Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas, su vienintele išimtimi rugpjūčio mėnesį, toliau mažėja. Spalio mėnesį indeksas siekė vos 45,2, kai rugsėjį dar buvo 46,7. Tai – žemiausias rodiklis per paskutinius septynis mėnesius, o mėnesinis kritimas, siekęs 1,5 procentinio punkto, buvo didžiausias per tą patį laikotarpį.
„Pastaraisiais mėnesiais matome ne vien pramonės lūkesčių kritimą, bet ir sisteminį konkurencingumo silpnėjimą. Energijos, darbo ir finansavimo kaštai kyla greičiau nei produktyvumas, todėl gamintojai priversti stabdyti investicijas ir atidėti plėtros planus. Tai pavojingas signalas – pramonės sektorius negali išlikti šalies ekonomikos varikliu be realaus verslo sąlygų gerinimo“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
LPK indekso tendencija kontrastuoja su euro zonos pramonės nuotaikų pagerėjimu. Euro zonos pramonės PMI (angl. Purchasing Managers’ Index) spalį pasiekė 50,0 punktų ribą ir nuo metų pradžios demonstruoja augimo tendencijas. Nors tai rodo tam tikrą stabilizavimąsi, šis atsigavimas pasiekiamas mažinant kaštus – ypač per spartesnį darbuotojų skaičiaus mažinimą. Euro zonos pramonės įmonės mažina atsargas, riboja tarpinių atsargų pirkimus, kurių tiekimo terminai šiuo metu yra ilgiausi per pastaruosius trejus metus. Šiek tiek pakilo ir Vokietijos pramonės PMI – nuo 49,5 rugsėjį iki 49,6 spalį. Vis dėlto darbuotojų skaičius Vokietijos pramonėje mažėja jau septynioliktą mėnesį iš eilės. Nors tikimasi, kad 2026-ieji pramonei bus palankesni, kol kas euro zonos sektorius dar jaučia JAV prekybos politikos poveikį, kuris gali toliau slopinti atsigavimą.
Lietuvos pramonės gamybos prognozės blogėja jau septynis mėnesius iš eilės. Apie pusė įmonių tikisi, kad gamybos apimtys artimiausiu metu nesikeis, o kas penkta įmonė prognozuoja jų mažėjimą. Daugiausia pesimizmo vyrauja chemikalų, gumos ir plastiko gaminių bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuose – apie pusė šių įmonių mano, kad gamyba mažės. Tuo tarpu kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių bei tekstilės sektoriai išlieka optimistiškiausi – čia apie 40 procentų įmonių tikisi gamybos augimo.
Spalio mėnesį net 40 procentų pramonės įmonių teigė, kad jų produkcijos paklausa yra per maža. Prasčiausiai paklausą vertino guminių ir plastikinių gaminių gamintojai (64 proc.), kitų nemetalo mineralinių produktų gamintojai (62 proc.) ir kompiuterinių, elektroninių bei optinių gaminių gamintojai (50 proc.). Nė viename sektoriuje įmonės nenurodė, kad paklausa būtų per didelė.
Apie 10 procentų šalies pramonės įmonių mano, kad artimiausiu metu teks mažinti darbuotojų skaičių. Šis rodiklis ypač išsiskiria chemikalų ir chemijos produktų gamybos bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuose, kur kas ketvirta įmonė planuoja mažinimą. Tekstilės ir maisto produktų gamybos sektoriuose taip pat apie kas penkta įmonė tikisi darbuotojų mažėjimo. Maisto sektoriuje tai siejama su sezoniškumu, o kituose – su eksporto paklausos mažėjimu ir augančia konkurencija iš trečiųjų šalių. Darbuotojų skaičių reikšmingiau didinti planuoja tik baldų, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių bei tekstilės sektorių įmonės – apie trečdalis jų numato plėtrą.
Spalį daugumoje sektorių reikšmingų pokyčių pajėgumų panaudojime nefiksuota. Bendras pramonės pajėgumų panaudojimas siekė 72,0 procento, kai ilgametis (2015–2024 m.) vidurkis yra 75 procentai. Labiausiai krito tekstilės sektoriaus pajėgumų panaudojimas – nuo 60,0 proc. rugsėjį iki 57,9 proc. spalį, tai yra 2,1 procentinio punkto mažėjimas.
Spalio mėnesį tik vienas sektorius peržengė 50,0 ribą – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektorius. Septyniuose iš dešimties sektorių lūkesčiai krito, daugiausia guminių ir plastikinių gaminių – nuo 39,6 iki 33,5 (6,1 punkto kritimas), kitų nemetalo mineralinių produktų – nuo 38,9 iki 33,1 (5,8 punkto kritimas) ir chemikalų bei chemijos produktų – nuo 39,0 iki 34,1 (4,9 punkto kritimas). Nedidelis, iki vieno punkto, pagerėjimas fiksuotas medienos, šiaudų ir pynimo gaminių, maisto produktų bei metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) sektoriuose.
