„Kärcher“ tyrimas atskleidė, kuo skiriasi lietuvių ir kitų tautų tvarkymosi įpročiai.
Tarptautinis „Kärcher“ tyrimas atskleidė, kad nors švaros poreikis universalus, skirtingų šalių gyventojai į tvarkymąsi žvelgia nevienodai. Lietuviai išsiskiria atsakingu, bet santūriu požiūriu – jie valymui skiria daugiau laiko nei daugelis kitų tautų, tačiau į švarinimąsi žvelgia praktiškiau – kiti po tokio darbo būtinai pasilepina maistu ar gėrimais.
Lietuviai tvarkosi daugiau nei dauguma europiečių
Lietuviai – tarp tų tautų, kurios švarai skiria daugiausia laiko. Trečdalis (33 proc.) gyventojų teigia, kad namų tvarkymui per savaitę skiria 1–2 valandas, ketvirtadalis (25 proc.) – 2–3 valandas, o beveik tiek pat (24 proc.) – daugiau nei tris valandas. Tik penktadalis (19 proc.) apsiriboja viena valanda, o 2 proc. nesitvarko patys ir kreipiasi kitų pagalbos. Tai reiškia, kad dauguma lietuvių namus tvarkosi patys – reikšmingai daugiau nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Japonijoje, kurių gyventojų švarai per savaitę skiria tik valandą.
Susitvarkę jaučiasi fiziškai aktyvesni, geresnės nuotaikos ir mažiau alergiški
Net 62 proc. apklaustų lietuvių teigė po tvarkymosi besijaučiantys fiziškai aktyvesni, 21 proc. prisipažino geriau miegantys, o 7 proc. pastebi sumažėjusius alergijos simptomus. Panašios nuomonės laikosi ir kitų šalių gyventojai: Australijoje 64 proc. gyventojų teigia, kad švara gerina miego kokybę, JAV tiek pat mano, kad ji padeda įveikti alergijas. Lenkijoje 59 proc. apklausos dalyvių namų ruošos darbus laiko fizinio aktyvumo forma – šiuo aspektu jie labai panašūs su lietuviais.
„Švarūs namai geidžiami visame pasaulyje, tačiau pats valymas – mažiau, todėl įvairi pagalba priimama noriai. Lietuviams tvarkymasis – tai daugiau nei kasdienė pareiga. Tai būdas pasirūpinti savimi, savo aplinka ir gera nuotaika. Nors technologijos gali padėti, švaros pojūtį vis dar kuriame patys – savo rankomis ir pastangomis“, – sako „Kärcher“ vadovas Lietuvoje Mindaugas Levickas.
Lietuviai švarą suvokia ir kaip emocinės pusiausvyros garantą. 82 proc. teigia, kad tvarkingi namai pakelia nuotaiką, 37 proc. jaučia mažiau streso, o 26 proc. tvirtina, kad švarūs namai padeda aiškiau mąstyti. 25 proc. teigia po tvarkymosi turintys daugiau energijos, o 22 proc. mini pasiekimo jausmą.
Netikėti svečiai paskatina susimąstyti apie tvarką
Socialinis aspektas taip pat svarbus – net 64 proc. lietuvių pripažįsta jaučiantys įtampą, kai netikėtai apsilanko svečiai, o namai nėra tvarkingi. Dar 27 proc. apklausos dalyvių stresą dėl nelauktų lankytojų patiria bent kartais. Tai artina lietuvius prie britų ir amerikiečių, iš kurių apie 40 proc. taip pat susirūpina namų švara ir skuba tvarkytis, jei sužino apie atvyksiančius svečius.
Skirtingi įpročiai skirtingose kultūrose
Tyrimas parodė ryškius skirtumus tarp šalių. Japonai, garsėjantys precizišku požiūriu į higieną, švarai skiria mažiausiai laiko – net 61 proc. jų tvarkosi tik valandą per savaitę. Tačiau 76 proc. japonų po valymo darbų save specialiai palepina skaniu maistu ar gėrimu. Tuo metu pusė amerikiečių po tvarkymosi atsipalaiduoja žiūrėdami televizorių. Vokiečiai, priešingai, tvarkosi tyliai ir racionaliai – 66 proc. teigia neteikiantys sau dovanų po tvarkymosi, tačiau 83 proc. jų pripažįsta, kad švara pagerina savijautą ir suteikia pasiekimo jausmą.
Didžiausiu entuziazmu išsiskiria lenkai – net 97 proc. jų sako, kad namų švara jiems „svarbi“ arba „labai svarbi“, o 17 proc. valymui skiria 2–3 valandas per savaitę – tiek pat kiek ir austrai. Šie duomenys atskleidžia, kad Rytų Europa švarą vis dar suvokia kaip pastangas ir atsakomybę, o Vakarų ir Azijos šalyse vis labiau populiarėja efektyvumo ir savęs palepinimo aspektai.
Visame pasaulyje: švari patalynė ir tvarkingas tualetas – higienos vizitinė kortelė
Atsakydami į klausimą, ką reiškia švara, lietuviai daugiausia dėmesio skiria virtuvei (60 proc.), paklotai lovai (52 proc.) ir šviežiam orui namuose (43 proc.). Švarus tualetas svarbus 37 proc., o grindų priežiūra – 41 proc.
Tarptautiniu mastu švari patalynė išlieka vienu pagrindinių komforto simbolių: ją vertina 77 proc. vokiečių, 80 proc. austrų ir 83 proc. olandų. Tualeto švara taip pat laikoma universaliu higienos ženklu – net 74 proc. vokiečių, britų ir prancūzų teigia, kad nešvarus tualetas jiems nepriimtinas. 79 proc. japonų ir 77 proc. prancūzų teigė, kad vertina aplinką be dulkių.
Technologijos – pagalbininkės, tačiau žmonių rankų dar nepakeičia
53 proc. lietuvių naudoja elektrinius valymo prietaisus, o 26 proc. – robotus-siurblius. Nepaisant technologinės pažangos, net 91 proc. vis dar tvarkosi patys, nepasitelkdami įmonių ar kitų žmonių pagalbos. Šis skaičius gerokai viršija Vakarų Europos vidurkį, kur namų tvarkytojai ar profesionalios paslaugos vis dažnesnės.
„Nors robotai ir išmanūs įrenginiai palengvina kasdienybę, švaros ritualas išlieka žmogiškas. Tai veikla, kuri suteikia pasitenkinimą, leidžia matyti akivaizdų rezultatą ir kartu primena, kad namai – mūsų atsakomybė ir ramybės vieta“, – sako M. Levickas.
Pastabos:
Lietuvos gyventojų apklausa apie namų tvarkymą buvo surengta 2025 m. spalio 8-13 dienomis; joje savo nuomonę internetu pateikė apie 1 000 dalyvių.
Kasmet vykdomas tarptautinis „Kärcher“ tyrimas buvo atliktas š. m. rugpjūtį dešimtyje pasaulio šalių: Vokietijoje, JAV, Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
