Šių metų liepą įsigaliojus įstatymo aktų pakeitimams, paaiškėjo, kad didžiausią darbo rinkai besirengiančiųjų dalį sudaro vyresni nei 50 m. asmenys (69,8 proc.). Per metus šioje amžiaus grupėje bedarbio statusą turinčių asmenų sumažėjo 22,9 tūkst. arba 29 proc. Per tą patį laikotarpį jų registruotas nedarbas mažėjo 4,5 proc. punkto, o spalio 1-ąją siekė 9,6 proc.
„Teisės aktai apsaugo juos nuo diskriminacijos darbo rinkoje, bet negalime atmesti ir objektyvių priežasčių, kurios mažina jų konkurencinį pranašumą. Kas antram darbo rinkai besirengiančiam tokio amžiaus klientui stinga socialinių įgūdžių ar motyvacijos. Tai siejame ir su inovacijomis darbo rinkoje, kai patys žmonės nuvertina savo gebėjimus mokytis naujų kompetencijų“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Formalaus išsilavinimo neturi kas ketvirtas 50+ m. darbo ieškantis klientas (26,3 proc.). Aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą įgiję 31,6 proc., profesinį – 42,1 proc.
Anot G. Darulio, oficialus išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, įgytas prieš daugybę metų neužtikrina geros pozicijos šiandieninėje darbo rinkoje: „Tai patvirtina ir pačių vyresnių klientų lūkesčiai. Beveik pusė jų vėliau ima ieškoti nekvalifikuoto darbo. Situacija pastaraisiais metais gerėja, nes galime pasiūlyti įvairiausių mokymo programų, kurios leidžia ne tik sugrįžti į darbo rinką, bet ir užtikrinti konkurencingą darbo užmokestį“.
Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones įsitraukusių 50+ m. darbo ieškančių asmenų skaičius didėjo daugiau nei du kartus: nuo 5 tūkst. 2021 m. I-III ketv. iki 12 tūkst. šiais metais.
Per devynis šių metų mėnesius vien profesinio mokymo priemonėje pradėjo dalyvauti 3 tūkst. vyresnio amžiaus klientų (praėjusiais – 1,8 tūkst.). Dažniausiai jie rinkosi socialinio darbuotojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus ir slaugytojo padėjėjo modulines profesinio mokymo programas.
Daugėjo ir pasirinkusių dirbti savarankiškai. Veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi 8,4 proc. daugiau Užimtumo tarnyboje registruotų 50+ m. klientų nei pernai tuo pačiu metu. Įsidarbinimo tempai išliko panašūs kaip ir 2021 m.
Vyresnio amžiaus asmenų vidutinė nedarbo trukmė yra 357 dienos, o visų klientų vidutinė nedarbo trukmė – 255 dienos. Nuo liepos 1 d. buvo oficialiai pradėtos fiksuoti ilgą laiką darbo nerandančių žmonių problemos ir jiems suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Spalio 1 d. šiuo statusu buvo registruota 9,5 tūkst. 50+ m. asmenų.
Didžioji dalis (56,3 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ir/ar motyvacijos dirbti, kas ketvirtas (27 proc.) neturi galimybių iš nuolatinės gyvenamosios vietos atvykti į darbą, dešimtadalis slaugo ar prižiūri šeimos narį, 7,4 proc. apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, 4,8 proc. turi žalingų priklausomybių. Bendradarbiaujant su savivaldybėmis, besirengiančio darbo rinkai statusą turintiems asmenims sudaromos galimybės šalinti įsidarbinimo kliūtis. Su jais dirbama individualiai, pasitelkiant atvejo vadybos principą.
„Dirbdami kartu su socialiniais partneriais teikiame paslaugas, kurios padeda žmogui labiau pasitikėti savimi, didina jo motyvaciją. Kai klientas pasijunta svarbus, pamato realias galimybes grįžti į darbo rinką, galime pasiūlyti didžiulį paslaugų paketą. O darbdaviui – galimybę įdarbinti solidžią patirtį turintį specialistą su atitinkamomis kompetencijomis“, – pridūrė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
