataskaitas apie vykdomas kolektyvines derybas, taip pat jai reiks atnaujinti jau esamą pareigybių vertinimo metodiką.
Bandys „įsivaizduoti”, kaip veiks susitarimas
Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos (RJPS) Arvydas Dambrauskas replikavo, jog kitoms profesinėms sąjungoms buvo „uždrausta“ pasirašyti nacionalinį susitarimą. Jo teigimu, „nesolidžiai atrodo, kad antras pagal dydį profsąjungų centras nedalyvavo pasirašymo procese“. Dėl to esą neaišku, kaip RJPS galės dalyvauti ir kalbėti apie šakines kolektyvines derybas. K. Zaura patikino, jog būtent Trišalė taryba yra pagrindinis organas, kuris bus atsakingas už kolektyvinių sutarčių pasirašymą, o RJPS yra tarybos narė.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pastebėjo, jog pasirašytoje sutartyje atsirado punktų, kurie derybose nebuvo aptariami. Pvz., 5.12 punktas: „Siekti atskiro susitarimo sudarymo, kuriuo mainais į darbdavių įsipareigojimą didinti darbo užmokestį mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą“. Anot jos, ankstesniame projekte buvusi formuluotė – „mainais į darbdavių įsipareigojimą didinti darbo užmokestį, mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą“ skambėjo kaip pažadas, o dabar atsiradęs punktas įgauna kitą prasmę, nes užmokesčio klausimu nukreipia į būsimą susitarimą ir nebelieka įsipareigojimo didinti atlyginimus. Beje, lprofsajungos.lt žiniomis, susitarimo projektą svarstant LPSK valdyboje, dokumente taip pat buvusi pirminė formuluotė.
Seimo narys, susitarimo iniciatorius Tomas Tomilinas pažymėjo, jog pastarąjį punktą jis pats pasiūlęs, nes toks ir buvęs pirminis sumanymas – susitarimas dėl algų didinimo.
Jis tap pat padėkojo socialiniams partneriams, kad pasiektas susitarimas, kad pagerėjo pasitikėjimo klimatas. „Šitas susitarimas – yra planas, kaip didinti algas“, – sakė parlamentaras. Jis paragino, kad socialiniai partneriai, „kaip praktikai ir įgyvendintojai“, būtų už viską atsakingi, nes jie esą „formuoja turinį ir jį įgyvendina“. T. Tomilino teigimu, darbdavių ir darbuotojų atstovai yra atsakingi už rezultatus, kylančius iš susitarimo. Esą Seimas atsakingas už įstatymų leidybą bei laukia iniciatyvų iš socialinių partnerių, o „jūs sprendžiate socioekonominius klausimus“.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pasiūlė sudaryti veiksmų planą, kuriam sudaryti šalys galėtų deleguoti atstovus.
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pažymėjo, kad susitarimo signatarai turėtų išrinkti koordinatorių, kuris koordinuotų procesą.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pastebėjo, kad susitarime labai daug vyriausybės įsipareigojimų. „Ar mes jai padarysim planą, kurį jie turės vykdyti. Kaip užtikrinti, kad visos pusės vykdys visus įsipareigojimus?“, – klausė ji.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pasiūlė pasižiūrėti, už ką susitarime atsakingi darbdaviai ir profesinės sąjungos, pvz., didinti profsąjungų narystę ar verslo įstaigų įsitraukimą į darbdavių organizacijas, ir prisiimti atsakomybę už tai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė replikavo, kad susitarime bene keturi penktadaliai įsipareigojimų prisiimti vyriausybės, ir ši pirmiausia turėtų pateikti savo priemonių planą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pabrėžė, kad vyriausybė dirba pagal programą, o ir susitarime yra vyriausybės programinės nuostatos. „Bet be jūsų pagalbos mes neapsieisim“, – pastebėjo ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka pastebėjo, jog pasirašytas nacionalinis susitarimas remiasi garbės žodžiu, ir sankcijų už jo nevykdymą yra nenumatyta. Jo teigimu, susitarime numatyta priežiūros grupė irgi numatyta daugiau stebėti, – kas įvykdyta, kas ne.
Po ilgų diskusijų galiausiai nutarta, jog kitam posėdžiui visos trys šalys ateis su savo „Įsivaizdavimu” – pasiūlymais, „kaip procesas turįs atrodyti“.
Daugiau galių profsąjungoms darbdaviai nelinkę suteikti
Vėliau posėdyje svarstyti parlamentaro T. Tomilino parengti ir Seime užregistruoti įstatymų projektai, kuriais siekiama išplėsti profesinių sąjungų galias. Kadangi pozicijos Trišalė taryba buvo paprašyta dar nesuformuoti, apsiribota tik diskusijomis. Iš jos jau dabar aišku, jog darbdaviams atstovaujantys tarybos nariai nelinkę pritarti siūlomoms nuostatoms. Profesinių sąjungų atstovai teigė remiantys pasiūlymus, tačiau replikavo, jog projektai nebuvo rengti tariantis su jais, nors T. Tomilinas užsiminė apie bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis rengimo stadijoje.
Primename, jog Profesinių sąjungų įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai savo pareigoms eiti turi būti nuo darbo atleidžiami ne mažiau kaip 120 (dabar – 60 val.) valandų per metus.
Taip pat minėta įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog darbdavys, prieš priimdamas sprendimus dėl darbuotojų grupės atleidimo, privalo informuoti ir konsultuotis su įstaigoje, įmonėje veikiančia profesine sąjunga, siekdamas abi šalis tenkinančių sprendimų.
Be to, siūloma nustatyti, jog darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme siūloma nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečius ir užsieniečius, turinčius darbinį teisnumą ir veiksnumą profesinių sąjungų steigimo klausimais konsultuoja Valstybinė darbo inspekcija.
Posėdyje buvo pradėtas svarstytas ir klausimas dėl pačios Trišalės tarybos nuostatų ir darbo reglamento, nes vadovaujantis naujojo Darbo kodekso nuostatomis nauja taryba turi būti sudaryta iki 2018 m. liepos 1 d.
Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas lapkričio 7 d.
lprofsajungos.lt inf.
